Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. Z., jo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,

protokolą surašiusios institucijos – LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje, remiantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiu Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 29 d. laike nuo 10.30 iki 12.00 val., D. Z., būdamas medžiotojų klubo „Balsiai“ nariu, turėdamas medžiotojo bilietą - tai yra būdamas medžiotoju, pakartotinai - turėdamas galiojančią nuobaudą ir būdamas baustas už medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių pažeidimą pagal ATPK 85 str. 2 d., Kėdainių r., Gūdžiūnių sen., ties Antušavos k., kelyje Čystapolis - Antušava, ir medžiotojų klubui „Krakės“ priklausančiame medžioklės plotų vienete, savo automobilyje Toyota Hilux, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip medžiotojas nebūdamas įrašytas nei į medžioklės medžiotojų klubo „Krakės“ išduotą medžioklės lapą Nr. 164, nei į medžioklės klubo „Balsiai“ išduotus medžioklės lapus Nr. 000085/000086, vežėsi neįdėtą į dėklą ir užtaisytą medžioklinį graižtvinį šautuvą CZ 550, Nr. H787221, automobiliu siekdamas užkirsti kelią bėgantiems žvėrims, tai yra vaikydamas žvėris, šaudamas iš automobilio sužeidė tauriojo elnio patelę; be to, tęsdamas neteisėtą veiką, būdamas medžiotojų klubo „Balsiai“ medžioklės plotų vienete, nebūdamas įrašytas į medžioklės klubo „Balsiai“ medžioklės „varant“ medžioklės lapus Nr. 000085 ir Nr. 000086, neteisėtai sumedžiojo vieną tauriojo elnio patelę, bei per medžiotojų klubo „Krakės“ medžioklės ploto vienetą organizavęs neteisėtai medžiotojų klubo „Balsiai“ medžioklės plotų vienete sumedžiotos tauriojo elnio patelės išgabenimą, savo turimame medžioklės lape Nr. 000084 nenurodęs kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota ir neįrašęs licencijos Nr. 000660 į savo turimą medžioklės lapą, išduotą medžioti ne medžiojant „varant“, išduotą medžioti „bebrams ir kt.“, neinformavo medžiotojų klubo „Balsiai“ medžioklės vadovo „varant“ R. Č. apie sumedžiotą tauriojo elnio patelę, tuo savo veiksmais pažeidė LR Medžioklės taisyklių: 58.2.1. p. – kuriame nurodyta, jog draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės, 58.5.5. p. - kuriame nurodyta, jog draudžiama medžioti iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais), 60. p., kuriame nurodyta, kad medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, užtaisomas - tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine - pradėjus medžioti; 21. p., kuriame nurodyta, kad prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota; išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje; 58.2.3. p., kuriame nurodyta, jog draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Z. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad priklauso „Balsių“ medžiotojų klubui. 2016-10-29 Gudžiūnų seniūnijoje, Beržoto miške, vyko variminė medžioklė. Atvyko automobiliu Toyota. Turėjo šautuvą, jis buvo dėkle, ant galinės automobilio sėdynės. Prisijungė prie medžioklės. Tą dieną neplanavo medžioti, tačiau pasikeitus situacijai, pasiskambino būrelio vadovui R. V. paklausti, ar gali prisijungti ir kur medžiojama. Pastarasis pasakė, kad Beržoto miške medžioja. Kadangi turėjo medžioklės lapą, jam pasakė įsirašyti save į lapą ir nurodė vietą. Būrelio vadovas pažadėjo pranešti medžioklės vadovui, nes jie kartu medžiojo. Įsirašė į medžioklės lapą dar būdamas namuose ir išvažiavo į medžioklės vietą. Tą dieną medžiojo savo klubo teritorijoje, į Krakių medžiotojų klubo plotą įvažiavęs nebuvo, tik važiavo riba. Tas kelias ir yra riba. Aplinkos inspektoriai negalėjo matyti, kad jo automobilyje buvo šautuvas ne dėkle ir užtaisytas, nes ginklas buvo ant galinės sėdynės ir dėkle. Važiuodamas, netoli tos vietos, kur turėjo stovėti, pamatė, kad atbėga elniai. Dar važiuodamas pasiėmė dėklą ir pasidėjo ant priekinės sėdynės. Bet šautuvas buvo neišimtas. Kada sustojo, išsiėmė šautuvą, užsitaisė ir tada tik išlipęs iššovė. Jam buvo pasakyta, kur atsistoti, kad nekeltų grėsmės. Kai šovė pirmą kartą į tuos elnius, būdamas prie mašinos, tai ir buvo ta vieta, kuri buvo nurodyta būrelio vadovo, toje vietoje jis nuolat stovėdavo. Sumedžiojo elnio patelę, ją sumedžiojo savo plotuose. Pamatęs elnius, sustojo. Jie atbėginėjo. Kai išlipo ir šovė, elnio patelė nukrito, galvojo, kad sumedžiojo ir daugiau nebešovė. Kai šovė, buvo maždaug 2 metrų atstumu nuo automobilio. Durys buvo atidarytos. Buvo išėjęs iš už durų. Stovėjo kelio pakraštyje. Apsisuko ir nuvažiavo pas kolegą Ž. J., kuris stovėjo už 800 metrų. Kada atvažiavo pas J., iš to būrio buvo atsiskyrusi jauniklė patelė ir ji iš lėto vėl grįžinėjo į savo vietą. Taikėsi abudu. Jis pirmas šovė, pataikė ir nušovė tą elnio jauniklį. Po to J. klausė, ar važiuodamas nesutiko medžiotojo, nes jis atvažiuodamas matė kažkokį pašalinį. Atsakė, kad ne. Kada taip pasakė, jis nusprendė nuvažiuoti atgal į tą vietą pasižiūrėti, ar guli ta patelė. Matė, kad patelė bėgo į kaimyninius Krakių medžioklės plotus. Pavažiavęs toliau pastebėjo, kad stovi inspektorius B.. Nuėjo, pasisveikino, pasišnekėjo, bet nepasirodė, kad įtaria, jog čia stovi inspektorius. Dar pasiklausė, gal čia medžioja. Jis atsakė, kad ne, kad ieško gyventojo, namo. Pats sėdo į mašiną ir nuvažiavo toliau. Planavo su Krakėmis susisiekti, kad nubėgo sužeista patelė. Apsisuko ant sankryžos. Paskambino Krakių plotų medžiotojui S. D., kuris tą dieną ten medžiojo, ir pasakė apie sužeistą ir į jų medžioklės plotus nubėgusią elnio patelę. Informavęs grįžinėjo pas kolegą J.. Už inspektoriaus reikėjo pavažiuoti dar gal pusę kilometro. Važiavo apsisukti, nes ten siauras kelias. Paskambino bevažiuodamas. Grįžęs atgal pas kolegą pasakė, kad yra aplinkosauga. Susidėjo šautuvus į dėklus. Tuo metu išbėgo briedžiai. Galvojo nufotografuoti, nes mėgsta tai daryti. Briedis nesustojo, prabėgo į kaimynų plotus. Vėl grįžo prie J., nuėjo ištraukti sumedžiotą elnią. Pasiėmė licenciją iš mašinos. Perdūrė ausį, įvėrė licenciją ir atitraukė iki lauko keliuko gal 50 metrų atstumu. Licenciją turėjo mašinoje. Duota vadovo, kai tik prasidėjo medžioklės. Tada su savimi turėjo dvi licencijas. Paskambino būrelio nariui A. Ž. ir pasakė, kad jeigu jie važiuoja pro šalį, kad užvažiuotų, įdės tą sumedžiotą elnią pas jį mašiną. Atvažiavo dviese. Įkėlė tą sumedžiotą elnią. Jie nuvažiavo ir jis su J. išvažiavo. Medžiotojai, kuriems yra nustatyta stovėjimo vieta ir kurie laukia atbėgančių žvėrių, judėti negali, tik 5 žingsnius į vieną pusę ir 5 į kitą. Jo stovėjimo vietą pasakė būrelio vadovas telefonu, jų pokalbis galėjo vykti apie pusę dešimtos. Jis pasakė – važiuok ir atsistok, tenai kur yra riba, už beržo. J., atvažiuodamas į medžioklės vietą, matė einantį neetatinį inspektorių S.. Po to jis pasislėpė. Inspektorius S. nuo J. buvo 300 metrų atstumu. Nuo tos vietos, kur jis išlipęs iš automobilio šovė, iki S. buvimo vietos buvo 400 metrų atstumas. Jo buvimo vietą žino pagal žemėlapį. Kai kalbėjo su B. jis tuo metu buvo sodyboje. Ji plane pažymėta Nr. 3. Po visų įvykių, gal valandos bėgyje, matė, kaip vietoje Nr. 3 stovėjusi mašina važiavo į vietą, plane pažymėtą Nr. 7. Tai matė iš vietos Nr. 6. Po to, kai matė važiuojantį automobilį, daugiau niekas nešovė. S. buvo vietoje Nr. 2. Plane Nr. 5 pažymėtoje vietoje jis sužeidė gyvūną. Į medžioklės lapą duomenų neįrašė, nes dar nebuvo baigta medžioklė, nes įrašoma prieš lupant gyvūną arba išvažiuojant į svetimus plotus. Jis į svetimus plotus neišvažiavo, važiavo tik riba. Svarbiausia, kad buvo įsegta licencija. Jam išduotame medžioklės lape nebuvo nurodytas nei vienas medžioklės būdas, kas reiškia, jog galimi visi. Bebrus ir kitus medžiojamus žvėris į lapą buvo įrašęs vadovas. Medžioklės vadovo apie sumedžiotą elnio patelę neinformavo, nes nebuvo ryšio. Valandos laiko bėgyje būtų susitikę prie kito miškelio. Licencijos į medžioklės lapą įsirašyti neleido aplinkosaugininkai. Kada sulaikė, liepė įrašyti Č., jis įrašė į savo lapą. Inspektoriams nesakė, kad jam medžioklės lapas buvo išduotas medžioti tykojant. Gyvūnų jis nesivaikė. Važiavo keliu. Jo, šaudančio iš automobilio, niekas nematė, nes to jis nedarė. Atstumas nuo šovimo vietos, plane pažymėtos Nr. 5, iki inspektoriaus B. buvimo vietos, plane pažymėtos Nr. 3, yra 400 m, atstumą matavo. Kelio plotas 3,40 m. Automobilio pravažos plotas 2 m be kelių centimetrų. Atliko eksperimentą, darė fotonuotraukas, filmavo iškišus šautuvą pro automobilio langą. Šautuvą galima pastebėti iš labai mažo atstumo, iki 20 metrų. Inspektorius niekaip negalėjo pamatyti, kad jis šaudė iš automobilio. Inspektoriaus D. negalėjo būti vietoje Nr. 4. Toje vietoje nėra nei griovio, nei krūmo, toje vietoje yra apsėtas laukas. Pravažiavo tą vietą, niekas griovyje negulėjo, ten net griovio nėra. Į jo ginklo dėtuvę telpa 5 šoviniai. Inspektorių B. pažįsta iš matymo. Santykiai nėra konfliktiniai. Tuo metu, kai pamatė per lauką atbėgančių elnių grupę, buvo jau pravažiavęs J., buvo pusiaukelėje tarp plane pažymėtų taškų 2 ir 5. Ties vieta Nr. 5 sustojo ir laukė. Elniai tiesiai atbėgo. Atbėgo per minutę. Užsitaisinėjo šautuvą, atidarė duris, išlipo. Automobilyje šautuvas pilnai nebuvo užtaisytas, tik šovinius susidėjo. Po to išlipęs įkišo „magaziną“ ir užsitaisė šautuvą. Šovė stovėdamas lauke, prie automobilio. Dėtuvė nebuvo prikišta šovinių, važiuodamas ją prisidėjo.

Liudytojas T. B., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, parodė, įvykio dieną organizavo reidą, buvo jo vadovas. Reide dalyvavo vyresnysis inspektorius M. D. ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius V. S.. Atvyko į Krakių seniūniją pagal turimą informaciją, kad medžioklių metu medžiojama draudžiamais būdais – yra vaikomi automobiliais, žvėrys medžiojami iš automobilių variminių medžioklių metu. Šį kartą buvo nuspręsta patikrinti du būrelius, nes vyks dvi medžioklės. Inspektorių D. paliko prie Krakių klubo plotų, vieta plane pažymėta Nr. 1. S. paliko vietoje, plane pažymėtoje Nr. 2, kur yra riba Krakių ir Balsių medžiotojų klubų. Į vietą Nr. 4 po valandos laiko pervežė D., kadangi buvo pastebėta, kad Krakių medžiotojų klubas vykdo medžioklę, varymas vyksta, bet pažeidimų nesimatė. Žmones išdėstė apie 9 valandą. D. stebėjimo vietą pakeitė po valandos laiko, apie 10 val. paėmė jį iš to punkto ir pervežė į 4-tu pažymėtą. Pats pasiliko prie automobilio, prie atokiau esančios sodybos. Automobilis neženklintas. Vieta plane pažymėta Nr. 3. Pasiliko toje vietoje stebėti, turėjo tarnybinius, 10 kartų artinančius žiūronus. Iš tos vietos matėsi ir Antušavos miškas, kur vyko Krakių variminė medžioklė, ir Beržoto miškas, kur vyko, kaip vėliau paaiškėjo, Balsių klubo variminė medžioklė. Apie 10.30 val. pastebėjo keliu atvažiuojantį automobilį. Ten yra nuokalnė, todėl iš toli per kalniukus matėsi, kad atlekia automobilis. Medžioklė jau buvo prasidėjusi. Visureigį, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo medžiotojas D. Z.. Pastebėjo nuo Beržoto miško per laukus bėgančius penkis elnius. Matėsi, kad žvėrys pabaidyti varovų miške, bando perbėgti į Antušavos mišką įstrižai per laukus. Ir tas automobilis link jų artėjo. Matėsi, kad stengėsi juos pasivyti, užkirsti kelią. Stebint per žiūronus matėsi, kaip automobilis artėja link jo, matėsi, kad kyšo vamzdis pro vairuotojo langą. Kai automobilis jau buvo netoli tų elnių, stabtelėjo ir pasigirdo šūviai. Iš viso buvo paleisti keturi šūviai. Pirmas šūvis buvo paleistas tik stabtelėjus automobiliui. Prasidarė durys ir iš karto nuaidėjo šūvis. Iš karto, praktiškai tuo pačiu metu automobilis sustojo, durys prasidarė ir buvo šūvis. Kiti trys šūviai jau buvo paleisti automobiliui stovint. Matė, kad pirmo šūvio metu asmuo neišlipęs. O po to jam dengė kapotas. Paskutinio šūvio metu jau matė, kad žmogus ėjo, kelyje stovi. Yra įsitikinęs, kad pirmas šūvis buvo automobilyje. Ten iš priekio yra nuokalnė ir luoma, matėsi viskas. Atstumas buvo gal 400 metrų. Iš toliau, dar mašinai leidžiantis nuo kalniuko matė, kad vamzdis kyšojo. Po šūvio elniai prabėgo, viena patelė prie kelio pargriuvo, pasivartė, po kiek laiko atsistojo, perbėgo kelią ir nubėgo į Antušavos mišką. Aiškiai matėsi, kad sužeista. Tada visureigis pajudėjo link tos vietos, kur žvėris griuvo. Nuo tos vietos, kur automobilis buvo sustojęs, iki tos vietos, kur nukrito elnias, yra kokie 50 metrų. Pajudėjo, stabtelėjo ties ta vieta, pasižiūrėjo ir pajudėjo link jo, nes turbūt pamatė, kad stovi jo automobilis. Privažiavo prie kelio, kur jis pats buvo užsukęs į sodybą. Išlipęs, kaip vėliau paaiškėjo D. Z., paklausė, ar jis medžioja. Atsakė, kad ne, ieško sodybos. Kadangi jų automobilis buvo neženklintas, D. Z. nesuprato, pagalvojo, kad čia medžiotojai. Pasigyrė - va sužeidžiau elnio patelę, perbėgo į svetimus plotus, važiuoju pranešiu medžiotojams, kad į jų plotus nubėgo sužeista patelė. Po to D. Z. pravažiavo, pasisuko nuo Antušavos keliu link Krakių miško, paskui pastovėjo ir apsisuko, grįžinėjo atgal, iš kur atvažiavo. Supratęs, kad jei stovės toje sodyboje ilgiau ir nieko nedarys, bus įtartina, nutarė pakeisti poziciją ir pervažiavo į kitą stebėjimo vietą, plane pažymėtą Nr. 7. Jam bevažiuojant, V. S. telefonu pranešė, kad džipas Toyota grįžo ir atsistojo prie medžiotojo, kuris buvo netoli V. S. stebėjimo vietos. Ji plane pažymėta Nr. 6. Inspektorius skambino iš vietos Nr. 2. Ryšys ten yra. Pranešė, kad D. Z. atsistojo į tą vietą ir paleido šūvį į mišką. Nuvažiavęs į stebėjimo vietą Nr. 7 matė, kad ten buvo du medžiotojai, jie dviese nuėjo link miško pasižiūrėti, kaip jis suprato, prie to nušauto žvėries. Abu medžiotojai iš stovėjimo vietų pasitraukė ir nuėjo vykstant varymui, nes Beržoto miške girdėjosi varovai, girdėjosi šūviai. Toliau stebėdamas matė, kaip dar po kokio pusvalandžio, vėlgi varovų pabaidyti, iš miško pasileido bėgti briedžiai. D. Z. šoko į savo automobilį ir vėl tokiu pačiu būdu vijosi tuos briedžius. Perbėgant briedžiams per kelią, D. Z. prie jų stabtelėjo ir šoko, bet šūvių nepaleido. Kaip vėliau paaiškėjo, filmavo telefonu tuos briedžius. Prabėgus briedžiams, D. Z. grįžo atgal prie to medžiotojo. Po kiek laiko privažiavo prie jų dar vienas automobilis, su priekaba. Tas krovininis automobilis nuvažiavo link tos vietos, kur prieš tai du vyrai buvo nuėję, ir kažką pasikrovė. Tada nusprendė, kad jau laikas sulaikyti, žiūrėti, kas vyksta. Pranešė inspektoriams, kad vykdo sulaikymą. Išvažiavo į kelią, kur matė, kad juda automobilis. Privažiavus prie vietos, kur buvo inspektorius D., iš priekio pasirodė krovininis automobilis ir jie jį susistabdė. Sustabdžius automobilį ir jį patikrinus, kėbule rado gulinčią elnio patelę su įverta į ausį licencija. Su licencija buvo viskas tvarkoje. Tas kelias yra riba tarp dviejų medžiotojų klubų medžioklės plotų, o riba eina kelio centru. Kadangi Lietuvoje eismas vyksta dešine puse, automobilis judėjo dešine kelio puse, kas reiškia, jog Krakių plotų teritorijoje. Paklausus vairuotojo, kur yra medžioklės lapas, vairuotojas pasakė, kad važiuoja susitikti su kitais vairuotojais sutartoje vietoje, kur yra medžioklės vadovas su medžioklės dokumentais. Įsodino į tą automobilį inspektorių D. kartu važiuoti, o pats nuvažiavo paimti inspektoriaus S.. Pasiėmęs inspektorių, apsisuko ir pasivijo juos netoli Antušavos kaimo, visus stovinčius vienoje kolonoje su kitais medžiotojais. Medžioklės vadovas Č. pateikė medžioklės lapus. Medžioklės lapuose buvo įrašytos dvi sumedžiotos stirnos ir viena lapė. Č. paklausus, ar jis žino, apie sumedžiotą elnio patelę, pastarasis atsakė, kad jokio elnio šiandien nesumedžiojo. Paklaustas, ar žino apie medžioklėje dalyvavusį D. Z., medžioklės vadovas atsakė, kad nieko nežino. Pasikvietus D. Z., jis pateikė medžioklės lapą, išduotą jo vardu. Buvo nurodyta medžiojamųjų gyvūnų rūšis - medžioti bebrams ir kt. Nurodė, kad medžioklės lape turi būti įvardinta medžiojamų gyvūnų rūšis arba niekas neįvardinta. Kai niekas neįvardinta, galima medžioti visus tuo metu leistinus medžiojamus žvėris pagal Lietuvos Respublikos medžioklės taisykles. O jei yra įrašyta konkreti rūšis, tai reiškia, kad lapą išduodantis asmuo tam žmogui nurodė medžioti tik tą rūšį. Vienu metu keliais medžioklės būdais medžioti negalima. Medžioklės lape nebuvo įrašyta apie sumedžiotą elnią ir neįrašyta licencija, kurią D. Z. pats įvėrė į elnio ausį. Kadangi važiuojant riba, dešine kelio puse, jau yra kito klubo teritorija, D. Z. išvežė sumedžiotą žvėrį iš savo būrelio medžioklės plotų. Kitas pažeidimas, kad jis nušovė žvėrį variminėje medžioklėje, pats joje nedalyvaudamas, nes medžioklės vadovas jo nei įrašė į medžioklės lapą, nei žinojo, kad toks medžiotojas prie jų prisijungė ir medžioja. Pažeidimas ir tas, kad asmuo atvažiavo keliu Antušava-Čistapolis, nuo Čistapolio pusės, važiavo dešiniąja kelio puse, medžiotojų klubo Krakės teritorijoje su ginklu ne dėkle. Automobiliu gabenti ginklą ne dėkle apskritai yra draudžiama, ginklas gali būti transportuojamas tik dėkle. Bet šiuo atveju jis buvo svetimuose medžioklės plotuose. Tai yra šiurkštus pažeidimas. D. Z. su savo medžioklės lapu medžioti galėjo tik kitoje vietoje, negalėjo dalyvauti toje vietoje, kur vyksta variminė medžioklė. D. Z. laukė toje vietoje, kur pasirodys gyvūnai. Yra draudžiama dalyvauti medžioklėje, nebūnant tos medžioklės lape. Toje pačioje vietoje negali vykti dvi medžioklės. Tai išplaukia iš saugaus elgesio variminėje medžioklėje reikalavimų. Kai D. Z. išlipo iš automobilio, buvo jau savo pusėje. Kurioje tiksliai vietoje sustojo automobilis, neužfiksavo. Kai susitiko medžioklės vadovą, jis pasakė, kad medžioklė pasibaigusi. Apie medžioklės lapą paklaustas D. Z., pats pasakė, kad būrelio vadovas buvo išdavęs šitą lapą medžioti tykojant. Ir pareiškė, kad licencija jam irgi duota medžiojant tykojant su lapu kartu. Patikrinimo akte, kurį jis supildė ir D. Z. perskaitė, D. Z. pasirašė, kad neprieštarauja, kad sutinka su šiuo teiginiu. Todėl teigia, kad šitas lapas išduotas medžioti tykojant. Formaliai vertinant, jo turimas medžioklės lapas yra tik bebrams medžioti, nes tas „kt.“ nėra rūšis. Reikia klausti būrelio vadovo, kodėl jis taip parašė. Asmuo, gaunantis tokį lapą, turėtų arba nemedžioti, arba vadovo paprašyti, kad perrašytų lapą, arba įrašytų kažką kito – konkretaus. Iš to parašymo „kt.“ panašu, kad parašė bebrams, o paskui buvo paprašytas prirašyti. Traktuoti galima įvairiai. Vienintelis medžioklės būdas, kai prie žvėries galima priartėti, yra sėlinimas, kai pėsčias medžiotojas eina laukais, bando tyliai prieiti prie pastebėto gyvūno. Lygiai taip pat, sėlinant, medžioklės vadovas turi nurodyti kiekvienam medžiotojui jo sėlinimo ribas, sėlinimo trajektoriją, kad kiekvienas medžiotojas žinotų, kur kuris sėlins, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas, vienas kito nepašautų. Jeigu yra varovas ar paleistas šuo, tai jau yra medžioklė varant ir medžiotojas turi stovėti tik nurodytoje vietoje. Ir šauti gali tik atitinkamu 30 laipsnių kampu į liniją, kad nesužeisti gretimai stovinčių, kad rikošetu neatšoktų. Automobiliu atvažiuoti netoli nurodytos medžiojimo vietos, išlipti ir ateiti atsistoti nėra draudžiama. Automobiliu privažiuoti jau prasidėjus varymui negalima, medžiotojai jau turi būti savo vietose ir iš jų negali judėti. Kai D. Z. atvažiavo varymas jau vyko. Automobiliu jis siekė gyvūnus pasivyti. Vamzdžio galėjo būti iškišta daugiau kaip sprindis. 40-30 centimetrų, gal 20 centimetrų, plius, minus. Tiksliai atpažino, kad ten vamzdis, nes turėjo žiūronus, gerai matėsi. Negali tiksliai pasakyti, kad visą laiką ištisai matė, nes ten vieta ir kalvota, ir krūmelių yra, bet vamzdį matė ne kartą. Šūvis buvo pravėrus automobilio duris. Durelės iki pusės užstojo. Pusė žmogaus matėsi. Kad žmogus automobilyje, matosi ne tik per dureles, matosi ir per priekinį langą, ir durelėse yra stiklas. Pirmas šūvis įvyko automobilyje. Susidarė įspūdis, kad ginklas užtaisytas, todėl, kad šūviai buvo paleisti labai greitai, nes automobilis tik stabtelėjo ir buvo tas pirmas šūvis, žmogus net neišlipo, tik pasisuko ir šovė. Yra įsitikinęs, kad buvo užtaisytas. Vietoje Nr. 4, į kurią pervežė D., yra seni šieno ar šienainio rulonai. Prie jų D. ir pasislėpė. Šaudymas vyko apie 10.30 val.

Liudytojas M. D., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas, parodė, kad 2016-10-29 buvo Kėdainių rajone. Turėjo informacijos, kad ten vykdoma nelegali medžioklė, medžiojama iš automobilio, vaikomi žvėrys. Išvažiavo į reidą – jis, viršininkas T. B. ir V. S.. Buvo Kėdainių rajone, Gudžiūnų seniūnijoje, netoli Antušavos kaimo. Jį pradžioje paleido vienoje vietoje, po trims ąžuolais, prie Krakių miško, viena plane pažymėta Nr. 1. Ten pabuvo maždaug iki 10 val. Kadangi nieko įtartino nepastebėjo, susiskambino su viršininku ir viršininkas pervežė į vietą, plane pažymėtą Nr. 4, už rulonų. Susiskambino valdišku telefonu. Ryšys Omnitel. Pabuvus, gal 10.30 val., atvažiavo automobiliu D. Z.. Atvažiavo, tik stabtelėjo ir iš karto pradėjo šaudyti. Automobilyje, pro vairuotojo langą buvo iškištas karabino vamzdis, tai jis pats matė. Atsistojo nuo jo 300-250 metrų atstumu. Matė per žiūronus. Pirmą šūvį D. Z. padarė dar neišlipęs iš automobilio, tiktai pravėręs dureles. Kiti šūviai buvo išlipus iš automobilio, einant link automobilio priekio. Paleido keturis šūvius. Viena elnio patelė lyg buvo sužeista, persivertė, nugriuvo, pasivartė, po to atsistojo, išsitiesino ir nubėgo. Tada D. Z. pavažiavo iki viršininko, schemoje vieta pažymėta Nr. 3. Jis pats neišlindo iš savo buvimo vietos, nepasirodė. D. Z. nuvažiavo, pašnekėjo, po to išvažiavo kitur. Ir po kiek laiko nuvažiavo į vietą, kuri plane pažymėta lyg Nr. 6, kur stovėjo Balsių flanginis medžiotojas. Sustojo prie stovinčio medžiotojo. Po kiek laiko vėl iš tos vietos išgirdo šūvį, šūvį paleido D. Z.. Paties šūvio gal ir nematė, bet kai sustojo kalbėtis, D. Z. pripažino, kad jis sumedžiojo elnio patelę, ir visi kiti taip sakė. Buvo vienas šūvis. D. Z. atkirto žvėrių bėgimo trajektoriją automobiliu, nes jis važiavo keliu, o elniai bėgo nuo Beržoto miško į Antušavos mišką. Jis užvažiavo priešais, kad jam būtų patogu šauti. Yra įsitikinęs, kad vamzdis buvo išlindęs. Pirmas šūvis buvo neišlipus iš automobilio. Jam tai matėsi. Susidarė įspūdis, kad tai vaikymasis. Žvėrys išgąsdinti, bėga. Tai arba atkerti priešais, arba iš paskos. Vėliau, po kiek laiko, išbėgo iš Beržoto miško trys briedžiai. Tada D. Z. sėdo į savo džipą ir vėl tokiu pat veiksmu užkirto priešais tuos briedžius. Kai D. Z. nuvažiavo į tą flanginę vietą, jam ta vieta matėsi. Iki tos vietos yra gal kilometras, bet per žiūronus matėsi, kad ten stovėjo medžiotojas ir D. privažiavo, pasistatė šalia mašiną, irgi išlipo prie to medžiotojo. Kas šovė, nepastebėjo, abu buvo pakėlę šautuvus. Kad šovė D. Z. paaiškėjo vėliau, jis pats taip sakė. Tuo metu buvo nušauta elnio patelė. Pats jos nematė. Po to žmonės nuėjo pasižiūrėti, nuėjo tolyn, į jam nematomą vietą. Po to grįžo iki automobilio. Po kiek laiko atvažiavo kitas automobilis. Su tuo automobiliu, jį palydint, nuvažiuota į tą jam nematomą vietą. Ir po to grįžinėjo jau pasikrovę. Susisiekė su viršininku, viršininkas atvažiavęs jį paėmė. Kaip tik važiavo automobiliai, gal trys ar keturi. Juos susistabdė. Automobilyje buvo vežamas jauniklis su įverta į ausį licencija. Medžioklės vadovo ten nebuvo. Jis sėdo į vieną iš medžiotojų automobilių ir nuvažiavo į priekį, kur turėjo susitikti visi medžiotojai. Viršininkas nuvažiavo S. paimti. Pavažiavus nedidelį atstumą, už sankryžos, privažiavo medžioklės vadovas. Vadovas pasakė, kad sumedžiotos dvi stirnos ir lapė. Apie elnio patelę jis teigė nežinantis. Girdėjo, kad jis taip sakė. Tada medžioklės vadovas pateikė du medžioklės lapus tai dienai. D. Z. juose nebuvo. D. Z. pateikė savo medžioklės lapą. Nei viename iš tų trijų medžioklės lapų nebuvo įrašytas elnio patelės licencijos numeris. Medžiotojų būrelių plotų riba eina kelio viduriu. D. Z. važiavo dešiniąja kelio puse, tai automatiškai ten yra Krakių medžioklės plotai. D. Z. teigimu, jo turėtas medžioklės lapas jam buvo išduotas medžioti tykojant. Jis pats taip pasakė. Nėra susidūręs, kad į medžioklės lapą įrašant medžiojamus gyvūnus būtų nurodyta „kt.“. Tvirtina, kad atvažiuodamas D. Z. važiavo dešine kelio puse, kuri yra Krakių būrelio teritorijoje. Kad ginklas automobilyje buvo vežamas užtaisytas tvirtina dėl to, kad tik asmuo stabtelėjo ir buvo padarytas šūvis. Iš kur atbėgo antra sumedžiota patelė, nematė, tik girdėjo šūvį.

Liudytojas V. S., Kauno regiono aplinkos apsaugos neetatinis inspektorius, parodė, kad 2016-10-29 su viršininku T. B. ir inspektoriumi M. D. vykdė reidą, iš Kauno pajudėjo link Kėdainių. Važiuojant automobiliu viršininkas pasakė, kad yra gauta informacija, jog vykdomos medžioklės ir medžioklės metu žvėrys vaikomi ir šaudomi iš automobilio. Į Kėdainius atvažiavo apie 9 val. Truputį po 9 val. jį išleido miškelyje ant kelio, kaip suprato, ten buvo dviejų būrelių plotai, tai Balsių ir Krakių. Toje vietoje, kur jį paleido, matomumas labai geras. Krakių būrelyje jau vyko medžioklė. O Balsių medžiotojai atvažinėjo, matė, kad jis stovi ir pro jį pravažiavo. Jie nieko neklausė. Pastebėjo, kad medžiotojai stovi nuo jo iki 200 metrų atstumu. Buvo per vidurį. Grynai ant kelio tarp Krakių ir Balsių plotų. Jiems pravažiuojant, atsistojo kelkraštyje. Kadangi matė stovinčius medžiotojus, suprato, kad atvažiavo kitas būrelis medžioti. Prasidėjo medžioklė, nuaidėjo šūviai miške, Balsių plotuose. Matomumas buvo geras. Po kiek laiko pamatė kaip iš tolo atvažiuoja džipas. Važiavo greitai. Pravažiuodamas pro medžiotojus, dar pasignalizavo ir nuvažiavo. Tuo metu pastebėjo, kaip per lauką bėga elniai. Tas automobilis pravažiavo pro jį. Stovėjo kelio šone, vairuotojo pusėje. Buvo atidaryta daugiau kaip pusė vairuotojo lango, iškištas graižtvinis šautuvas. Tai matė, žiūronų nereikėjo. Jis paprasčiausiai pravažiavo, nujudėjo į priekį, tiesiai ten, kur bėga elniai. Matė bėgančius elnius, nes stovėjo kaip tik toje kelio pusėje, kur jie atbėgo per lauką. Kai pamatė mašiną paskambino viršininkui B., su juo telefonu palaikinėjo ryšį. Klausė viršininko, ar mato mašiną, atsakė, taip, mato. Ta mašina važiavo tiesiai iki elnių, stabtelėjo ir atsidarė durelės. Tuo metu jis pats išėjo ir stovėjo grynai viduryje kelio. Matomumas buvo grubiai iki 200 metrų, net žiūronų nereikėjo, nors juos ir turėjo. Durelės tik atsidarė ir buvo paleistas pirmas šūvis iš mašinos. Vairuotojas nebuvo išlipęs iš transporto priemonės. Po pirmo šūvio staigiai iššoko ir dar atliko tris šūvius, kai jau elniai perbėginėjo per kelią. Elnio patelė nugriuvo šalia kelio. Viską puikiai matė. Važiavo dešiniąja kelio puse. Sustojo dešiniajame kelkraštyje, išlipo, o kai jis po to išlipo, šaudė, tai vaikščiojo kairiąja kelio puse. Mašina dešiniau stovėjo. Po keturių šūvių atsidarė galines dureles, padėjo šautuvą, atsisėdo į mašiną. Kol sėdėjo mašinoje, elnio patelė gulėjo, po to palengva atsistojo ir nubėgo į Krakių mišką. Ir pajudėjo džipas, nuvažiavo iki B.. Jam ir plika akimi matėsi, kur yra B.. Jis pats vėl atsistojo prie medžio stebėti toliau. Ta mašina nuvažiavo iki B., po to nuo B. nuvažiavo dar toliau, link Krakių. Po kiek laiko grįžo, sustojo prie medžiotojo, kuris stovėjo. Ten su medžiotoju šnekėjosi. Staiga pakėlė šautuvą ir atliko šūvį. Šūvį atliko D. Z.. Ką jis nušovė, jam per kalnelį nesimatė. Po šūvio jie pastovėjo, pasidėjo šautuvus ir tada dviese, pasivaikščiodami, šnekėdamiesi nuėjo į tą pusę, kur šovė. Viskas vyko Balsių teritorijoje. Jie paėjo gerokai, apie 100 metrų, ėjo į gilumą, o ne į šoną. Po to vėl atgal grįžo. Medžioklė dar vyko, girdėjosi puikiai varovai, aidėjo šūviai miške. Grįžo atgal prie mašinos. Atvažiavo medžiotojas, kuris dar toliau stovėjo. Tada vėl jie ten stovėjo, visi šnekėjosi. Dar šūviai vyko miške. Po kiek laiko atvažiavo dar vienas džipas ir jie nuvažiavo į ten, kur buvo nuaidėjęs šūvis. Po to šūvio, kai nušovė, nuėjo ir grįžo atgal į vietą, dar išbėgo briedžiai. Briedžiai bėgo ta pačia kryptimi kaip elniai. D. Z. vėl sėdo į mašiną ir važiavo prie briedžių. Bet tuo metu nešovė. Medžioklė dar nebuvo pasibaigusi. Briedžiai prabėgo palei pat mašinos priekį, palengva. Jis apsisuko, nuvažiavo atgal į tą pačią vietą. Tada atvažiavo kitas džipas, nuvažiavo į tą vietą, kur jie buvo pėsčiomis nuėję. Kaip suprato, nuvažiavo pasikrauti žvėrį. T. B. pranešė, kad nuvažiavo. Nors jie ir taip matė, sakė: „stebim, matom“. Tada iš ten pajudėjo mašinos. Jis vėl už medžio pastovėjo. Visi pravažiavo. Po kiek laiko atvažiavo B. jo pasiimti. Pavažiavę matė jau sustojusias mašinas, buvo susirinkę medžiotojai. Stovėjo ir D. Z. mašina, ir ta, kur buvo elnias įdėtas. Mašina, į kurią buvo įdėtas elnias, judėjo tuo pačiu keliu, dešiniąja kelio puse. Pagal taisykles gaunasi, kad kairė kelio pusė yra Balsių, o dešinė kelio pusė yra Krakių. Vadinasi, mašina juda jau kito būrelio ploto teritorija. Kai jie atvažiavo, išlipo iš mašinos, jis iš karto priėjo prie D. Z. automobilio ir paklausė, kas šio mašinos vairuotojas. D. Z. priėjęs pasakė, kad jis. Paprašius, jis padavė medžioklės dokumentus. Juos iš karto perdavė viršininkui T. B.. D. Z. pasakė, kad jis iš mašinos atliko šūvį. Iš pradžių neigė, o po to sakė, kad gal, to nepaneigė. Viršininkui paklausus medžioklės vadovo, ar žinoma apie sumedžiotą elnio patelę, jis sakė, kad ne. Tada pradėjo žiūrėti, ar medžioklės lape įrašytas D. Z., tačiau jo pavardės nebuvo. Tuomet D. Z. padavė trečią lapą, kuris yra išduotas būtent jam medžioti. Jis pasakė, kad jam lapas yra išduotas medžioti tykojant. Medžioklės lape medžioklės būdas nebuvo nurodytas. Jeigu medžioklės lape jau yra pradėtos vardinti žvėrių rūšys, tai turi būti išvardintos visos rūšys, kurias galima medžioti. Kai buvo surašinėjimas patikrinimo aktas, medžioklės vadovas pasakė, kad jis net nežinojo apie D. Z. dalyvavimą medžioklėje. Norint prisijungti prie variminės medžioklės, turėjo būti informuotas medžioklės vadovas. Medžioklei vadovauja ir už viską medžioklės vadovas, jis priima sprendimus, kur į mišką varys, kaip, kokia linija išstatys, duoda instruktažą apie saugumą, apie medžiojamus žvėris. D. Z. pažįsta iš tarnybos. Prieš metus laiko teko tikrinti jų būrelį. Buvo palaukiminė medžioklė. Paimtas iš D. Z. lapas. Buvo sumedžiotas šernas, bet jis nebuvo įrašytas į medžioklės lapą. Mašinoje rado ir naktinio matymo optiką, ne D. Z., o jo kolegos, jie ten dviese buvo. Buvo surašytas protokolas. Tarpusavyje konfliktų neturėjo. Tarnybinį pranešimą surašė grįžęs, kabinete. Kai rašė tarnybinį pranešimą, kolegų, su kuriais buvo reide, nebuvo. Jam visos detalės įstrigo, nes pirmas atvejis, kad pakliuvo į įvykių epicentrą. Dėl ko sutampa tarnybiniai pranešimai, paaiškinti negali. Jis savo surašė ir atidavė viršininkui. Kai D. Z. važiavo šaudyti elnių, jis stovėjo būtent kairėje kelio pusėje. Ne dešinėje. Kai D. Z. šovė, stovėjo beveik ties viduriu kelio, gal truputį kairiau. Žiūronus visi turėjo. Pas viršininką buvo „kamerytė“, kuri iš trumpo atstumo filmuoja. Iš kur atbėgo elnio jauniklis, kurį po to šovė du medžiotojai, nematė, per lauką nesimatė, kad bėgtų, tai matyt atbėgo kažkur nuo pamiškės. Jam toje vietoje gaunasi truputį žemiau.

Liudytojas R. Č. parodė, kad priklauso Balsių medžiotojų būreliui, buvo medžioklės vadovas, galėjo būti 2016-10-29, medžiojo Beržoto miške. Balsių ir Krakių būrelių medžioklės plotus riboja keliukas. Jeigu važiuoji nuo Gudžiūnų pusės, dešinėje pusėje yra jų plotai, kairėje pusėje yra Krakių. Medžiotojai tai privalo žinoti, tai yra svarbu tam, kad nepradėtų brakonieriauti ir neįlįstų į svetimus medžioklės plotus. Keliukas kaip ir skiriamoji, neutrali zona, bent jis taip įsivaizduoja. Galbūt ta skiriamoji juosta eina keliuko viduriu. Jie žino ribas, žino, kad negali šauti kairėje pusėje kelio. Mano, kad kelias ir yra ta skiriamoji medžioklės plotų linija. Tą dieną buvo variminė medžioklė. Visiems susirinkus, užpildomas medžioklės lapas. Kvietiesi po vieną medžiotoją, įrašai vardą ir pavardė, paimi medžiotojo bilietą patikrini, patikrini jo leidimą ginklui, taip pat patikrini ginklą, ar būtent tą ginklą yra atsinešęs. Po to jis, kaip vadovas, praneša, kuriame miške medžios, kokie žvėrys bus medžiojami. Pravedamas saugios medžioklės instruktažas. Paskirsto vietas, nurodo, kur turi kiekvienas stovėti. Varymo pradžios ženklas nėra reglamentuotas, jie naudoja ragą, baigus medžioklę pranešama ragu. Iki to laiko, kol jis visus sustatė į savo vietas, medžioklėje buvo D. Z. tėvas A. Z., D. Z. nebuvo. Pasibaigiant medžioklei jam paskambino D. Z. ir pasakė, kad juos tikrina gamtos apsaugos inspekcija. Tai buvo pirmas jo skambutis tą dieną. Kai jis paskambino, atrodo, jau buvo paskelbta medžioklės pabaiga, tiksliai pasakyti negali. Tuo metu jau buvo sugrįžę į pradinę padėtį, buvo pamiškėje. Praleistų skambučių jo telefone nebuvo. Atvažiavęs sužinojo, kad D. prisijungė prie jų medžioklės, pranešęs apie tai būrelio pirmininkui. D. Z. turėjo visus leidimus, licencijas, pažeidimo nepadarė, nebrakonieriavo. Už saugumą šiuo atveju atsakė pats D. Z.. Ar galėjo jis prie medžioklės tiesiog prisijungti, negali atsakyti. D. Z. galėjo jam skambinti, bet kadangi miške nėra ryšio, nerodo ir praleistų skambučių. Vėliau D. Z. jam sakė, kad skambino, bet neprisiskambino, tuomet paskambino vadovui. Apie tokį medžiotoją nežinojo tol, kol jis pats jam nepaskambino ir nepasakė, kad atvažiavo gamtosaugininkai. Kad buvo nušauta elnio patelė sužinojo tik atvykęs į vietą. D. Z. yra būrelio valdybos narys. D. Z. pažįsta 12-13 metų. Tą dieną medžiojo per du miškus. Būtų važiavę į kitą, bet jiems sutrukdė atvažiavę inspektoriai. Kai paskambino, buvo pasibaigusi to miško medžioklė, jie turėjo pervažiuoti į kitą mišką. Jis, kaip medžioklės vadovas, pastebėjęs pašalinį žmogų, kai vyksta variminė ar kitokia medžioklė, privalo sustabdyti medžioklę.

Liudytojas R. V., parodė, kad įvykio dieną medžiojo, medžioklės vadovu buvo paskirtas R. Č.. Jis pats buvo paprastas, eilinis medžiotojas. Tą dieną buvo variminė medžioklė. Niekada nepradedama medžioklė be instruktavimo. D. Z. nuo pradžios nebuvo. Bet buvo girdėjęs jo pasakymą, kad jis Kaune, vėluos gal. Žino, kada jis prisijungė, nes D. Z. jam paskambino. Tuo metu jis jau stovėjo savo linijoje. Paskambinęs pasakė, kad atvažiuoja į medžioklę. Jis pasakė D. Z. vieną žodį – gerai - ir viskas. Pagal viską reiktų vadovui pasakyti, bet kadangi ryšio tame miške nebuvo, nesugebėjo vadovui pasakyti, kad Z. yra. Bandė skambinti. Kadangi jis yra būrelio vadovas ir išrašinėja medžioklės lapus, žinojo, kad D. Z. turi galiojantį medžioklės lapą. Medžioklės lapas buvo išduotas gal prieš dvi ar tris dienas. D. Z. jis nenurodė, kur šis turi atsistoti, bet pasakė, kad jeigu tu prisijungsi prie medžioklės pavėlavęs, tai atsistosi flange ir stovėsi prie draugų. Būrelių teritorijas skiria pusiau žvyruotas keliukas. Tas keliukas vietomis būna keturių metrų pločio, vietomis trijų metrų. Pagal viską, būrelių teritorijas tas keliukas turėtų skirti per vidurį, tai yra kelio vidurys. Viena keliuko pusė priklauso vienam būreliui, kita keliuko pusė kitam. Flange, prie kurio ketino prisijungti D. Z., lyg Ž. J. turėjo stovėti. Pabaigę to miško varymą susirinko. Važiavo į kitą mišką. Buvo pasakyta, kad stabdo gamtosaugininkai. Sustojo. To miško medžioklė buvo baigta. Toje pačioje vietoje, jo įsitikinimu, galima medžioti dviem būdais, bet prie variminės medžioklės negalima prisijungti. Dėl to D. Z. ir atsako už savo medžioklę, nes jis yra vadas savo pačios medžioklės, jam buvo išduotas lapas ir jis gali medžioti. Jeigu būtų ėję dar į kitą mišką ir jis būtų įsirašęs į lapą, būtų galėjęs prisijungti prie variminės medžioklės. Prie prasidėjusios, be parašo, jis negalėjo prisijungti. Dėl žvėries gabenimo prasižengia abu klubai, nes kelias yra trijų metrų pločio, mašinai pusantro metro ploto neužtenka, todėl neįmanoma, nepažeidžiant įstatymo, važiuoti. Jeigu važiuoji riba, tai taisyklių nepažeidi. Negirdėjo, kad inspektoriai kaltintų, jog D. Z. vaikėsi žvėris, šovė iš automobilio. Į medžioklės lapą galima neįrašyti jokių leidžiamų medžioti žvėrių. Gal reikėjo rašyti, kad ir kitus medžiojamuosius žvėris. Išrašydamas padarė paprasčiausią klaidą. Jo praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad medžiojant prisijungtų kiti medžiotojai. D. Z. buvo išduotas leidimas medžioti tykojant, taip jis supranta. Medžioklės taisyklėse nėra draudimo tuose pačiuose medžioklės plotuose medžioti skirtingais būdais. Medžiotojams saugumo reikalavimai visi bendri. Nėra išskirtinių. Su D. Z. pažįstami apie 20 metų.

Liudytojas V. U. parodė, kad yra „Krakių“ medžiotojų klubo medžiotojas. Datos neprisimena, galėjo būti 2016-10-29, buvo medžioklės vadovas savo būrelyje. Po medžioklės susirinkus pavalgyti medžiotojas D. pasakė, kad į jų plotus įbėgo sužeistas elnias iš „Balsių“ būrelio pusės. Gal jam skambino D., tiksliai nežino. Pažįstą D. Z.. Prasidėjus medžioklei visą atsakomybę prisiima medžioklės vadovas. Medžioklės vadovas turi žinoti apie prisijungusį asmenį. Į prasidėjusią medžioklę turi teisę priimti medžioklės vadovas, ne būrelio vadovas. Vienas negali medžioti. Turi mažiausiai du, trys būti. Todėl kad vienas, tai jau brakonieriavimas. Vienam niekada negalima medžioti. Jie būrelyje taip susitarę, kad po vieną medžioti neina. Būrelių medžioklės plotus skiria kelio vidurio linija.

Liudytojas Ž. J. parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2016-10-29, dalyvavo medžioklėje. Yra Balsių medžiotojų būrelio narys. Vyko medžioklė varant. Buvo atliktas instruktažas. Kol atsistojo į savo vietą medžioklėje, iki tol D. Z. nebuvo atvažiavęs. Jam atsistojus į vietą ir pradėjus varyti, vykstant pirmam varymui, atvažiavo ir D. Z.. Jis važiavo keliu jam iš nugaros. D. Z. pyptelėjo. Jis atsisuko, kilstelėjo ranką. D. Z. pravažiavo, nuvažiavo Antušavos kryptimi. Toliau, jam pravažiavus, iš mažojo miškelio išlėkė žvėrys. Kadangi negalėjo iššauti, tai optika sekė, kur jie bėgo. Jie migravo vis tolyn. Vedant optiką pamatė stovintį D. džipą ir jį prie džipo. Suprato, kad jis tuos žvėris mato ir medžios. Nuleido ginklą ir stovėjo. Nematė, kaip šovė. Šūvių galbūt ir miške buvo, ir D. Z. šūviai buvo. Po kažkiek laiko D. grįžo prie jo, stovėjo šalia. Nuo kelio, kuriuo važiavo, stovėjo gal 10-15 metrų atstumu. Iš to paties būrio, tik arčiau kelio, atlėkė elnio patelė. Jiems bestovint D. Z. ir sumedžiojo tą elnio patelę. Patelė krito Balsių būrelio teritorijoje. Jie stovėjo ir šnekėjosi. Atvažinėjant, dar prieš medžioklę, vežant varovus, matė svetimą žmogų, kuris buvo apsirengęs kaip ir medžiotojas (liudytojui parodžius planą (b. l. 10), parodė, kad žmogus galėjo stovėti taške, pažymėtame Nr. 2). D. Z. paklausė, ar jis matė kažkokį svetimą žmogų. D. Z. atsakė, kad nematė ir pasakė, kad važiuos pažiūrėti. Jie pagalvojo, kad nėra saugu medžioti, jei kažkur yra žmogus, vaikšto ir jie to žmogaus nemato. D. Z. nuvažiavo ir po kažkiek laiko grįžo atgal, pasakė, kad sutiko ten gamtos apsaugos inspektorių, su kuriuo šnekėjosi. Jiems bestovint, išbėgo dar trys briedžiai. D. Z. važiavo jų pafilmuoti. Ginklą jau buvo nunešęs, įdėjęs į dėklą, nes buvo nusprendęs nemedžioti. Po to, kai pasidėjo ginklą, D. atsinešė licenciją. Jie nuėjo į tą vietą, žvėriui įvėrė licenciją, atitraukė iki keliuko, kuris eina nuo jo iki to miškelio, ir laukė, kol baigsis medžioklė, kad atvažiuos ir įkraus vežti tą žvėrį. Iš rago pūtimo suprasdavo, kad medžioklė dar vyksta, ji buvo nesibaigusi. Žiūrėjo, kada kiti medžiotojai važiuos. Baigiantis medžioklei, pro šalį važiavo mašina ir D. susiskambino. Jie lyg keturiese įdėjo nušautą elnią į „kuzavą“. Nuo licencijos įvėrimo į ausį iki gyvūno išvežimo praėjo gal daugiau kaip valanda. Laiko nefiksavo. Per tą laiką jis stovėjo prie mašinos. D. Z. per tą laiką buvo nuvažiavęs nufilmuoti tų gyvūnų, o kai grįžo atgal, jie buvo kartu. D. Z. tėvas stovėjo jam iš kairės. Pakrovus žvėrį, ta mašina išvažiavo. Jis pats atsisėdo į savo mašiną. Važiuojant atgal, už tų „krūmiukų“, kur atvažiuodamas sutiko žmogų, toje pačioje vietoje vėl sutiko tą patį žmogų. Suprato, kad tai yra inspektorius. Pavažiavęs tolyn sutiko mašiną, kaip suprato, atvažiuojančią paimti inspektorių. Po to važiavo į kitą mišką medžioti, ten jau stovėjo mašina, į kurią prieš tai buvo pakrovę žvėrį, joje sėdėjo inspektorius. Ten jis sustojo. Į medžioklės lapą nušautą gyvūną turi įrašyti medžioklės vadovas. Šiuo atveju kalbos apie licencijos įrašymą į medžioklės lapą nebuvo. Ar leidžiama medžioti vienam, priklauso nuo būrelio vadovo. D. Z. pažįsta daug metų, 15 metų, o gal ir daugiau. Pats medžioja apie 7 metus. Jie yra iš gretimų kaimų. Momento, kai D. Z. jį pravažiavęs sustojo, nematė. Matė stovinį automobilį ir D. Z. prie automobilio. Suprato, kad jis yra medžioklės vietoje ir mato tuos žvėris. D. Z. pirmas nuvažiavo, žvėrys po to išbėgo. D. Z. buvo maždaug toje vietoje, kur gamtosaugininkas krūmuose buvo, kada išlėkė tie elniai. Praktiškai gavosi, kad jis važiavo tuo keliu, o žvėrys iš paskos bėgo. Kai D. Z. pravažiuodamas pyptelėjo ir jis atsisuko, langas uždarytas buvo. Negali pasakyti, kad buvo praviras. Tuo metu, kai D. Z. pravažiavo, toje vietoje, kur buvo matęs inspektorių, jokio žmogaus ant kelio nematė. Toje vietoje matomumą ribojo krūva žemių ir krūmai. Negali pasakyti, ar nematė todėl, kad jo nebuvo, ar todėl, kad jo nesimatė. Tą inspektorių atvažiuodamas ir išvažiuodamas matė ant kelio. Jis pravažiuojantį D. Z. galėjo matyti. Jeigu inspektorius būtų ant kelio, toje vietoje kur krūmai, jis pats būtų matęs inspektorių. Medžiai, jeigu inspektorius vaikščiotų keliu, neužstotų kelio matomumo.

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Nagrinėjamu atveju D. Z. inkriminuojamų veikų pagal ATPK 85 straipsnio 2, 5, 6, 7 d. požymiai atitinka Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnyje numatytus nusižengimus, nuobaudos už kuriuos numatytos griežtesnės, nei ATPK kodekse, todėl byla buvo išnagrinėta remiantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiu Administracinių teisės pažeidimų kodeksu.

ATPK 85 straipsnio 2 d. numatyta atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą (išskyrus šio straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse numatytus pažeidimus), jei asmuo už tą patį buvo baustas administracine nuobauda pagal ATPK 85 str. 1 d. ATPK 85 straipsnio 5 d. numatyta atsakomybė už asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo), buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. ATPK 85 straipsnio 6 d. numatyta atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtą sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. ATPK 85 straipsnio 7 d. numatyta atsakomybė už medžiojimą,<........> draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.

Kadangi ATPK 85 str. dalių dispozicijos yra blanketinės, administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai yra įtvirtinti specialiuosiuose teisės aktuose – šiuo atveju medžioklės taisyklėse.

Įvykio metu galiojusio Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių (toliau taisyklių) 58.2.1 p. nurodyta, jog draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės; 58.5.5 p. nurodyta, jog draudžiama medžioti iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais); 60 p., nurodyta, kad medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, užtaisomas - tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine - pradėjus medžioti; 21 p. nurodyta, kad prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota; išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje; 58.2.3 p. nurodyta, jog draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

Nors D. Z. kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius pažeidimus įrodyta: aukščiau aprašytų liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais: Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos patikrinimo aktu Nr. 185, kurį D. Z. pasirašė kaip surašytą teisingai, įvykio vietos ir medžioklės ploto planais, kuriame nurodytos asmenų išsidėstymo vietos, medžioklės lapu Nr. 164, medžioklės lapais Nr. 84, 85 ir 86, fotonuotraukomis, vaizdo įrašu, protokolą surašiusios institucijos naudotų fiksavimo priemonių techninių galimybių duomenimis, medžioklės lapų registracijos žurnalo lapo kopija, kt.

Nustatyta, kad D. Z. yra medžiotojas – selekcininkas, įvykio metu turėjęs galiojantį medžiotojo bilietą, medžiotojų klubo „Balsiai“ narys, kuriam privalomai turi būti žinomi su medžiokle susiję teisės normose įtvirtinti reikalavimai.

D. Z. nurodė, kad atvykęs į medžioklę savo automobiliu važiavo keliu, kuris riboja dviejų būrelių plotus, o kadangi kelias nėra platus, jis automobiliu važiavo ir kito medžiotojų klubo „Krakės“ ploto vienetui priklausančia kelio puse. Teismo manymu, kadangi medžiotojas D. Z. žinojo ir privalėjo žinoti, ką patvirtina ir medžiotojo liudytojų R. Č., V. U., R. V. parodymai, kad važiuodamas nurodytu keliu jis patenka ir į kito medžiotojų būrelio ploto vienetą, jis privalėjo laikyti medžioklės taisyklių, kurios reglamentuoja, kaip medžiotojas turi elgtis išvažiavęs iš savo medžioklės ploto arba būdamas ir kito būrelio medžioklės plote. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad medžiotojai žinojo, jog būrelių ploto vienetus riboja kelio vidurio linija, todėl taisyklių taikymo ir inkriminuoto taisyklių pažeidimo šiam atvejui negalima laikyti nelogišku, nes nėra jokių duomenų, kad taisyklės medžiotojui D. Z. buvo nežinomos, nesuprantamas, ar jų įgyvendinimui, šiuo atveju - reikalavimams ginklo vežimui, buvo reikalingos kokios nors specialios sąlygos ar sąnaudos. Medžioklės taisyklių reikalavimas (-ai) taikomas (-i) specialiam subjektui – medžiotojui, kuris turi ir naudoja ginklą, kas susiję su padidintu pavojumi, todėl reikalavimai negali būti aiškinami plečiančiai ar interpretuojat. Nors D. Z. neigė, kad vežėsi į dėklą neįdėtą ginklą, tačiau šis jo aiškinimas paneigtas institucijos, surašiusio protokolą, vyresniojo specialisto T. B., inspektoriaus M. D. ir neetatinio inspektoriaus V. S. parodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti šių paminėtų asmenų parodymais. Tai, kad D. Z. elgesio aplinkybės nebuvo nufilmuotos, ar paminėtų liudytojų tarnybinių pranešimų panašumas, ar tai, kad jie turi - kaip tai tvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas - procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes yra protokolą surašiusios institucijos atstovai, nesudaro pagrindo medžioklę tikrinti atvykusių ir dėl to įvykius specialiai stebėjusių liudytojų parodymų vertinti kritiškai, kaip nepatikimų. Pats D. Z. nurodė, kad su šiais asmenimis jis pažįstamas nebuvo, jokių tarpusavio asmeninių pobūdžio sąsajų neturėjo. Kadangi nėra pagrindo abejoti, teismas paminėtų liudytojų parodymais remiasi. Šių asmenų parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojo – medžiotojo Ž. J. parodymai, kad svetimą žmogų, tai yra aplinkos apsaugos institucijos atstovą V. S., medžioklės vietoje atvažiuodamas ir išvažiuodamas jis matė ant kelio, kas patvirtina V. S. parodymus, jog jis galėjo matyti ir matė, kaip D. Z. važiavo pro langą iškišęs ginklo vamzdį, tai yra neįdėjęs ginklo į dėklą. Tai, kad D. Z. neigė matęs aplinkos apsaugos institucijos atstovą ar D. Z. važiavimo momento inspektoriaus nematė, kaip tai tvirtino – liudytojas Ž. J., vertintina kaip D. Z. gynybinė versija, kurią palaikyti bandė ir kartu su D. Z. viename būrelyje esantis ir ilgą laiką bendraujantis, tai yra nebešališkas Ž. J.. Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 60. p. nurodyta, kad medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine – pradėjus medžioti. Kad žinojo šį reikalavimą patvirtino pats D. Z.. Teismo manymu, nuo važiavimo dideliu greičiu automobiliu link bėgančių žvėrių iki pirmojo šūvio vykę veiksmai rodo, kad D. Z. nebūtų spėjęs ginklo, kaip nurodė D. Z. – buvusio ant galinės automobilio sėdynės, toje situacijoje, tai yra važiuojant, nuo galinės sėdynės ir pasiimti, ir ištraukti iš dėklo, ir įdėti šovinius į dėtuvę, ir įdėti dėtuvę į ginklą, ir ginklą užsitaisyti, automobilį sustabdyti, išlipti – kaip tvirtino D. Z. (2 tomas, b. l. 22), ir atlikti šūvį, tokie D. Z. aiškinimai nelogiški. Kadangi ginklas turi būti užtaisomas tik tam tikru metu ar atsistojus į tam tikrą 60 p. nurodytą vietą, D. Z. padarė ir šį pažeidimą, nes nebūdamas įrašytas į medžioklės, prie kurios jis prisijungė, medžioklės lapus, medžioti teisės jis neturėjo. Pažeidimas baigtas jau vien nuo ginklo laikymo reikalavimo pažeidimo – tai yra gabenimo ginklo neįdėjus į dėklą. Savo veiksmais D. Z. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 60. p.

Nustatyta, kad medžiotojų būrelio „Krakės“ 2016-10-29 medžioklės lape Nr. 164 D. Z. neįrašytas. Medžiotojų būrelio „Balsiai“, kuriam priklauso ir D. Z., medžiotojai įvykio dieną dalyvavo variminėje medžioklėje, kurios vadovu buvo paskirtas liudytojas R. Č.. Medžioklei buvo užpildyti medžioklės lapai Nr. 00085/00086, į kuriuos D. Z. taip pat įrašytas nebuvo, todėl šioje medžioklėje dalyvauti teisės neturėjo, tačiau faktiškai dalyvavo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad: pats D. Z. nurodė, kad pavėlavęs jis prisijungė prie šios, tai yra variminės medžioklės (1 tomas, b. l. 69), kad prisijungti jam leido būrelio vadovas R. V., nors tą dieną medžioklės vadovu buvo R. Č. ir tik jis galėjo priimti kokius nors su medžiokle susijusius sprendimus, tačiau apie tai, kad į jo vadovaujamą medžioklę atvyko kitas asmuo, medžioklės vadovas, kaip jis patvirtino apklaustas teisme, informuotas nebuvo ir nežinojo, kad atvykęs ir stovėdamas su kitu variminės medžioklės medžiotoju pastarajam paskirtoje vietoje - D. Z. ir nušovė kanopinį gyvūną. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. Z. pateiktas jo vardu išrašytas medžioklės lapas Nr. 000084, kuriame jis tą dieną nurodytas kaip medžiojęs individualiai, tai yra laikomas tuo pačiu ir medžioklės vadovu, nesant nei tokių dokumentų griežtos apskaitos, nei būrelyje nustatytos medžioklės lapų išdavimo tvarkos, neatitinka faktinių aplinkybių, nes D. Z. individualiai nemedžiojo (medžioti individualiai variminėje medžioklėje ir nėra įmanoma), o savo veiksmais įrodė, jog medžiojo neteisėtai prisijungęs prie variminės medžioklės, į kurios medžioklės lapus jis įtrauktas nebuvo ir tokiu būdu neteisėtai sumedžiojo elnio patelę, kurios tokiu būdu medžiodamas teisės sumedžioti jis neturėjo. Apie tai, kad D. Z. dalyvavo prisijungęs prie variminės medžioklės, o ne medžiojo individualiai, patvirtina ir liudytojų R. Č., R. V., Ž. J. parodymai. Priešingai, nei tvirtino D. Z. (t. p. ir 1 tomas b. l. 36), apklaustas būrelio vadovas, tačiau tą dieną ne medžioklės vadovas - R. V. teismui nurodė, kad D. Z. jam telefonu tik pranešė, kad prisijungs prie medžioklės, tačiau nenurodė, jog jis D. Z. sakė įsirašyti save į turimą medžioklės lapą, nei nurodė jam į kurią vietą jis turėtų atsistoti atvykęs į medžioklę. Be to, D. Z. pateiktame jam išduotame medžioklės lape įrašyta, kad leidžiama medžioti bebrus ir kt. (1 tomas, b. l. 23), todėl D. Z. aiškinimas, kad įrašas „kt.“ ir reiškė jam suteiktą leidimą šauti kanopinį gyvūną – vertintinas kritiškai, nes įrašas turi ir gali būti suprantamas tik kaip leidimas šauti gyvūnus iš smulkiosios faunos (taisyklių 3 p.), tačiau D. Z. nušovė ir limituojamą, ir licenzijuojamą stambiosios faunos gyvūną, dėl to jokios D. Z. interpretacijos šiuo atveju, kaip teismas jau pasisakė, nėra nei pagrįstos, nei teisėtos. Tokį teismo manymą patvirtino ir liudytojo R. V., išdavusio medžioklės lapą, parodymai. Tokioje situacijoje ir tokiomis aplinkybėmis D. Z. pateiktas medžioklės lapas, bandant įrodyti, kad jis toje vietoje turėjo teisę medžioti ir medžiojo individualiai, teismo įsitikinimu, yra tik bandymas išvengti atsakomybės ir pateisinti savo neteisėtus veiksmus. Teismo manymu, toje pačioje vietoje kelių būdų medžioklė, kaip vėliau bandė tvirtinti D. Z. (nors pradžioje nurodė, kad prisijungė prie variminės medžioklės), nėra galima, nes tokį supratimą suponuoja medžioklės taisyklės, kur variminei medžioklei (taisyklių 24., 71. p.) taikomi padidinto saugumo reikalavimai, nes medžioklė vyksta dalyvaujant varovams, visi medžiotojai prieš medžioklę privalo būti instruktuoti, aiškiai žinoti savo stovėjimo vietą medžioklėje ir jos nepalikti (galima judėti penkių metrų atstumu į kairę ar dešinę ir tik išilgai medžiotojų linijos) iki baigsis medžioklė. Kadangi variminėje būrelio medžioklėje D. Z. dalyvavo neteisėtai, visi jo su šia medžiokle susiję veiksmai laikomi neteisėtais, tai yra stovint šalia variminės medžioklės medžiotojo atvarytos elnio patelės nušovimas, apie ką nebuvo informuotas medžioklės vadovas, sumedžioto kanopinio gyvūno neįrašymas į medžioklės dokumentus, nežinant vadovui ir iš esmės net nepasibaigus medžioklei (1 tomas, b. l. 37) suorganizuotas gyvūno išgabenimas, kuomet gabenant vėl buvo įvažiuota ir į kito būrelio ploto vienetą. Tokiais savo veiksmais D. Z. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 21., 58.2.1., 58.2.3., 60. p. reikalavimus.

D. Z. neigė automobiliu vaikęsis gyvūnus ir šovęs iš automobilio, nurodė, kad važiuodamas automobiliu pamatė per pievą atbėgančius elnius, todėl išlipęs šovė ir sužeidė vieną elnią, pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktą. Teismas, susipažinęs su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktu ir filmuota vaizdo medžiaga, fotonuotraukomis (2 tomas, b. l. 9-16), atsižvelgdamas į tai, kad byloje nagrinėjamas įvykis įvyko 2016-10-29, o antstolis aplinkybes tyrė 2017-03-01, tai yra esant skirtingai gamtinei aplinkai, esant apsiniaukusiam ir ūkanotam (rūkas) orui, kaip tai pažymėta protokole (2 tomas, b. l. 10), kas objektyviai sąlygoja matomumo kokybę, kaip gebėjimą matyti sąlygoja ir individualios paties stebinčiojo asmeninės regėjimo galimybės, atsižvelgdamas į tai, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas buvo surašytas remiantis išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo ir savo kaltės nepripažįstančio D. Z. nurodytomis aplinkybėmis, nedalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą, atstovams, aplinkybės buvo tiriamos pozuojant D. Z., kuris savo valia, kaip tai matyti iš vaizdo medžiagos, galėjo spręsti iškišti pro automobilio langą ginklo vamzdį ar neiškišti, kiek ginklo vamzdžio iškišti, kokiu kampu iškišti, kiek praverti automobilio langą, nes antstolis negalėjo žinoti, kokios tiksliai aplinkybės buvo įvykio metu, teismas, ir pagal savo vidinį įsitikinimą vertindamas antstolio konstatavimo akte nurodytus duomenis, bei siedamas juos su kitais byloje surinktais įrodymais, daro išvadą, kad antstolio fiksuoti duomenys nepatvirtino institucijos, surašiusios protokolą, atstovus teisme davus neteisingus parodymus, nepaneigė aplinkos apsaugos institucijos atstovų galimybės ir gebėjimo matyti, kokius neteisėtus veiksmus padarė D. Z.. T. B. ir M. D. stebėjo D. Z. veiksmus pro žiūronus, dėl kurių techninio tvarkingumo niekas abejonių nekėlė. Liudytojai kategoriškai teisme patvirtino, kad matė, kaip prasidėjus medžioklei keliu atvažiavo visureigis automobilis, kurio vairuotojas stengėsi pavyti varovų miške pabaidytus ir per laukus bėgančius elnius, užkirsti jiems kelią, matė, kaip per automobilio langą kyšojo šautuvo vamzdis, o kai automobilis buvo netoli elnių, automobilis stabtelėjo ir tuo pačiu metu prasidarius durims pasigirdo pirmas šūvis, kuris buvo padarytas medžiojančiajam neišlipus iš automobilio. Be to, pro liudytoją V. S. - kaip tvirtino liudytojas, visureigis, vairuojamas D. Z., pravažiavo V. S. stovint šalia kelio. Liudytojas tvirtino, kad jam matomumas buvo labai geras, žiūronų net nereikėjo, kad jis matė, kaip pro automobilio langą buvo iškištas ginklo vamzdis, matė, kad pirmasis šūvis į bėgančius elnius buvo paleistas tik pradarius dureles, bet iš mašinos neišlipus, matė, kaip sužeista elnio patelė nugriuvo, gulėjo, o atsikėlusi nubėgo. Paminėtų liudytojų parodymų turinį patvirtino ir teismo posėdžio metu peržiūrėtas institucijos, surašiusios protokolą, pateiktas vaizdo įrašas, tai yra kad D. Z. buvo kaltinamas važiavęs ginklo vamzdį iškišęs pro langą ir tam kaltinimui tuo metu neprieštaravo (prie bylos 1 tomo). Liudytojo Ž. J. – klubo „Balsiai“ medžiotojo parodymai, kad jis matė, jog pro jį pravažiuojančio D. Z. automobilio langas buvo uždarytas, matė kaip D. Z. stovėjo prie visureigio, tai yra prieš šaudamas buvo išlipęs, prieštarauja trijų byloje apklaustų liudytojų – aplinkos apsaugos institucijos atstovų T. B., M. D. ir V. S. parodymams, kurių parodymus teismas įvertino kaip patikimus. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. J., kaip teismas jau pasisakė, bendrauja su D. Z., jie kartu medžioja, atkreipiant dėmesį ir į Ž. J. parodymus, kurie kelia abejones - pvz. nors pro optiką seka ne į jo paties pusę per lauką bėgančius žvėris, žiūri ir mato, kaip D. Z. stovi prie visureigio, tačiau kaip D. Z. šauna kažkodėl tai nebežiūri, vertindamas tai, kad Ž. J. tuo pat metu girdi šūvius ir miške, ir iššautus D. Z., kas neleidžia nustatyti, kada iššovė būtent D. Z. ir kur jis buvo savo šūvio metu, kuomet Ž. J. D. Z., kaip jis pats tvirtino, jau nebestebėjo, teismas Ž. J. parodymų dėl D. Z. šautuvo vamzdžio iškišimo ar neiškišimo pro langą, šovimo išlipus ar neišlipus iš automobilio, nevertina kaip patikimų, nes liudytojas tiesiogiai visos situacijos nestebėjo, be to, šių jo parodymų dėl tokių konkrečių aplinkybių, kurios turi įtakos D. Z. veikos kvalifikavimui, negalima vertinti kaip bešališkų, nes liudytojas, kaip minėta, suinteresuotas padėti D. Z. išvengti atsakomybės. D. Z. parodymų nelogiškumas aptartas ir nagrinėjant ginklo gabenimo reikalavimų, numatytų taisyklių 60. p., pažeidimą. Išnagrinėjus įrodymų visumą D. Z. veiksmus, kuomet prisijungus prie variminės medžioklės jis, pamatęs per pievą bėgančius gyvūnus, jų bėgimo kryptimi važiavo savo automobiliu siekdamas gyvūnams kelią užkirsti - kas turi būti laikoma gyvūnų vaikymusi, nes tokiam suvokimui šio žodžio prasmė neprieštarauja, šovimas iš automobilio, vertintinas kaip Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 58.5.5. p. pažeidimas - medžiojimas uždraustu būdu.

Remdamasis ir vertindamas byloje surinktų įrodymų visuma, įrodymų tarpusavio sąsajomis, principu, kad „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, teismas D. Z. neprisipažinimą vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir daro išvadą, kad D. Z., veikdamas vieninga tyčia, tai yra toje pačioje vietoje, iš esmės tuo pačiu laiku, veikdamas vienu tikslu, nukreiptu siekiant medžioti, dėl ko jo veiksmai turėtų būti vertintini kaip idealioji pažeidimų sutaptis, pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 21., 58.2.1., 58.2.3., 58.5.5. ir 60 punktus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) 85 str. 2 d., 85 str. 5 d., 85 str. 6 d. ir 85 str. 7 d., todėl turi būti nubaustas.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimų sunkumą, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į charakterizuojančius duomenis - asmuo už medžioklės taisyklių pažeidimus praeityje baustas du kartus, tame tarpe ir už tų pačių medžioklės taisyklių punktų pažeidimus, neteistas (duomenys iš LITEKO). Asmeniui skirtinos nuobaudos: didesnės nei vidutinės baudos, teisės medžioti atėmimas vidutiniam laikui ir šautuvo konfiskavimas (ATPK 26, 27 str.). Nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę (ATPK 33 str.).

Dėl automobilio konfiskavimo. Atsižvelgiant į D. Z. paskirtų nuobaudų kiekį ir griežtumą, į tai, kad D. Z. turėjo galiojantį medžiotojo bilietą, neteisėtai nušovė savo būrelio ploto vienete buvusį gyvūną, nušautas gyvūnas buvo pažymėtas būreliui išduota licencija, tai yra reali žala gamtai padaryta nebuvo, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinant tai, kad tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, šiuo atveju negalint daryti išvados, kad transporto priemonė tokiu pat būdu gali vėl būti panaudota ateityje, dėl ko ji turi būti konfiskuota siekiant užkardyti įstatymu uždraustas pavojingas veikas, padaryti jas ekonomiškai nenaudingomis, neleisti jų pakartoti, teismas daro išvadą, kad dar ir automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė padarytam (-iems) teisės pažeidimui (-ams), nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą D. Z. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti papildomos privalomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nubausti D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01):

ATPK 85 str. 2 d. – 200,00 Eur bauda su medžioklinio graižtvinio šautuvo CZ 550, 3006 Springfield, Nr. A787221 – konfiskavimu;

ATPK 85 str. 5 d. – 1200,00 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 3 metų laikui;

ATPK 85 str. 6 d. – 1500,00 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 3 metų laikui ir medžioklinio graižtvinio šautuvo CZ 550, 3006 Springfield, Nr. A787221 – konfiskavimu;

ATPK 85 str. 7 d. – 1500,00 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 3 metų laikui ir medžioklinio graižtvinio šautuvo CZ 550, 3006 Springfield, Nr. A787221 – konfiskavimu;

remiantis ATPK 33 str., nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę nuobaudą paskirti - 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės medžioti atėmimu 3 (trejų) metų laikui ir medžioklinio graižtvinio šautuvo CZ 550, 3006 Springfield, Nr. A787221 – konfiskavimu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 1001. Mokant būtina unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK numerį 16063076026, kitaip įmoka nebus užskaitoma.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių (į Valstybinę mokesčių inspekciją Kėdainiuose, adresas: Kėdainiai, Didžioji g. 17, aptarnavimo salė ar 113 kabinetas, arba interneto naršykle prisijungus prie Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI ir siūlomomis autentifikavimo priemonėmis patvirtinus tapatybę; pasikonsultuoti su specialistais galima tel. 1882 arba +37052553190) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo.

Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos dėl priverstinio baudos išieškojimo.