Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3338-586/2016 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui D. B., trečiajam asmeniui UAB SB Lizingas, AB Swedbankas, išvadą byloje teikiančiai institucijai Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-11-10 nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2016-11-09 iki teismo sprendimo priėmimo. Nepilnametės E. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę L. B..Teismas nutartį motyvavo tuo, kad nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, o pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai ir į tai, jog civilinės bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas, kaip vaikų tėvas, atsisako teikti vaikams išlaikymą, kadangi atsakovas visada rėmė ir rūpinosi vaikų gerove, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodo, kad santuokos metu buvo nupirktas žemės sklypas, pradėta namo statyba, šeimos poreikiams tenkinti per vekselius yra paimta paskola iki 33 000 Lt ir 15 000 Lt. Papildomai nurodo, kad per 20 santuokos metų pati ieškovė yra dirbusi tik kelerius metus, todėl akivaizdu, kad šeima buvo išlaikoma iš atsakovo darbo užmokesčio. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi priteisti 150 Eur laikino išlaikymo, kadangi jis viršijo suformuotos teismų praktikos išlaikymo dydį. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino atsakovo gaunamų pajamų, kurios žiemos laikotarpiu siekia iki 580 Eur. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, jog jis nepilnametei dukrai teikia išlaikymą. Nurodo, kad nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį reikia 360-400 Eur, kurią sudaro maitinimasis mokykloje (60 Eur), maistas namuose (100 Eur), rūbai ir avalynė (100 Eur), medicininė priežiūra (20-40 Eur), pramogoms, ugdymui (30-40 Eur), higienos priemonėms (20 Eur), komunaliniai mokesčiais, telefono ir interneto išlaidoms, transportas (30-50 Eur).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, juo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai mokamą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur per mėnesį.Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2016-11-09 iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas pateikė atskirąją skundą, juo nurodo, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas, kaip vaikų tėvas, atsisako teikti vaikams išlaikymą, kadangi atsakovas visada rėmė ir rūpinosi vaikų gerove, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi priteisti 150 Eur laikino išlaikymo, kadangi jis viršijo suformuotos teismų praktikos išlaikymo dydį. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino atsakovo gaunamų pajamų, kurios žiemos laikotarpiu siekia iki 580 Eur.Pagal CPK 144 straipsnio 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, kuriuo teismas turi teisę vadovautis, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant klausimus tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Nagrinėjamu atveju teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai ir siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, atsižvelgdamas į ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo sumą, padarė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, nepilnamečio vaiko poreikių mastas, kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai priteisiant po 150,00 Eur kiekvienam vaikui yra protingo dydžio, pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaiko minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti vaiko turtiniai interesai.Nesutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per didelį išlaikymą nepilnameti dukrai, kadangi CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 380 Eur. Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Taigi teismas, priteisdamas 150 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, priteisė net mažiau nei pusę minimalios mėnesinės algos, laikomos orientacine suma, leidžiančia užtikrinti minimalius vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodyto dydžio laikino išlaikymo priteisimas leis patenkinti bazinius vaiko poreikius ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, preliminariai įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis – 150 Eur per mėnesį nepilnametei neatitinka proporcingumo tarp tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių principo. Laikinas išlaikymas tėra tik laikinoji apsaugos priemonė, t. y. jis priteisiamas, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, preliminariai įvertinus vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingų lėšų sumą. Dėl vaikui reikalingos nuolatinio išlaikymo sumos teismas nuspręs, priimdamas sprendimą byloje ir įvertinęs visus į bylą pateiktus su tėvų turtine padėtimi bei vaiko poreikiais susijusius įrodymus.Apeliantas nurodo, kad nuolat gera valia rūpinosi ir rūpinasi dukra, teikia jai materialinį išlaikymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo teiginiu nesutinka, kadangi laikinos išlaikymo priemonės užtikrina pastovaus išlaikymo vaikams teikimą, kuris nepriklauso nuo atsakovo valios. Be to atsakovo teiginiai, jog jis teikia materialinį išlaikymą dukrai nėra pakankami įrodyti aplinkybei, jog atsakovas geranoriškai vaikui teikia reikiamo dydžio kas mėnesinį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti vaiko poreikius per visą bylos nagrinėjimą, nesant byloje duomenų, kad apeliantas (atsakovas) nuosekliai ir laiku finansiškai remtų savo nepilnametį vaiką, prisidėtų prie vaiko išlaikymo, pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą.