Telšių apylinkės teismo nutartis

2019-10-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-5984-721/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
e2YT-5984-721/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02569-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Pareiškėjas
G. B.
Suinteresuotas asmuo
Swedbank
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5984-721/2019Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02569-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.4.5.15.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 22 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. B. pareiškimo suinteresuotam asmeniui Swedbank, AB dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja ypatingosios teisenos tvarka prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji vedė bendrą ūkį su P. K., mirusiu 2019-06-15, pripažinti Swedbank, AB banko sąskaitoje esančias P. K. vardu pinigines lėšas, įgytas kaip jos ir P. K. jungtinės veiklos rezultatą ir nustatyti bendrąją dalinę nuosavybę bei priteisti ½ šių lėšų jai. Taip pat prašo priteisti jai ir mirusio P. K. piniginių lėšų dalį minėtame banke, nes P. K. jokių giminaičių neturėjo. Pareiškėja nurodo, kad nuo 2012 metų ji gyveno kartu su sugyventiniu P. K. iki jo mirties 2019-06-15. Jų tarpusavio santykiai atitiko šeimyninius santykius, kas visiškai atitiko ir bendrosios jungtinės veiklos santykių požymius. P. K. jokių giminaičių neturėjo. Po jo mirties jo banko sąskaitoje liko pinigai, kurie buvo sutaupyti jiems gyvenant kartu, jie yra jų kaip jungtinės veiklos rezultatas bei laikytinį jų daline nuosavybe. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos kuriant bendrą dalinę nuosavybę. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais, taip pat ir nustačius to juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas sąrašas bylų, kuriose teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nėra numatyta galimybė nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl faktinės santuokos. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 str.) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).

Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir 2019-06-15 miręs P. K. nuo 2012 metų iki P. K. mirties vedė bendrą ūkį. Pareiškime nurodoma, kad nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai atsirastų galimybė ginti savo turtinius interesus, kylančius iš bendrai sukurto turto gyvenant kartu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad po P. K. mirties liko palikimas, kurį sudaro piniginės lėšos Swedbank, A. Į. byloje esančius pareiškėjos procesinius dokumentus, sprendžiama, kad pareiškėja G. B., nesant įpėdinių (tai pareiškime nurodo pati pareiškėja), iš esmės siekia nuosavybės teisės į pinigines lėšas, sudarančias mirusiojo sugyventinio, P. K. palikimą.

Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas, jeigu toks būtų nustatytas, nesukeltų siekiamų teisinių pasekmių, nes paveldėjimo santykius reglamentuojančios normos, nesusituokusių bendrai gyvenusių asmenų teisės paveldėti vienas kito atžvilgiu nenumato. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nėra numatyta galimybė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl faktinės santuokos. Nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo faktas arba partnerystė nėra registruojama civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (CK 2.19 straipsnis). Partnerystės įstatymas, kurio pagrindu partnerystė turi būti registruojama, šiuo metu nėra priimtas. Pareiškėja neturi galimybės įgyti nuosavybės teisės į P. K. palikimą kaip paveldėtoja ar kaip sutuoktinė.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama įgyti nuosavybės teisę į P. K. palikimą sudarantį turtą, tai gali padaryti reikšdama ieškinį palikimą priėmusiems įpėdiniams arba, jeigu tokių nėra, valstybei remdamasi CK ketvirtosios knygos normomis dėl nuosavybės teisės pripažinimo į atitinkamą turtą, kadangi bendrosios nuosavybės atsiradimas, gyvenant ne santuokoje arba neįregistravus partnerystės, nepreziumuojamas, o turi būti atskirai įrodinėjamas. Šiuo atveju realus pareiškėjos turtinių teisių įgyvendinimo būdas turės lemti kitokį reikalavimų pobūdį, ieškinio dalyką, o pati bylinėjimosi strategija yra susijusi su platesne įrodinėjimo apimtimi, nes pagal galiojantį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nėra jokių prezumpcijų dėl įgyto ar sukurto turto statuso. Pažymėtina, kad tokioje byloje pareiškėjos G. B. ir P. K. bendro gyvenimo nesusituokus faktas, kaip ir kitos aplinkybės - ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu - sudaro įrodinėtinų aplinkybių visumą.

Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl pareiškėjos ir P. K. gyvenimo kartu, bendro ūkio vedimo gali būti įrodinėjimo dalyku kitoje civilinėje byloje dėl pareiškėjos nuosavybės teisės pripažinimo į P. K. palikimą sudarantį turtą, todėl minėtas faktas negali būti nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas ypatingos teisenos tvarka.

Minėtų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir jo pareikšto reikalavimo turinį, į pateiktus įrodymus, teismas atsisako priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjai išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą, jei yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 291–292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Nadežda Kiubienė