Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-187-1108/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-05-12Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-12
Bylos Nr.
1-187-1108/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02619-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
V. N.
Nukentėjusysis
Š. S.
Civilinis ieškovas
P. S.
Advokatai
Vytautas Skulščius, Dalius Gintautas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-187-1108/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02619-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.9; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,kaltinamajam V. N., kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Vytautui Skulsčiui,

nukentėjusiajam Š. S., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. S. bei nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Daliui Gintautui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) dirba UAB „Kaulita ir Ko“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. 2019 m. sausio 18 d. apie 13.00 val. viešoje vietoje – prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu, išplūsdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais nukentėjusiuosius Š. S. ir P. S., jiems sakydamas „kad po vieną nevaikščiotų, kad jiems bus ragas ir jie lavonai“, tokiu būdu grasindamas su jais susidoroti, paimdamas peilį ir juo mosikuodamas bei P. S. sakydamas „aš tave gaidy, supjaustysiu“, grasino ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. N. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo pasisamdęs Š. S. ir P. S. atlikti darbus Vilniuje. Š. S. pas jį yra dirbęs anksčiau, t. y. iki įvykio. Kadangi Š. S. negalėjo įsidarbinti dėl antstolių, todėl sutarė, kad jis išsiims individualios veiklos pažymą. Su Š. S. nuvažiavo į Valstybinę mokesčių inspekciją, kur jis užsisakė individualios veiklos pažymą, tačiau jos taip ir neatsiėmė. O P. S. pasisamdė Š. S.. Nukentėjusieji objekte dirbo neturėdami jokios sutarties. Jie darbų neatliko, sugadino medžiagas, pasiėmė avansą. Nukentėjusieji pasiėmė jam priklausančius įrankius ir pradėjo rašyti žinutes reikalaudami pinigų už darbą. Jam buvo žinoma, kur gyvena nukentėjusieji. Įvykio dieną važiuodamas keliu pro Š. S. namą pamatė stovinčius nukentėjusiuosius – jie stovėjo prie P. S. „Peugeot“ automobilio. Jis (t. y. kaltinamasis) pradėjo kalbėti pro atidarytą automobilio langą. P. S. atsidarė savo automobilio galines dureles ir išsitraukė lazdą, šoko prie jo (t. y. kaltinamojo) automobilio ir atidaręs jo dureles pradėjo kaltinamąjį daužyti su lazda. Kaltinamojo teigimu, tuo metu jam iš rankų iškrito telefonas. Be to, iš kaltinamojo automobilio durelių iškrito peilio dėklas, kur buvo pats peilis, kaltinamasis tiksliai negalėjo nurodyti, galimai automobilio daiktadėžėje. Kaltinamasis nuo smūgių bandė dengtis ranka. Dešine ranka užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti, tada P. S. automobilio dureles paleido. Apvažiavęs ratą paskambino 112 ir grįžo į įvykio vietą. P. S. lazdą nunešė į Š. S. butą ir pasiėmė plastmasinį vamzdį. Paskui atvažiavo policija.

Su juo (kaltinamuoju) automobilyje buvo A. J., su kuriuo kartu važiavo papietauti. Galėjo būti, kad tada važiavo į Jonavos gatvę 48 ar 58, į elektros prekių parduotuvę pirkti įrankių. Maršrutą, kur gyvena nukentėjusysis, pasirinko atsitiktinai, netikslingai, dažnai tenka važiuoti ta gatve, tai nebuvo išskirtinis atvejis. Konfliktas truko iki 10 minučių. Kaltinamasis parodė, kad nesupranta dėl ko jį kaltina, nes mano, kad nieko blogo nepadarė. Užsuko pasikalbėti dėl įrankių, dėl kurių jau buvo kreipęsis į policiją. Neturėdamas įrankių jis negalėjo vykdyti kitų darbų. Po P. S. suduotų smūgių jis (kaltinamasis) buvo susinervinęs, jautėsi pažemintas, jam buvo šokas. Kaltinamojo teigimu jis neturėjo ketinimų pasityčioti iš kažko ir rodyti nepagarbą aplinkai, o jo keiksmažodžių vartojimas užtruko tik kelias sekundes. Žodinis konfliktas prasidėjo nuo pat pradžių, kai tik jis pirmą kartą sustojo prie nukentėjusiųjų. Išvadino nukentėjusiuosius „gaidžiais, šūdarankiais“, nurodė atvažiuoti ištaisyti broką, o tuomet P. S. išsitraukė lazdą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gal tris mėnesius iki įvykio dirbo pas V. N. įmonėje – nors buvo žadama jį įdarbinti, tačiau taip ir nebuvo įdarbintas. Būtent tiek laiko pažinojo ir patį kaltinamąjį. Objekte Vilniuje jam pasiūlė dirbti su Š. S.. Atlikęs darbus paprašė V. N. už juos sumokėti, tačiau pinigai sumokėti nebuvo ir prasidėjo grasinimai. Dėl grasinimų į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Jis su Š. S. susirinko daiktus ir išvažiavo į Kauną. Kaltinamasis liko skolingas 700 eurų, nors užsakovei jo ir Š. S. darbas tiko. P. S. kaltinamajam parašė, kad sumokėtų pinigus ir pasiimtų įrankius. Buvo grasinama susidoroti ne tik su juo (nukentėjusiuoju), bet ir su jo šeimos nariais. Įvykio dieną jis buvo atvažiavęs pas Š., kuris jam skambino ir teigė, kad V. N. naktį supjaustė jo automobilio padangas. Stovėjo gal 3-4 metrai nuo Š. namų. Jam nespėjus prisidegti cigaretės, prie jo ir Š. S. iš karto privažiavo kaltinamasis. Prie jų privažiavęs kaltinamasis pradėjo mosikuoti peiliu, kurį jis išmušė kaltinamajam iš rankų ir kaltinamasis išvažiavo. Š. paskambino policijai – policija jį (P. S.) ir V. N. sulaikė.

Kai kaltinamasis puolė, peilis buvo jo rankose, o nukentėjusysis kaltinamajam per ranką sudavė iš inercijos, norėdamas išmušti peilį. Tačiau išmušė ne peilį, o dėklą. Vienoje kaltinamojo rankoje matė tamsų dalyką, o kitoje – su mėlyna rankena. V. N. privažiavęs automobiliu sustojo, pradėjo lipti iš automobilio ir jo rankose nukentėjusysis pamatė peilį. Kaltinamasis ėjo link jo (P. S.) su peiliu, todėl jis su rasta „šlanga“ sudavė kaltinamajam per ranką gal du-tris kartus. Kiek stiprūs buvo suduoti smūgiai, nežino. Kaltinamasis jam rėkė „ateik čia gaidį, aš tave supjaustysiu“. Kaltinamojo automobilyje sėdėjo jo draugas. Policijai skambino Š. S.. Be asmens kaltinamojo automobilyje, daugiau žmonių lauke nebuvo. Namuose buvo Š. draugė.

Pirmą kartą privažiavęs, kaltinamasis sustojo 2-2,5 metrų atstumu nuo jo (P. S.) ir išlipęs iš mašinos pradėjo rėkti „ateik gaidį, aš tave supjaustysiu“. Tuomet P. S. pamatė ir pasiėmė gal pusantro metro ilgio, maždaug 2-3 cm skersmens „šlangą“ – ją paėmė dešine ranka. Smūgius kaltinamajam sudavė iš viršaus žemyn. Kurioje tiksliai kaltinamojo rankoje buvo peilis, negalėjo pasakyti. Sudavus smūgius kaltinamasis pasitraukė, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Pats nukentėjusysis nuėjo į kiemą. Po smūgių sudavimo ant žemės rado peilio dėklą, kurį nufotografavus kaltinamasis grįžo. Kieme su kitu nukentėjusiuoju laukė policijos.

Kaltinamajam išlipus iš automobilio pajuto grėsmę, nes ne pirmą dieną tęsėsi grasinimai, kad papjaus ir panašūs. Dėl įvykio patyrė neturtinės žalos – gyvena su nuolatine baime, nežino, ko tikėtis iš kaltinamojo. Žalą prašo priteisti dėl neatsiskaitymo už darbus, dėl visų įžeidinėjimų, įskaitant ir tų, kurie buvo pasakyti girdint jo (P. S.) žmonai ir dukrai, t. y. prašoma priteisti neturtinė žala patirta ir dėl kaltinamojo elgesio tiek prieš, tiek po įvykio.

Nukentėjusysis Š. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko šalia jo tuo metu dar tik būsimos žmonos kiemo. Jiedu susitikę su P. nespėjo nei pusės cigaretės surūkyti, kai privažiavo V. N.. Privažiavęs kaltinamasis užsipuolė P., kilo konfliktas. Kaltinamasis tiek rėkė, kad buvo visas paraudęs, pasiėmęs peilį bandė lipti iš automobilio. Viskas prasidėjo nuo rėkimo, peilį išsitraukė vėliau. Kaltinamasis buvo jau išsikišęs koją ir jis (Š. S.) matė kaltinamojo rankoje peilį su balta geležte ir mėlyna rankena. P. jį prispaudė, pagriebė „šlangą“ ir trinktelėjo kelis kartus. V. N. iškrito peilio dėklas ir jis išsigandęs užsidarė automobilyje ir nuvažiavo. Jis (Š. S.) su P. pasitraukė į šoną, buvo beveik kieme, kai kaltinamasis vėl prie jų privažiavo su savo džipu. Kaltinamasis toliau juos keikė, jiems grasino. Policiją kvietė ir jis, ir kaltinamasis. Atvažiavo policija, visus apklausė – viskas tuo baigėsi. Tiek privažiavęs pirmą kartą, tiek privažiavęs antrą kartą kaltinamasis ne kalbėjo, o rėkė ant P. dėl įrankių. Įrankiai, kurių reikalavo kaltinamasis, pas juos buvo likę po darbo – nukentėjusieji prašė jiems sumokėti už darbą, tačiau V. N. nesumokėjo ir liko abiem nukentėjusiesiems skolingas gal 700 eurų. Viską girdėjo jo (Š. S.) draugė ir būsima uošvienė, tuo metu buvusios namuose. Uošvienė galvojo, kad pjaunasi kažkas. Draugė matė įvykį, kai kaltinamasis buvo privažiavęs antrą kartą – tuo metu kaltinamojo rėkimas buvo garsiausias. Kaimynų tuo metu aplinkui nebuvo.

Kiek pamena, kaltinamasis peilį laikė kairėje rankoje. Ranka buvo krūtinės srityje iškelta, t. y. peilis pačiam kaltinamajam buvo ties krūtine. Peilio geležtė buvo į viršų nukreipta, gal daugiau į žmogų. Nukentėjusysis parodė, kad nematė reikalo bėgti į namą, nes kaltinamasis puolė P. S.. P. S. paimtas vamzdis buvo gal daugiau nei metro ilgio, jį P. S. laikė už apačios. P. sudavė kaltinamajam iš viršaus žemyn, t. y. pagrindiniai smūgiai buvo iš viršaus. Smūgio sudavimo metu kaltinamajam iškrito peilio dėklas ir telefonas. Nukentėjusiojo teigimu, jis pats įvykio metu tik stovėjo, nuo kaltinamojo automobilio buvo nutolęs gal tris metrus. Automobilis sustojo priešais P.. Automobilyje be kaltinamojo sėdėjo dar vienas asmuo, kurio nukentėjusysis nepažįsta. Buvo baisu – nesitikėjo iš kaltinamojo tokio elgesio.

Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. J. parodė, kad nukentėjusysis Š. S. įvykio metu stovėjo ir nieko nedarė, o kitas nukentėjusysis P. S. mušė kaltinamąjį – atidarė priekines automobilio dureles ir pradėjo smūgiuoti su lazda. Lazda buvo metalinė, ištraukiama. Liudytojas parodė, kad su kaltinamuoju bendrauja darbo reikalais. Ir įvykio dieną kartu vyko papietauti bei aptarti darbo reikalus. Važiuodami keliu pamatė stovinčius nukentėjusiuosius – jie stovėjo prie kiemo. Privažiavus prie nukentėjusiųjų pirmas priekaištauti pradėjo V. N.. Liudytojo teigimu, jis viso įvykio metu sėdėjo automobilyje (priekinėje keleivio sėdynėje) ir buvo išsigandęs. Jį labai išgąsdino mušimas, nes su tokiais dalykais nebuvo anksčiau susidūręs. Kaltinamasis ginčijosi su nukentėjusiais dėl nekokybiškai atlikto darbo ir dėl pavogtų įrankių. Ginčijosi V. ir P., vartojo necenzūrinius žodžius. Be nukentėjusiųjų daugiau nieko nematė. Nepamena, ar automobilyje matė peilį, nes buvo šoke. Nepamena, kaip elgėsi kaltinamasis, kai iki nukentėjusiųjų atvažiavo antrą kartą. Liudytojas parodė, kad P. S. lazdą paėmė iš namų. Kodėl neišvažiavo, nors matė, kad iš namų atsineša lazdą, nežino. Automobilio durys buvo uždarytos, tik langas praviras – nukentėjusysis atsinešė lazdą ir sudavė atidaręs priekines dureles. Paskui bėgte nešėsi slėpti tą lazdą. Ištraukiamą lazdą laikė už plonesnio galo. „Šlanga“ buvo paimta tik kai atvažiavo pareigūnai. P. S. lazdą, su kuria smūgiavo, paslėpė ir ištraukė „šlangą“. Smūgiai buvo suduoti, kai jie automobiliu privažiavo pirmą kartą, antrą kartą į įvykio vietą grįžo, kad nukentėjusieji nepabėgtų. Įvykį matė aiškiai, įvykio metu girdėjo necenzūrinių žodžių iš abiejų pusių. V. N. skundėsi skausmais, kai iškvietė pareigūnus.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta pagarsinti liudytojo A. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). Liudytojas sutiko, jog būtų pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nes juos duodant buvo praėję nedaug laiko nuo įvykio, todėl jis nurodė detaliai visas aplinkybes, kurių galimai nebeatsimena teisiamojo posėdžio metu.

A. J., kaip liudytojo, 2019 m. vasario 20 d. apklausos metu jis parodė, kad pažįsta V. N. apie metus. Jis liudytojui kartais duoda kokio nors darbo, tokio kaip cemento panešiojimas ir pan. Liudytojui reikėjo papildomo darbo, todėl 2019 m. sausio 18 d. paskambino V.. Pokalbio metu jis pasakė, kad pažiūrės, ką turi pasiūlyti. Jis nėra liudytojo įdarbinęs oficialiai, visada sumoka laiku ir dėl to su juo neturi jokių problemų. V. pasiūlė kartu papietauti ir liudytojas sutiko. Apie 12.00 val. susitiko su V.. Su juo važiavo iš Mickevičiaus g., Jonavos gatve į Prancūzų gatvę, kur turėjo pietauti. Kylant iš Jonavos gatvės, tačiau kurioje vietoje tiksliai pasakyti negali, V. prie vieno iš namų pamatė stovinčius du vaikinus. Jų nepažįsta ir juos matė pirmą kartą, tačiau iš V. suprato, kad tai yra jo buvę darbuotojai. Privažiavus prie jų arčiau, V. sustabdė savo automobilį. Automobilis buvo juodos spalvos, modelio neprisimena. Privažiavęs sustojo ir prasidarė automobilio dureles. Iš automobilio jis išlipęs nebuvo, kai jis atsidarė dureles, tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos pusės, tiksliau iš stambesnio vaikino, prasidėjo keiksmažodžiai. Grasino vienas kitam, kad blogai baigsis. V. liepė grąžinti įrankius, pasakė, kad atliko nekokybiškus darbus ir pan. Staiga stambesnis vaikinas (P. S.) nuėjo į namo vidų ir po kelių sekundžių sugrįžo rankose turima lazda, kuri pasirodė panašios formos į beisbolo lazdą. Su lazda vaikinas priėjo prie automobilio ir bandė kita ranka atidaryti automobilio vairuotojo pusės dureles, kur sėdėjo V., o V. bandė jas uždaryti. Bandant uždaryti dureles, tas pats vaikinas V. sudavė apie tris kartus per kairę ranką. Po suduotų smūgių, vaikinas nuėjo į kiemą, kur jau buvo kitas lieknesnio sudėjimo vaikinas. Šis vaikinas nieko nedarė. Matė, stambesnis vaikinas nuėjo į namo vidų su laikyta lazda, o po keleto sekundžių sugrįžo be jos. Po skambučio policijai, V. išlipo iš automobilio ir priėjo prie vartelių, už kurių kieme buvo abu vaikinai. Jie toliau šaukė vienas ant kito, vartojo necenzūrinius žodžius vienas kito atžvilgiu. Po kurių, stambesnio kūno sudėjimo vaikinas iš po tvoros išsitraukė guminės „šlangos“ dalį ir bandė iš viršaus pro vartelius suduoti V., tačiau nepataikė ir V. sugrįžo į automobilį. Sugrįžęs V. nesiskundė jokiais skausmais. Buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs dėl šio įvykio, todėl sugalvojo filmuoti ne visą konfliktą nuo pradžios, o tik nuo tos vietos, kai stambesnis vyriškis eina į namą paslėpti metalinės lazdos, panašios į beisbolo lazdą. Teigia, kad V. jokių daiktų rankose neturėjo. Liudytojas patvirtino, kad teisiamojo posėdžio metu pagarsinti jo, kaip liudytojo, 2019 m. vasario 20 d. apklausos metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 98-99) yra teisingi.

Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas D. V. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie konfliktuojančius asmenis. Nuvažiavus į įvykio vietą, abi pusės pasakė, kad kilo konfliktas. Vienam asmeniui buvo sužeista ranka, jis buvo nuvežtas į traumatologijos punktą. Sužeistasis teigė, kad jį puolė su lazda. Į įvykio vietą iš pareigūnų jie atvyko pirmi. Įvykio vietoje kalbėjo su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju. Kaltinamojo automobilyje sėdėjo žmogus. Liudytojas taip pat parodė, kad ėjo pas Š. S. į namus ieškoti kaltinamojo nurodytos teleskopinės ar guminės lazdos, tačiau jos nerado. Atvykus į įvykio vietą situacija buvo grėsminga ir neaišku, kuo viskas būtų pasibaigę, jei ne greitai atvykę pareigūnai.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta pagarsinti liudytojo D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Liudytojas sutiko, jog būtų pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nes juos duodant buvo praėję nedaug laiko nuo įvykio, todėl jis nurodė detaliai visas aplinkybes, kurių neatsimena teisiamojo posėdžio metu.

D. V., kaip liudytojo, 2019 m. kovo 25 d. apklausos metu apklausos metu jis parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. sausio 18 d. dirbo kartu su kolega G. G.. Apie 13.18 val. buvo gautas pranešimas iš VPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, vyksta konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą apie 13.21 val. rado du konfliktuojančius piliečius. Du vyriškiai buvo namo kieme, už vartelių, ir stovėjo. Vienas iš jų ir buvo pranešėjas. Dar vienas vyriškis stovėjo gatvės pusėje prie vartelių. Šalia stovėjo automobilis ir jame sėdėjo kitas vyriškis. Jis išlipęs nebuvo. Vienas iš konflikto dalyvių, kuris ir pranešė apie konfliktą, nurodė, kad jis atvyko savo automobiliu, kurio duomenys nurodyti tarnybiniame pranešime į savo draugo kiemą, t. y. (duomenys neskelbtini), ir šnekėjosi su draugu. Atvažiavęs kitas konflikto dalyvis, t. y. V. N., kuris stovėjo gatvės pusėje prie vartelių, pradėjo konfliktuoti ir puolė peiliu. Pagrasino užmušti peiliu būdamas išlipęs iš automobilio. Kaip tą ketino padaryti, neįvardino. Pranešėjas teigė, kad gindamasis pasiėmė į rankas guminę lazdą, kurią rado gulinčią prie namo ir trenkė per ranką vyriškiui, kuris rankose turimu peiliu grasino užmušti. Guminė lazda buvo rasta prie namo ir paimta. Kiek kartų buvo suduota, nenurodė. Pranešėjas nurodė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad atvažiavęs asmuo, kuris pradėjo konfliktuoti, neva įdarbino jį ir jo draugą atlikti buto remonto darbus ir už juos neatsiskaitė. Dėl šios priežasties ir įvyko konfliktas, kurio metu buvo išsitrauktas peilis ir juo pagrasinta, kad užmuš. Paklausus kitos pusės, t. y. vyriškio, kuris neva grasino peiliu, apie tai, kas nutiko, jis nurodė, kad atvažiavus pakalbėti pas vyriškius, išaiškinti situaciją, pranešėjas paėmęs guminę lazdą, ja trenkė per ranką ir sukėlė V. N. fizinį skausmą. Iš kur atsirado daiktas, kuriuo buvo suduota, jis neįvardijo. Nurodė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad V. N. pasamdė pranešėją ir jo draugą atlikti buto remonto darbus, o jie dirbdami pridarė daug klaidų, sugadino įrankius ir jų negrąžino. Vyriškis, kuris kvietė pagalbą, kad jam grasina peiliu, nurodė, kad V. N. automobilio salone yra peilis, kuriuo buvo grasinta. Paprašius pateikti peilį, vairuotojas, t. y. vyriškis, kuris grasino peiliu, pateikė peilį. Jis buvo rastas automobilio daiktadėžėje. Buvo dėkle. Jis buvo paimtas ir pateiktas NVRS pareigūnams, tačiau jis neigė, kad juo grasino ar kad buvo jį išsitraukęs. Taip pat jis nurodė, kad po to, kai jam buvo suduota per ranką, vyriškis nunešė tą daiktą, kuriuo sudavė, ir paslėpė namo viduje. Su kolega apžiūrėjo namų vidų, tačiau jokios teleskopinės lazdos ar guminės lazdos namo viduje nerado. Pranešėjo paklausus, kuo jis sudavė per rankas, jis nurodė, kad su gumine lazda, kuri buvo rasta prie namo. Vyriškis, kuris grasino peiliu, nuo pat atvykimo skundėsi rankos skausmu, todėl jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam buvo peršviesta ranka ir diagnozuotas rankos lūžis. Abu vyriškiai buvo sulaikyti ir pristatyti į Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyrių, kadangi vienas kitam turėjo pretenzijų. Liudytojas patvirtino, kad teisiamojo posėdžio metu pagarsinti jo, kaip liudytojo, 2019 m. kovo 25 d. apklausos metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 108-109) yra teisingi.

Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta V. S. parodė, kad įvykio metu buvo namuose, vyras (nukentėjusysis Š. S.) taip pat buvo namuose. Atvažiavo vyro draugas ir jie išėjo į kiemą. Š. S. ir P. S. buvo susitikę kieme pasišnekėti. Kiemas yra aptvertas, bet jie kažko nuėjo į P. S. automobilį už tvoros. Jų (liudytojos ir Š. S.) automobilis stovi už tvoros. Tuomet ji išgirdo kaip loja šuo, iškišo galvą ir išgirdo triukšmą, pamatė, kad vyksta muštynės. Matė, kaip Š. S. filmavo telefonu. Paklausė, kas vyksta. Triukšmą išgirdo ir jos mama, kuri tuo metu taip pat buvo namuose. Kažkas nurodė kvieti policiją. Policija pas juos ieškojo kažkokio daikto, bet nieko nerado. Nukentėjusieji negrįžo į jų (liudytojos ir Š. S.) namus, nes iš karto atvažiavo policija. Sutuoktinis su darbdaviu nesipyko, konfliktų tarp jų nebuvo. Tą dieną konfliktas greičiausiai kilo dėl darbdavio nesumokėtų pinigų. Nepamena, kokios sumos darbdavys nesumokėjo, bet buvo nemaža suma. Įvykis jai sukėlė neigiamas emocijas, jos su mama pradėjo drebėti. Norėdami apsisaugoti kvietė policiją. Kaltinamasis nežinia dėl ko persekiojo Š. su P.. persekiojo.

Tyrėjo A. Š. 2019 m. sausio 18 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 6-7) užfiksuota, kad 2019 m. sausio 18 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, gatvėje, V. N., elgėsi ypač įžūliai, agresyviai – šūkavo, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, piktybiškai tyčiojosi iš savo nelegalių darbuotojų Š. S. ir P. S., vadino juos gaidžiais, ožiais, grasino su jais susidoroti, garsiai ant jų šaukė, kad šiems darbuotojams bus „pizdec, ragas“, grasino, kad atvyks vakare su draugais ir darbuotojai bus lavonai. Viešoje vietoje, vykusio konflikto metu V. N., grasino darbuotojams su rankoje laikytu peiliu, puolė P. S., P. S. gindamasis į rankas pasiėmė plastmasinį vamzdį ir juo smūgiavo ne mažiau 4 kartus V. N. per ranką, kurioje asmuo laikė peilį. Šiais veiksmais V. N. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Į Kauno apskrities VPK OVS patalpas pristatyti P. S. ir V. N., kurie nesulaikyti. Prie bylos medžiagos prijungtas savanoriškai pateiktas peilis ir įvykio vietos apžiūros metu rastas plastmasinis vamzdis.

2019 m. sausio 18 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 10-29) užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra, įvykio vietoje buvusių transporto priemonių, t. y. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, sudaryta fotolentelė, paimtas daiktas, turintis reikšmės veikos ištyrimui – plastikinis vamzdis.

2019 m. vasario 14 d. daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 30-33) užfiksuota juodos spalvos su baltos spalvos juostomis šonuose plastmasinio vamzdžio, kuriuo P. S. įvykio metu sudavė V. N. per ranką, apžiūra.

2019 m. sausio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 34) užfiksuotas peilio su dėklu pateikimas. Matyti, kad peilį su dėklu pateikė D. V..

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2019 m. vasario 12 d. specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-167 (t. 1, b. l. 40-41) nurodyta, kad tirti pateiktas peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas.

Š. S. pateiktose jo darytose fotonuotraukose (t. 1, b. l. 73-74) užfiksuotas konflikto metu įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), iš V. N. rankų iškritęs mobiliojo ryšio telefonas ir peilio dėklas.

2019 m. kovo 5 d. daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 103-104) užfiksuota dviejų vaizdo įrašų, kurie buvo pateikti liudytojo A. J. 2019 m. vasario 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 101-102), peržiūra. Pirmame vaizdo įraše, pavadinimu „VID_20190118_131127.mp4“, matyti, kaip gatve eina du vyriškiai, vilkintys tamsius drabužius ir paskui juos važiuojantis automobilis, iš kurio atliekamas vaizdo įrašas. Salone girdimas asmens balsas, kuris apibūdina gatve einančių asmenų aprangą bei nurodo jų automobilį „Peugeot“, (duomenys neskelbtini). Taip pat pasako, kad jie bėga slėpti įrankių. Asmenys pasuka į kairę pro vartelius į namo kiemą. Automobilis sustoja šalia vartelių. Antrasis vaizdo įrašas, pavadinimu „VID_20190118_131508.mp4“, daromas mobiliojo ryšio telefonu, automobilio salone, priekinėje keleivio sėdynėje sėdinčio asmens. Per priekinį automobilio stiklą matyti namo kieme, kuris yra aptvertas tvora, stovintys du vyrai. Automobilio salone girdimas vyriškio balsas, kuris nukreiptas į kieme stovinčius asmenis. Asmuo automobilio salone sako: „Gaidy tu, gaidy tu gaidy, oi aš tau įpisiu, vis tiek aš tave pisiu. Ateik nučiulpsi, ką tu kurva. Subadysiu lopas aš tave, ateikit šiandien tau čiulpsiu, ateikit pačiulpsiu abudu palesosai, kurva kandonai, kandonai du blet. Man pochui viskas. Kurvos grąžinsit pinigus, įrankius viską chujesosai jūs abudu. Daunai kūrva, debilai kurva, ką jūs darot daunai.“ Tada vairuotojas, nustatyta, kad jis – V. N., išlipa iš automobilio salono ir agresyviai eina prie sklypo tvoros, kuriame yra du vyriškiai, nustatyta, kad jie – Š. S. ir P. S.. Pastarieji vienas kitam kažką sako, tačiau balsai negirdimi. Vairuotojo kairėje rankoje daiktas, panašus į telefoną ir dar vienas juodos spalvos daiktas, kuris yra siauresnis (daiktas – peilis). V. N. priartėjus prie tvoros, matyti, kaip vyriškis, stovintis prie tvoros, užsimoja juodos spalvos apie 1 metro ilgio daiktu (panašiu į guminės žarnos dalį) ir smūgiuoja vieną kartą į priėjusio vairuotojo pusę. Pastarasis atsitraukia prisidengdamas ranka. Tada vairuotojas sugrįžta į automobilio saloną, kur girdimos jo frazės, skiriamos kieme stovintiems asmenims: „Pyderastai du kurva, sugadino medžiagas blet kandonai, nupiso įrankius kurva. Kandone tu kandone, tu vapše tylėk naxui gaidy tu žertva. Esi žertva, gaidys. Pyderastai abudu, kandonai supisti. Šūdarankiai, rankas jums nukapot už tokius darbus. Kurva nemoka dirbti blet“.

Vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu. Po vaizdo įrašų peržiūros kaltinamasis paaiškino, kad filmuota buvo kuomet jis prie nukentėjusiųjų atvažiavo antrą kartą. Pripažino, kad tai jo žodžiai „subadysiu“, tačiau teigė, kad rankose jis nieko neturėjo. Taip pat pripažino, kad tai jis nukentėjusiuosius vadina necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusysis Š. S. paaiškino, kad kaltinamasis rankose peilį turėjo, kai buvo privažiavęs pirmą kartą. Nematė, ar kaltinamasis ką nors laikė rankose, kai privažiavo antrą kartą.

Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo apžiūrėtas daiktinis įrodymas – peilis, supakuotas voke, į teisiamąjį posėdį pristatytas iš Kauno apskrities VPK Materialinio aprūpinimo poskyrio. Peilį policijos pareigūnams iš karto po įvykio iš savo automobilio pateikė kaltinamasis. Peilio briaunos viršus ir apačia ryškios mėlynos spalvos, o peilio briaunos vidurinė dalis juoda. Peilis juodame dėkle. Po peilio apžiūros kaltinamasis patvirtino, kad tai tas pats dėklas, kuris buvo iškritęs įvykio metu ant žemės ir kurį nufotografavo Š. S..

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (2017 m. gruodžio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Šiuo konkrečiu atveju pats kaltinamasis duodamas parodymus pripažino, kad nukentėjusiuosius pastebėjo ir prie jų nutarė privažiuoti tiesiog važiuodamas gatve pro šalį. Vadinasi, bet kuris kitas asmuo, važiuodamas ar eidamas gatve galėjo ne tik matyti įvykio vietą, bet ir netrukdomi ten privažiuoti ar prieiti. Taigi vieta prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurioje ir įvyko nagrinėjamas įvykis, yra laikytina vieša vieta.

Šioje byloje kaltinamajam V. N. inkriminuojamas visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas elgiantis įžūliai ir grasinant susidoroti. Įžūlus elgesys gali būti smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis ar leisti laisvalaikį ir pan. Tuo tarpu grasinimai yra žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (pavyzdžiui, garsiu rėkimu, šaudymu, pavojų keliančių daiktų demonstravimu ir pan.).

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai patvirtina jo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad jis prie nukentėjusiųjų nusprendė privažiuoti savo iniciatyva, pamatęs juos stovinčius lauke. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų teismas sprendžia, kad kaltinamasis prie nukentėjusiųjų privažiavo būdamas konfliktiškai nusiteikęs: važiavo aiškintis dėl nukentėjusiųjų galimai neteisėtai paimtų jo įrankių, nors dėl jų jau buvo kreipęsis į policiją ir žinojo, kad nukentėjusieji jų neketina grąžinti, kol nebus išspręstas apmokėjimo už darbus klausimas. Pats kaltinamasis parodė, kad žodinis konfliktas prasidėjo nuo pat pradžių, kai tik jis privažiavo ir sustojo prie nukentėjusiųjų – jis nukentėjusiuosius išvadino „gaidžiais, šūdarankiais“. Be to, atlikus byloje esančių vaizdo įrašų peržiūrą, kaltinamasis pripažino, kad antrajame vaizdo įraše, kuris darytas kaltinamajam automobiliu prie nukentėjusiųjų privažiavus antrą kartą, girdėti jo keiksmažodžiai, kad tai jis nukentėjusiuosius vadina necenzūriniais žodžiais ir kad tai jis išsako grasinimą subadyti.

Nors kaltinamasis viso proceso metu kategoriškai neigė aplinkybę, kad jis įvykio metu buvo išsitraukęs peilį, tačiau tokią kaltinamojo poziciją ir tokius kaltinamojo parodymus paneigia kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Visų pirma, tiek vienas, tiek kitas nukentėjusysis nuo pat įvykio tyrimo pradžios teigė, kad kaltinamasis grasino rankose turėdamas peilį ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams iš karto nurodė kaltinamojo automobilyje ieškoti peilio. Pareigūnai nukentėjusiųjų apibūdintą peilį kaltinamojo automobilyje iš tiesų rado. Pažymėtina, kad sutapo ne tik nukentėjusiųjų parodymai apie tai, kad kaltinamasis grasino peiliu ir kad to peilio reikia ieškoti kaltinamojo automobilyje, bet ir apie tai, kaip kaltinamojo peilis atrodė. Abu nukentėjusieji teigė, kad peilio briauna buvo mėlyna – apžiūrėjus peilį, kaip daiktinį įrodymą, teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad peilio briaunos viršus ir apačia yra ryškiai mėlynos spalvos, o vidurinė dalis juoda: kaltinamajam peilį laikant rankose nukentėjusieji matė būtent ryškiai mėlynus peilio briaunos kraštus, tuo tarpu peilio briaunos vidurinę dalį buvo uždengusi kaltinamojo ranka. Visų antra, Š. S. į bylą pateiktose jo darytose fotonuotraukose užfiksuotas įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), iš V. N. rankų iškritęs peilio dėklas – jis iškrito kuomet kaltinamasis pirmą kartą privažiavęs prie nukentėjusiųjų automobiliu nuvažiavo iš įvykio vietos su automobilyje likusiu peiliu. Byloje kaip daiktinis įrodymas esantis peilis patvirtina, kad pats dėklas nuo peilio savaime nukristi negalėjo, kadangi peilis dėkle pakankami tvirtai užsifiksuoja – taigi peilis buvo ištrauktas iš dėklo sąmoningai. Be to, liudytoju apklaustas pareigūnas D. V. patvirtino, kad pareigūnams atvykus peilis buvo kaltinamojo automobilio daiktadėžėje dėkle – ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis peilį laikydavo dėkle (atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis pasiėmęs ant žemės nukritusį peilio dėklą iš karto dar būdamas įvykio vietoje į jį įdėjo peilį), t. y. peilis nebuvo laikomas atskirai nuo dėklo ir dėklas negalėjo atsitiktinai iškristi iš kaltinamojo automobilio durelių ar iš kurios nors kitos vietos. Aukščiau nuodytos aplinkybės patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad pirmą kartą prie jų privažiavęs kaltinamasis nukentėjusiajam P. S. grasino rankose turėdamas peilį, kurį į dėklą įdėjo privažiavęs prie nukentėjusiųjų antrą kartą ir pasiėmęs nuo žemės prieš išvažiuojant iškritusį peilio dėklą.

Nors 2019 m. kovo 5 d. daiktų apžiūros protokole, kuriame užfiksuota liudytojo A. J. pateiktų vaizdo įrašų peržiūra, nurodoma, kad kaltinamojo rankose yra vienas juodos spalvos daiktas, kuris yra siauresnis (daiktas – peilis), tačiau, teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų nustatyti, kad antrą kartą privažiavęs prie nukentėjusiųjų ir išlipęs iš automobilio kaltinamasis rankose laikė peilį – iš teisiamojo posėdžio metu peržiūrėto antro vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamojo rankose yra peilio dėklas, bet negalima įžiūrėti, ar kaltinamasis tuo metu į dėklą jau buvo įdėjęs peilį, ar peilį įdėjo vėliau. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad kaltinamasis įvykio metu peilį buvo išsitraukęs ir kad kaltinamasis iš tiesų grasino peiliu – peiliu P. S. buvo grasinta anksčiau, t. y. kaltinamajam prie nukentėjusiųjų privažiavus pirmą kartą. Taigi šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo grasinimas pasireiškė ne tik nukentėjusiųjų bauginimu garsiu rėkimu grasinant su jais susidoroti, ką akivaizdžiai patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, bet ir peilio, kuris nors ir nepriskiriamas prie nešaunamųjų ginklų, tačiau kuriuo neabejotinai galima sužaloti žmogų, demonstravimu.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai pratvirtina ne tik aukščiau nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo įžūlaus elgesio bei dėl grasinimo susidoroti, bet ir aplinkybes, kad tokiais kaltinamojo veiksmais buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta V. S. parodė, kad įvykis jai sukėlė neigiamas emocijas, jos abi su tuo metu namuose buvusia mama pradėjo drebėti. Liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad įvykio metu buvo labai išsigandęs, patyrė šoką. Tuo tarpu liudytoju apklaustas pareigūnas D. V. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, situacija buvo grėsminga ir neaišku, kuo viskas būtų pasibaigę, jei ne greitai atvykę pareigūnai. Taigi kaltinamojo veiksmai ne tik šiurkščiai pažemino ir šokiravo nukentėjusiuosius, nutraukė jų susitikimą ir pokalbį, bet ir nutraukė liudytojos V. S. ir jos mamos, t. y. konflikte nedalyvavusių asmenų, kasdienę veiklą bei poilsį, sukėlė didelį išgąstį A. J., kuris taip pat konflikte nedalyvavo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo įžūlus elgesys ir grasinimai išprovokavo P. S. smurtinio pobūdžio veiksmus paties kaltinamojo atžvilgiu, dėl kurių P. S. buvo iškelta ir šiuo metu teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai yra pareikšti šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintam P. S..

Kaltinamasis V. N. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei šių padarinių norėjo.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. N. 2019 m. sausio 18 d. apie 13.00 val. viešoje vietoje – prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu, išplūsdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais nukentėjusiuosius Š. S. ir P. S., jiems sakydamas „kad po vieną nevaikščiotų, kad jiems bus ragas ir jie lavonai“, tokiu būdu grasindamas su jais susidoroti, paimdamas peilį ir juo mosikuodamas bei P. S. sakydamas „aš tave gaidy, supjaustysiu“, grasino ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų kilo padarinių – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: nukentėjusieji bei kiti įvykį matę žmonės buvo šokiruoti, buvo sutrikdyta žmonių kasdienė įprasta veikla, jų poilsis, aplinkiniai buvo išgąsdinti, be to, buvo išprovokuoti smurtinio pobūdžio nukentėjusiojo veiksmai, kviečiama policija.

Pažymėtina, kad kilę padariniai paneigia kaltinamojo ir jo gynėjo poziciją, jog V. N. neteisėti veiksmai galėtų būti vertinami nebent kaip administracinis nusižengimas. Tiek BK 284 straipsnio, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalies dispozicijose nustatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Kita vertus, vienas iš nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo atribojimo kriterijų yra padariniai. BK 284 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, kyla baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Tuo tarpu ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo V. N. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Kaltinamajam V. N. patikslintu kaltinimu buvo inkriminuojama, jog jis įvykio metu pirmiausia išplūdo nukentėjusiuosius įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino su jais susidoroti, o „po to“ paėmė peilį ir juo grasino nukentėjusiajam P. S.. Tačiau nagrinėjimo teisme metu įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiuosius plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais ir jiems grasino ne tik prieš paimdamas peilį, bet ir vėliau – kuomet antrą kartą atvažiavo prie nukentėjusiųjų. Kadangi nagrinėjimo teisme metu ištyrus ir įvertinus surinktus įrodymus neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiuosius plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais ir jiems grasino ne tik prieš paimdamas peilį bei juo mosikuodamas, bet ir vėliau kaltinime šios aplinkybės atitinkamai patikslinamos, išbraukiant „po to“. Ši kaltinimo korekcija nekeičia juridinės kvalifikacijos, atitinkamos aplinkybės buvo žinomos pačiam kaltinamajam ir analizuojamos viso proceso metu, pats kaltinamasis šių aplinkybių neneigė, po vaizdo įrašų apžiūros pripažindamas, kad tai jis plūsta nukentėjusiuosius ir jiems grasina, todėl yra leistinos, nes nepažeidžia kaltinamojo teisių į gynybą ir teisės žinoti, kuo jis yra kaltinama.

Dėl bausmės skyrimo

BK 284 straipsnyje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę V. N. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo atsakomybę, pažymėtina, kad jis laikytinas neteistu. Kaltinamasis ne kartą baustas ANK nustatyta tvarka už ANK numatytus administracinius nusižengimus, tačiau už ANK 481 straipsnyje („Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas“) numatytus administraciniu nusižengimus nėra baustas (t. 1, b. l. 145-154). Kaltinamasis Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2009 m. kovo 9 d., diagnozė/patikslinimas – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas, paskutinį kartą lankėsi 2010 m. rugpjūčio 31 d. (t. 1, b. l. 70). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2009 m. gydėsi 4 kartus, paskutinis gulėjimas 2009 m. liepos 17 d. iki 2009 m. liepos 24 d. (t. 1, b. l. 174). Kaip matyti iš kaltinamojo į bylą pateikto neįgaliojo pažymėjimo, jam nustatytas penkiasdešimt penkių procentų darbingumas, neįgalumo lygis – „iš dalies darbingas (-a)“ (t. 2, b. l. 29).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kaltinamajam skirti BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų pačių griežčiausių su laisvės atėmimu susijusių bausmių rūšių, t. y. arešto ar laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į kaltinamojo turimą neįgalumą, kaltinamajam neskirtina ir viešųjų darbų bausmės rūšis. Kaip matyti iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo (t. 1, b. l. 145-154), kaltinamajam yra ne kartą skirtos baudos už įvairius administracinius nusižengimus, tačiau ir sumokėjęs paskirtas baudas V. N. daro naujus administracinius nusižengimus. Atitinkamai, prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – baudos bausmė, šiuo konkrečiu atveju taip pat neskirtina, kadangi teismui kyla pagrįstų abejonių, jog baudos sumokėjimas pakeis kaltinamojo elgesį ir sustabdys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę, nei šios bausmės vidurkis, ir įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, kad būtų galima kontroliuoti kaltinamojo elgesio teisėtumą (BK 48 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6 dalies 1 punktas).

Kartu su bausme yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nustatytu atstumu (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 3 dalis, 72¹ straipsnis). Kaltinamasis įpareigotinas 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios nesiartinti prie Š. S. ir P. S. arčiau nei 100 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su Š. S. ir P. S., nesilankyti jų gyvenamojoje ir darbo vietoje. Nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, kadangi ne tik nukentėjusieji, bet ir jų šeimos nariai jaučiasi persekiojami kaltinamojo, jaučia baimę tiek dėl savo pačių, tiek dėl savo turto saugumo. Tuo tarpu kaltinamasis pripažino, kad jam dažnai tenka važiuoti pro nukentėjusiojo Š. S. namus, tai jam įprastas maršrutas.

Dėl civilinio ieškinio ir dėl proceso išlaidų

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 16-20), kuriuo prašo teismo priteisti jo naudai iš kaltinamojo V. N. 1500 eurų neturtinės žalos. Be to, civiliniu ieškiniu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti V. N. priklausantį turtą ar pinigines lėšas, kurių vertė 1500 eurų, ir priteisti P. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. civilinį ieškinį palaikė visa apimtimi ir parodė, kad jo dėl įvykio patirta neturtinė žala pasireiškė tuo, jog buvo įžeistas, nuo įvykio gyvena baimėje, nežino, ką kaltinamasis gali padaryti jam, jo šeimai ar turtui. Nukentėjusysis parodė, kad jo reikalaujami priteisti 1500 eurų apima viską: ir dėl įvykio patirtą neturtinę žalą, ir kaltinamojo įsiskolinimą už darbus, ir įžeidinėjimus iki įvykio.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamojo įžūlus elgesys, vartojami necenzūriniai žodžiai bei grasinimai tiek žodžiais, tiek išsitraukus peilį nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. atžvilgiu neabejotinai sukėlė jam neigiamų išgyvenimų, išgąstį, jo, kaip vyro ir kaip darbuotojo, pažeminimą. Paminėtos pasekmės nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. dvasinei savijautai, jo savivertei yra pagrindas konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Tačiau sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, teismas taip pat įvertina tai, jog duomenų, kad dėl įvykio būtų pablogėjusi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. gyvenimo kokybė ar išlikę neigiami liekamieji reiškiniai, sumažėję bendravimo galimybės, byloje nėra. Priešingai, įvykio metu sužalojimų jam nebuvo padaryta, dėl įvykio jis į gydymo įstaigas nesikreipė, o įvykio metu su Š. S. turėdami galimybę pasitraukti nuo kaltinamojo įžūlių veiksmų ir grasinimų į Š. S. namus bei ten laukti policijos, to nedarė, kas leidžia teismui manyti, jog išgąstis dėl kaltinamojo veiksmų nebuvo labai stiprus. Pažymėtina, kad P. S. ne tik neatsitraukė nuo kaltinamojo agresijos, bet ir pats į kaltinamojo įžūlų elgesį bei grasinimus atsakė panaudodamas prieš kaltinamąjį fizinę jėgą, suduodamas kaltinamajam plastmasiniu vamzdžiu per ranką, tokiu būdu padarydamas jam kairio alkūnkaulio lūžį – šią aplinkybę patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G325/2019(02) (t. 2, b. l. 70-71). Be to, pats P. S. pripažino, kad prašoma priteisti 1500 eurų suma apima ne tik dėl įvykio patirtą neturtinę žalą, bet ir žalą, kurią patyrė dėl kaltinamojo elgesio iki įvykio. Įvertinus visas šias nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jam priteistina iš kaltinamojo V. N. 150 eurų jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl civiliniame ieškinyje išdėstyto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti V. N. priklausantį turtą ar pinigines lėšas, kurių vertė 1500 eurų, pažymėtina, kad BPK nenumato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto, kuris numatytas civiliniame procese. Dėl nurodytos priežasties šis prašymas netenkintinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui užtikrinti baudžiamajame procese gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki ar kad kaltinamasis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų tikslu paslėpti savo turtą, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti paminėtą procesinės prievartos priemonę.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. įgaliotas atstovas advokatas Dalius Gintautas prašė teismo priteisti iš kaltinamojo V. N. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pagal bylos eigoje pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Į bylą pateikti du kvitai, patvirtinantys P. S. turėtas atstovavimo išlaidas: 2019 m. rugpjūčio 5 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 932132, kuriame nurodoma, kad už atstovavimą ir dokumento surašymą P. S. advokatui Daliui Gintautui sumokėjo 500 eurų, (t. 2, b. l. 15) ir 2020 m. sausio 17 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 932140, kuriame nurodoma, kad už atstovavimą P. S. advokatui Daliui Gintautui sumokėjo 400 eurų, (t. 2, b. l. 108).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokatas Dalius Gintautas nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą P. S. atstovavo ikiteisminiame tyrime, surašė jam civilinį ieškinį, aktyviai atstovavo teisiamajame posėdyje, pasisakė baigiamosiose kalbose. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog prašomų priteisti iš kaltinamojo V. N. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra proporcingas teiktoms teisinėms paslaugoms, atitinka maksimalių atlygintinų advokato išlaidų sumą pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85, aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-03968), todėl P. S. turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir visiškai priteistinos jam iš kaltinamojo V. N. (BPK 103, 106 straipsniai).

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu V. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (kompaktinis diskas yra voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, supakuotas voke, 1 vnt., ir plastikinis vamzdis, 1 vnt., saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Materialinio aprūpinimo poskyryje, (t. 1, b. l. 43) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5-6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant V. N. būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų Š. S. ir P. S. arčiau nei 100 metrų atstumu. V. N. 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais Š. S. ir P. S., lankytis Š. S. ir P. S. gyvenamojoje ir darbo vietose.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo V. N. 150 (šimtą penkiasdešimt) eurų nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo V. N. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. naudai 900 (devynis šimtus) eurų proceso išlaidų.

Ikiteisminio tyrimo metu V. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Vadovaujantis BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktu, voke esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kaip baudžiamosios bylos dokumentą.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, supakuotą voke, 1 vnt., ir plastikinį vamzdį, 1 vnt., saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Materialinio aprūpinimo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė