Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-13 · Civilinė byla Nr. e2S-166-275/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-13
Bylos Nr.
e2S-166-275/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43552-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
D. R.
Trečiasis asmuo
AB „Swedbank“, AB SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-166-275/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43552-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.7.1.2.; 3.3.2.3.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys AB „Swedbank“, AB SEB bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. R. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė santuoką tarp D. R. ir R. R., sudarytą 1993-08-06 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2055)- nutraukti dėl atsakovo kaltės, padalinti šalių turimą turtą, priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą bei reiškė kitus reikalavimus. Pateikusi ieškinį, ieškovė sumokėjo 143 Eur dydžio žyminį mokestį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, sumokėti likusiai žyminio mokesčio daliai. Teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nurodė, jog šiuo atveju yra mokamas 100 Eur žyminis mokestis- už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką ir žyminis mokestis nuo turtinių reikalavimų. Pažymėjo, jog tais atvejais, kai santuokos nutraukimo bylose yra reiškiamas reikalavimas priteisti tam tikrą turtą, nepriklausomai nuo to, ar turtas yra įsigytas kredito pagalba, toks turtinis reikalavimas turi būti apmokamas CPK 80 str. 1 d. 1 p. nustatytu žyminio mokesčio dydžiu. Ieškovei prašomo priteisti turto vertė sudaro 129 200 Eur, kartu ieškovė byloje yra pareiškusi reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, tad mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje iš viso sudarytų 2 712 Eur (100 Eur + 2 612 Eur), o paduodant ieškinį elektroninio ryšio priemonėmis mokėtinas 75 proc. dydžio žyminis mokestis atitinkamai sudarytų 2 034 Eur. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė sumokėjo 143 Eur dydžio žyminį mokestį, teismas jai nustatė terminą likusiai žyminio mokesčio daliai, sudarančiai 1 891 Eur sumokėti. 2017 m. gruodžio 14 d. teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, kuriame be kita ko, prašoma atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, o teismui šio prašymo netenkinus, atidėti jos sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Prašymas grindžiamas tuo, jog ieškovė šiuo metu negali sumokėti nurodyto žyminio mokesčio sumos. Nurodė, jog iš gaunamų pajamų susimokėti žyminio mokesčio negali, nes iš jų turi nusipirkti vaistų, reikiamų maisto produktų, sumokėti mokesčius, todėl net ir šiai žyminio mokesčio daliai sumokėti ieškovė turės skolintis pinigų. Be to, atsakovas šiai dienai prie vaikų išlaikymo prisideda labai minimaliai, todėl didžiąją dalį pajamų taip pat turi skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui. Pažymėjo, jog gyvena nuo algos iki algos, kiekvienas euras yra suskaičiuotas, todėl teismo įpareigojimas sumokėti žyminio mokesčio visą sumą, tikrai suvaržytų mano galimybes nutraukti santuoką ir laisvai disponuoti savo turto dalimi. Susidarytų situacija, kad ieškovė nebegalėtų pilnavertiškai ir ramiai gyventi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės prašymo atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkino, o prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkino iš dalies. Nustatė ieškovei 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, trūkstamai daliai (874 Eur) žyminio mokesčio sumokėti ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Atidėjo ieškovei likusios dalies, t.y. 1 017 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas priimdamas nutartį konstatavo, jog nagrinėjamu atveju už ieškinį turi būti sumokėtas 2 043 Eur dydžio žyminis mokestis. Išnagrinėjęs esančius duomenis apie ieškovę, nurodė, jog ieškovės turtinė padėtis nelaikytina sunkia, kadangi ji yra darbinga, gauna pakankamai nemažą darbo užmokestį, tiek jos, tiek atsakovo vardu yra registruotos net šešios transporto priemonės. Byloje ieškovei atstovauja profesionalus advokatas. Teismas sprendė, jog tai, kad ieškovė išlaiko nepilnamečius vaikus, o didžioji dalis turto yra bendro su atsakovu, nėra pagrindas atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nes nagrinėjant bylą bus išspręsti reikalavimai dėl turto padalinimo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas manė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nes toks ieškovės prašymo tenkinimas iš esmės reikštų atleidimą beveik nuo viso mokėtino žyminio mokesčio ir neatitiktų įstatymų leidėjo minėta teisės norma siekiamų tikslų.Tačiau nustatęs, jog nagrinėjamu atveju mokėtinas žyminis mokestis yra didesnis nei ieškovės atlyginimas, todėl teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ji neturi galimybės sumokėti visą žyminį mokestį iš karto, o reikalavimas jį sumokėti pateikiant ieškinį galimai užkirstų kelią kreiptis į teismą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas taikė dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Įvertinęs ieškovės nurodytus motyvus ir pateiktus dokumentus bei bylos medžiagą, įpareigojo ieškovę iš viso sumokėti 50 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio, t.y. 1 017 Eur (iš kurių 143 Eur jau yra ieškovės sumokėta pateikiant teismui pirminį ieškinį), iš viso 874 Eur. Likusioje dalyje teismas tenkino ieškovės prašymą ir atideda likusios dalies, sudarančios 1 017 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. R. prašo pakeisti skundžiamą nutartį- tenkinti ieškovės prašymą apsiriboti sumokėtu 143 Eur žyminiu mokesčiu, o 874 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą taip pat atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad savo turtinei padėčiai pagrįsti teismui pateikė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių VĮ „Registrų centras“ išrašus, kurie patvirtino, kad savo vardu ieškovė turi nekilnojamąjį turtą, kuris yra ne tik paskolinis, bet ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu. Ieškovė taip pat teismui pateikė VĮ „Regitra“ išrašą, iš kurio matosi, kad ieškovė neturinti išimtinai jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Visos transporto priemonės yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, t.y. ieškovės ir jo sutuoktinio D. R.. Todėl, aukščiau nurodytu turtu ieškovė disponuoti viena negalinti. Todėl pats faktas, kad ieškovės ir atsakovo vardu yra registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė turi galimybę šiai dienai ne tik dar sumokėti 874 Eur žyminį mokestį, bet be jokių apribojimų disponuoti turimu turtu. Teismo įpareigojimas primokėti 874 Eur žyminio mokesčio sumą, ieškovei tai yra didžiulė pinigų suma, kurios surinkti per 10 dienų terminą neturinti jokios realios galimybės. Teikdama prašymą dėl žyminio mokesčio atleidimo (atidėjimo) ieškovė teismui buvo nurodžiusi, kad iš gaunamo darbo užmokesčio ji tenkina savo poreikius, maistui, drabužiams, vaistams, būsto komunalinėms paslaugoms, kreditams ir pan. apmokėti. Be to, ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaikyti didžiąją pajamų suma tenka ieškovei, nes atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda tik 100 Eur suma. Akivaizdu, kad atsakovui prisidedant tik 100 Eur suma prie vaikų išlaikymo, likusią dalį vaikų išlaikymui skirti privalo ieškovė. Teismui įpareigojus ieškovę sumokėti 874 Eur sumą, tokiu atveju ieškovė turi ieškoti asmens kuris jai sutiktų paskolinti minėtą sumą, nes šiuo metu ieškovė nedisponuoja tokio dydžio lėšomis, santaupų neturi. Pastebi, kad pateikti įrodymai byloje gal ir ne visiškai atskleidžia asmens turtinę padėtį, tačiau leidžia daryti išvadą, kad gaunamų pajamų dydis ieškovei riboja galimybę sumokėti net 874 Eur žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovei nustatytas terminas primokėti 874 Eur dydžio žyminį mokestį, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi dėl santuokos dėl atsakovo kaltės nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų susijusių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog už ieškinį turi būti sumokėtas 2 034 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovė sumokėjo 143 Eur, kitą žyminio mokesčio dalį prašo atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktus duomenis, sprendė, jog yra pagrindas atidėti ieškovei dalį- 1 017 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimą, o 874 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti nustatė 10 dienų terminą. Įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Taip pat teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė skunde tvirtina, jog teismo įpareigojimas primokėti 874 Eur dydžio žyminio mokesčio sumą, ieškovei yra didžiulė pinigų suma, kurios surinkti ji neturi galimybių, kadangi tokio dydžio lėšomis nedisponuoja, santaupų neturi, privalo išlaikyti nepilnamečius vaikus, tenkinti savo gyvenimiškus poreikius, todėl turėtų ieškoti asmens, kuris jai paskolintų tokią pinigų sumą. Be to, nors ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 1 500 Eur, tačiau atsižvelgus į tai, jog atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo tik 100 Eur, šių pinigų neužtenka. Sumokėjus tokio dydžio žyminį mokestį, kuris sudaro daugiau nei pusę uždirbtino darbo užmokesčio, ieškovei tektų stipriai apriboti ne tik savo, bet ir nepilnamečių vaikų poreikius, kurie ir taip yra tenkinami minimaliai. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos

Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau kartu tiek teismų praktikoje, tiek teisės mokslo doktrinoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

Asmens motyvuotu prašymu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str.). Teismas taiko žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutą tokiu atveju, jei besikreipiantis asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie jos finansinę padėtį, sprendė, jog jie neatspindi realios ieškovės turtinės padėties, todėl prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkino, tačiau atsižvelgdamas į ieškovės išvardintas aplinkybes bei jos gyvenime susidariusią situaciją, vadovaudamasis protingumo, ekonomiškumo principais, sprendė, kad tikslinga atidėti 1 017 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo, o 874 Eur dydžio žyminį mokestį įpareigojo sumokėti. Su šiomis teismo išvadomis, apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies ir pabrėžia tai, jog asmens turtinę padėtį nusako ne tik atitinkamu laikotarpiu jo gautos tam tikros rūšies pajamos ir / ar jų dydis, bet ir kiti ją apibūdinantys rodikliai – kitų rūšių gaunamos pajamos, turimas nekilnojamasis turtas, transporto priemonės bei lėšos, esančios bankuose ar kitose kredito įstaigose. Šiuo atveju ieškovės pateikti duomenys apie gaunamas pajamas, turimas išlaidas nėra pakankami teismui padaryti ieškovės turtinės padėties, kaip blogos, įvertinimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, jog ieškovės turimas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė kartu su atsakovu bei, kad jis yra paskolinis, todėl laisvai juo disponuoti ieškovė šiuo metu negalinti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji išlaiko du nepilnamečius vaikus, o atsakovas prisideda tik minimaliai, todėl teismo vertinimu, esant tokiai susidariusiai situacijai, kuomet iš tikrųjų ieškovės galimybės yra apribotos, o siekdama nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką bei padalinti joje užgyventą turtą, ieškovei turi būti suteikta galimybė kreiptis į teismą, reiškiant tokius reikalavimus. Kaip jau minėta, asmeniui negali būti užkirstas kelias kreiptis į teismą, ypač jei jis tokia teise nepiktnaudžiauja ir pagrįstai siekia įgyvendinti savo teises, o kitu būdu jų įgyvendinti negali. Taip pat pabrėžtina ir tai, jog teismas spręsdamas ar konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas atidėti asmeniui žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo, negali paviršutiniškai tokio klausimo nagrinėti, atsižvelgdamas vien tik į turimo turto ar gaunamo darbo užmokesčio dydį, kadangi nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, priklauso būtent asmens galimybė reikšti reikalavimus. Pažymėtina, jog užkirsti asmeniui kelią į procesą, vien tik dėl to, jog jis procesinio dokumento pateikimo metu negali sumokėti viso ar tai dalies atitinkamo dydžio žyminio mokesčio, neatitiktų civilinio proceso principų. Šiuo atveju, ieškovė kartu su skundu pateikė papildomus įrodymus, kurie apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindžia, jog šiuo metu ji negalinti sumokėti teismo nustatytos dalies- 874 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėtino už ieškinį, be to teismas negali dar labiau apsunkinti ieškovės finansinės padėties, negu ji yra šiuo metu, kad ji galėtų įvykdyti teismo įpareigojimą ir sumokėti žyminį mokestį. Be to, pažymėtina ir tai, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia apelianto nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki tam tikro laiko surinkti reikiamą sumokėti sumą. Atsižvelgiant į ieškovės finansines galimybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei pirmosios instancijos teismo nustatyta sumokėti žyminio mokesčio suma, t. y. 874 Eur nagrinėjimo atveju, dėl anksčiau nurodytų priežasčių, objektyviai apriboja jos teisę kreiptis į teismą. Todėl, remiantis išdėstytais argumentais, ieškovės pateiktais duomenimis bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, yra pakankamas pagrindas atidėti ir šios dalies, nuo kurios ieškovė nėra atleista, mokėtino žyminio mokesčio – 874 Eur sumokėjimą už ieškinį iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo, o tai sudaro pagrindą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti, kad ieškovei atidėtas 874 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį, sumokėjimas iki procesinio sprendimo byloje priėmimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė