Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimo D. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimu D. Z. nubaustas galutine 1 500 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 3 metams ir medžioklinio graižtvinio šautuvo „CZ 550“, 3006 Springfield, Nr. A787221 konfiskavimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 dalį už tai, kad jis 2016 m. spalio 29 d., laikotarpiu nuo 10.30 iki 12 val., būdamas medžiotojų klubo „Balsiai“ nariu, turėdamas medžiotojo bilietą, tai yra būdamas medžiotoju, pakartotinai, turėdamas galiojančią nuobaudą ir būdamas baustas už medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių pažeidimą pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį, Kėdainių r., Gūdžiūnių sen., ties Antušavos k., kelyje Čystapolis - Antušava, ir medžiotojų klubui „Krakės“ priklausančiame medžioklės plotų vienete, savo automobilyje „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip medžiotojas nebūdamas įrašytas nei į medžioklės medžiotojų klubo „Krakės“ išduotą medžioklės lapą Nr. 164, nei į medžioklės klubo „Balsiai“ išduotus medžioklės lapus Nr. 000085/000086, vežėsi neįdėtą į dėklą ir užtaisytą medžioklinį graižtvinį šautuvą „CZ 550“, Nr. H787221, automobiliu siekdamas užkirsti kelią bėgantiems žvėrims, tai yra vaikydamas žvėris, šaudamas iš automobilio sužeidė tauriojo elnio patelę; be to, tęsdamas neteisėtą veiką, būdamas medžiotojų klubo „Balsiai“ medžioklės plotų vienete, nebūdamas įrašytas į medžioklės klubo „Balsiai“ medžioklės varant medžioklės lapus Nr. 000085 ir Nr. 000086, neteisėtai sumedžiojo vieną tauriojo elnio patelę, bei per medžiotojų klubo „Krakės“ medžioklės ploto vienetą organizavęs neteisėtai medžiotojų klubo „Balsiai“ medžioklės plotų vienete sumedžiotos tauriojo elnio patelės išgabenimą, savo turimame medžioklės lape Nr. 000084 nenurodęs, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota, ir neįrašęs licencijos Nr. 000660 į savo turimą medžioklės lapą, išduotą medžioti varant, išduotą medžioti „bebrams ir kt.“, neinformavo medžiotojų klubo „Balsiai“ medžioklės varant vadovo R. Č. apie sumedžiotą tauriojo elnio patelę, taip savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 21, 58.2.1., 58.2.3., 58.5.5. ir 60 punktą.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) D. Z. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodo, jog tam, kad būtų galima inkriminuoti pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 2 dalyje (Medžioklės taisyklių 60 punkto pažeidimas), teismas turėjo nustatyti dvi teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. kad jis važiavo MK „Krakės“ medžioklės plotuose ir jo šautuvas buvo ne dėkle ir užtaisytas, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina nei vienos paminėtos aplinkybės, o teismas savo išvadas pagrindė prielaidomis ir spėjimais. Teismų praktikoje nėra nei vieno atvejo, kad medžiotojas būtų nubaustas administracine tvarka dėl to, kad važiavo medžioklės plotų vieneto riba, nes tokio draudimo Medžioklės taisyklėse nėra. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad jis, važiuodamas automobiliu keliu Čystapolis-Antušava, tam tikroje nedidelėje kelio atkarpoje važiavo MK „Balsiai“ ir MK „Krakės“ medžioklės plotų vienetų riba, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų išvažiavęs iš savo MK „Balsiai“ medžioklės plotų vieneto, t. y. būtų važiavęs tik MK „Krakės“ medžioklės plotų vienetu, kaip nurodyta protokole ir kaip nustatė teismas. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kurie paneigia teismo išvadas, kad jis važiavo MK „Krakės“ medžioklės plotų vienete – fotonuotraukas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, liudytojų R. V., R. Č., V. U. parodymus. Teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad jis važiavo MK „Krakės“ medžioklės plotų vienetu. Nutarime teismas ne vieną kartą akcentavo, kad netikėti pareigūnų parodymais nėra pagrindo, kas leidžia daryti išvadą, jog pareigūnų parodymams teismas teikė pirmenybę ir juos laikė svaresniais nei kitus byloje esančius įrodymus. Teismas nutarime nurodė, jog D. Z. kaltė įrodyta patikrinimo aktu Nr. 185, kurį jis pasirašė kaip surašytą teisingai, tačiau šiame patikrinimo akte nėra nurodyta, jog jis vežėsi ginklą ne dėkle ir užtaisytą ar kad važiavo MK „Krakės“ plotuose. Byloje yra pareigūnų vaizdo kamera padaryti įrašai, taigi vaizdo įrašymo techniką pareigūnai ne tik turėjo, bet ją naudojo pažeidimams užfiksuoti ir įrodymams įtvirtinti. Tačiau tai, apie ką tarnybiniuose pranešimuose nurodė ir analogiškai teisme paliudijo pareigūnai, nebuvo užfiksuota vaizdo įrašuose. Apklausiami teisme pareigūnai teigė, kad vaizdo kameros akumuliatorius buvo nepakrautas, tačiau tai paneigia byloje esantys įrašai, iš kurių matyti, jog jie daryti ne įvykių pradžioje, o sustabdžius automobilį, vežusį sumedžiotus gyvūnus. Teismas neįvertino, kad pareigūnų parodymus apie tai, kad jis vežėsi automobilyje neįdėtą į dėklą ir užtaisytą šautuvą, objektyviai paneigia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei D. Z. pateiktos fotonuotraukos ir filmuota medžiaga, iš kurių matyti, kad per automobilio langą iškištas šautuvo vamzdis objektyviai matosi ne daugiau kaip 10 m atstumu. Priešingai, nei nustatė teismas, nei vaizdo įraše, nei fotonuotraukose nesimato to, ką teigė tariamai matę pareigūnai, t. y., iškišto pro automobilio langą šautuvo, dar daugiau, objektyviai nesimato net paties automobilio šoninio lango ir kėbulo detalių, tarp jų ir šoninių vaizdo veidrodėlių, kurie yra pakankamai dideli, lyginat su šautuvo vamzdžiu. Jis nuosekliai teigė, kad ginklą vežėsi dėkle, jis buvo neužtaisytas, Ž. J. nurodė, kad pravažiuojant D. Z. automobiliu pro jį stovintį, byloje esančiame plane pažymėtame taške 6, automobilio langai buvo uždaryti. Pareigūnai, liudiję teisme, nurodė priešingai. Akivaizdu, kad atsirado abejonė dėl šios aplinkybės buvimo arba nebuvimo. Esant tokiai situacijai teismas privalėjo vertinti kitus įrodymus (fotonuotraukas, vaizdo įrašus, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), kurie patvirtintų arba paneigtų minėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tačiau to nedarė. Teismas nutarime nevertino ir visiškai nepasisakė dėl pareigūnų padaryto vaizdo įrašo Nr. 122312, kuriame matyti ir girdėti, kad 00:47 sek. pareigūnas T. B. pasakoja aplinkiniams, kad D. Z. „iššoka iš džipo, tada šaudo į elnius“, nors tarnybiniuose pranešimuose ir teisme pareigūnai liudijo, kad matė, jog D. Z. pirmą šūvį į elnią iššovė iš automobilio. Ši daugiau nei akivaizdi aplinkybė leidžia kritiškai vertinti visus pareigūnų parodymus, nes jie turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jų parodymais galima remtis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti įrodymai. Deja, teismas besąlygiškai tikėjo pareigūnų parodymais, nors kiti byloje surinkti įrodymai jų ne tik nepatvirtino, bet leido daryti priešingas išvadas, nei nutarime padarė teismas. Byloje nėra įrodymų, kokiu greičiu D. Z. važiavo (jis pats teigia, kad važiavo negreitai, nes kelias buvo šlapias ir ant jo buvo didelių balų), nėra įrodymų, kur buvo elniai, kai D. Z. juos pastebėjo, nėra įrodymų, kiek laiko trunka užtaisyti šautuvą ir iššauti. Priešingai, D. Z. nuosekliai tvirtino, kad važiuodamas netoli tos vietos, kur turėjo stovėti (plane pažymėtas taškas 5), pamatė, kad atbėga elniai. Tada važiuodamas pasiėmė dėklą ir pasidėjo ant priekinės sėdynės, bet šautuvas buvo neišimtas. Kada sustojo, išsiėmė šautuvą, užsitaisė ir tik tada išlipęs iššovė. Liudytojas T. B., duodamas parodymus dėl šios aplinkybės, taip pat spėliojo sakydamas, kad ginklas turėjo būti užtaisytas iš anksto, nes išauta 4 kartus, t. y. vienas šovinys turėjo jau būti vamzdyje, o 3 dėtuvėje (pagal jį, daugiau negali tilpti), tačiau šis spėjimas buvo paneigtas D. Z. nurodžius, kad jo ginklo dėtuvėje telpa 4 šoviniai (ši aplinkybė nebuvo paneigta kitais įrodymais). Dar daugiau, D. Z. nuosekliai teigė, kad važiuodamas susidėjo 4 šovinius į dėtuvę (kas nėra draudžiama), o šautuvas tuo metu buvo dėkle, ir tik jam sustojus ir išsiėmus šautuvą iš dėklo, į jį buvo įdėta dėtuvė su šoviniais. Šie D. Z. parodymai paneigia teismo padarytas išvadas, jog jis negalėjo užtaisyti ginklo per trumpą laiką, dar daugiau, šių D. Z. parodymų nepaneigia jokie kiti įrodymai. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus galima teigti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl pirmojo pažeidimo neatitinka faktinių aplinkybių, jos nėra pagrįstos įrodymais.Skunde taip pat nurodo, kad nustatant pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 5 dalyje (Medžioklės taisyklių 58.1.2. punkto pažeidimas), sudėtį buvo reikalinga įvertinti įrodymus, kurie patvirtina, kad D. Z. nebuvo išvažiavęs iš MK „Balsiai“ medžioklės plotų vieneto (išsamūs argumentai išdėstyti apeliacinio skundo dalyje dėl pirmo pažeidimo). Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad D. Z. buvo MK „Krakės“ medžioklės plotų vienete, nepatvirtina įrodymai, esantys byloje, todėl nepagrįstai buvo padaryta išvada, kad D. Z. yra kaltas dėl šio pažeidimo.Apeliantas teigia, kad ATP protokole nurodyta, jog D. Z. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.1. p. kuris numato, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijoje, kurioje jis neturi teisės medžioti, tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje. Protokole yra pabraukta „medžioti teritorijoje, kurioje jis neturi teisės medžioti“, nors byloje yra duomenys, kad D. Z. yra MK „Balsiai“ klubo narys, kuris turi teisę medžioti toje teritorijoje. Medžioklės taisyklių 58.2.1. punkte nėra detalizuota, kokiame medžioklės lape medžiotojas turi būti įrašytas (kolektyvinės medžioklės ar individualios). Pažeidimas laikomas padarytu, kai iš viso nėra įrašo medžioklės lape apie medžiotoją. D. Z. nėra įrašytas į medžioklės lapus Nr. 000085, 000086, tačiau jis įrašytas į MK „Balsiai“ galiojantį medžioklės lapą Nr. 000084. Visus privalomus dokumentus D. Z. 2016 m. spalio 29 d. medžioklės metu turėjo, taigi jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė. D. Z. licenciją turėjo, nušovęs gyvūną, jį pagal Medžioklės taisyklių 22 punktą reikalavimus panaudojo įverdamas į sumedžioto gyvūno ausį, kas leidžia teigti, kad gyvūnas buvo sumedžiotas teisėtai. Dar daugiau, D. Z. turėjo galiojantį medžioklės lapą ir į jį buvo įrašytas kaip tą dieną medžiojęs medžiotojas, o kadangi neišvažiavo iš MK „Balsiai“ medžioklės plotų ir gyvūno nedorojo, jo neįrašė į turimą medžioklės lapą, nes to daryti nereikėjo (Medžioklės taisyklių 21 punktas). Visiškai nepagrįsti ir nesuprantami teismo argumentai apie tai, kad D. Z. jam išduotame medžioklės lape įrašyta, kad leidžiama medžioti bebrus ir kt., todėl D. Z. aiškinimas, kad įrašas „kt." reiškė jam suteiktą leidimą šauti kanopinį gyvūną vertintinas kritiškai, nes įrašas turi ir gali būti suprantamas tik kaip leidimas šauti smulkiosios faunos gyvūnus (Medžioklės taisyklių 3 punktas), tačiau D. Z. nušovė ir limituojamą, ir licencijuojamą stambiosios faunos gyvūną. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad D. Z. nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad medžiojo be medžioklės lapo arba kad medžioklės lapas Nr. 000084 buvo negaliojantis (Medžioklės taisyklių 20 punktas), todėl visos teismo interpretacijos, ką reiškią įrašas „bebrus ir kt.“, yra visiškai beprasmiškos. Tai, kad medžioklės lapas Nr. 000084 yra galiojantis, patvirtina ir kaltinimas padarius ketvirtąjį pažeidimą, t. y. kur nurodyta, kad pažeidimas padarytas, nes D. Z. medžioklės lape Nr. 000084 nenurodė, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiojo, ir neįrašė į jį licencijos Nr. 000660. Pagal tai kaip suformuluotas pažeidimas, galima daryti išvadą, kad jeigu D. Z. sumedžiotą tauriojo elnio patelę ir jos licencijos Nr. būtų įrašęs į medžioklės lapą Nr. 000084 tai ketvirtojo pažeidimo nebūtų. Reikia atkreipti teismo dėmesį, kad medžioklės lape Nr. 000084, jau buvo įrašytas anksčiau sumedžiotas toks pats limituojamas ir licencijuojamas stambiosios faunos gyvūnas – danielius. Jeigu medžioklės lapas būtų negaliojantis, t. y. nesuteikiantis teisės medžioti limituojamus ir licencijuojamus gyvūnus, o tik bebrus ir smulkiąją fauną, tai D. Z. turėjo būti patrauktas atsakomybėn ir už neteisėtai sumedžiotą danielių, analogiškai, kaip jis patrauktas atsakomybėn už sumedžiotą tauriojo elnio patelę.Apeliantas mano, kad kaltinimas ATPK 85 straipsnio 2 ir 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymu yra iš viso nelogiškas. Iš byloje esančių įrodymų galima spręsti, kad tauriojo elnio patelė buvo sumedžiota MK „Balsiai“ medžioklės plote (plane pažymėtame taške 6). Tai, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai, paneigia apeliacinio skundo argumentai dėl trečiojo pažeidimo, nes D. Z. turėjo ir tinkamai panaudojo licenciją bei turėjo galiojantį medžioklės lapą Nr. 000084. Anksčiau išdėstyti argumentai, kad įrašyti sumedžiotą gyvūną ir licencijos numerį į medžioklės lapą Nr. 000084 D. Z. neprivalėjo, nes ne tik kad gyvūnas nebuvo išvežtas iš MK „Balsiai” medžioklės plotų, bet pravažiavus nedidelę atkarpą kelio, kurio viduriu eina dviejų medžioklės klubų riba, gyvūnas būtų vežamas keliu, kuris yra tik MK „Balsiai“ medžioklės plotuose ir gabenamas į MK „Balsiai“ gyvūnų dorojimo aikštelę, esančią klubo plotuose.Skunde taip pat nurodoma, kad Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos patikrinimo akte Nr. 185 nėra nurodytas pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, padarymo faktas. Tarnybiniai pranešimai yra identiški, kas leidžia teigti, kad jie nukopijuoti vienas nuo kito suderinant jų turinį, o pareigūnai turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pareigūnų parodymai grindžiami tik jų fiziniu gebėjimu pamatyti tam tikras aplinkybes, tačiau objektyvūs įrodymai – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jo priedai bei D. Z. fotonuotraukos ir filmuota medžiaga, kategoriškai paneigia liudytojų galėjimą pamatyti aplinkybes, kurias jie liudijo matę. Pareigūnai pažeidimams fiksuoti turėjo ir naudojo vaizdo kamerą, tačiau pažeidimas ja nėra užfiksuotas. Liudytojo V. S. parodymus paneigia byloje esantis MK „Balsiai” medžioklės plotų vieneto planas, kuriame V. S. buvimo vieta pažymėta tašku 2, kuris yra pažymėtas dešinėje kelio pusėje Antušavos kryptimi. Šį planą sudarė ir taškus pažymėjo pareigūnai. Kadangi pagal minėtą planą V. S. buvo pasislėpęs dešinėje kelio pusėje, tai pravažiuojant pro jį D. Z., jis negalėjo matyti, ar vairuotojo langas yra atidarytas ar ne ir ar kas nors yra iškišta pro langą, nes buvo priešingoje pravažiuojančio automobilio pusėje. Tai, kad būtent toje pusėje buvo V. S., galima spręsti iš jo liudijimo teisme, kad D. Z. grįžtant jis girdėjo šį kalbantį telefonu. D. Z. gi liudijo, kad telefonu kalbėjo grįždamas pro plane pažymėtą tašką 2 į plane pažymėtą tašką 6, kuriame buvo liudytojas Ž. J.. Nepagrįstai liudytojo Z. J. parodymai įvertinti kritiškai, nes jie sutampa su D. Z. parodymais, be to, juos patvirtina ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio galima daryti išvadą, kad jeigu V. S. būtų vaikščiojęs keliu tuo momentu, kai pravažiavo D. Z. link plane pažymėto taško 5, jį būtų matęs Ž. J., o pastarasis nurodė, kad tik prieš medžioklę matė svetimą žmogų, ir tai nurodė atvažiavusiam D. Z., kuris pasakė, tokio nematė, todėl važiuos pasižiūrėti. Teismas vertindamas visas aplinkybes neatsižvelgė į tai, kad D. Z., būdamas patyręs medžiotojas ir žinodamas Medžioklės taisyklių reikalavimus, būtų vijęsis elnius automobiliu su iškištu per langą ginklu ir po to dar į juos šaudęs, jeigu pravažiuodamas pro plane pažymėtą tašką 2 ant kelio būtų matęs svetimą žmogų, vilkintį medžiokliniais drabužiais. Be to, jeigu V. S. būtų buvęs ant kelio, tai D. Z. jį visais atvejais būtų matęs. Teismas ne vieną kartą akcentavo, kad netikėti pareigūnų parodymais nėra pagrindo, kas leidžia daryti išvadą, jog pareigūnų parodymams teismas teikė pirmenybę ir juos laikė svaresniais nei kitus byloje esančius įrodymus. Ši teismo išvada prieštarauja taisyklei, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Teismas savo išvadas gali grįsti tik patikimais įrodymais, kuriuos ištyrus galima visiškai ir besąlygiškai teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumas yra įrodytas. Teismas šios nuostatos nesilaikė, nes išvadas grindė pareigūnų parodymais, kurių ne tik kad nepatvirtino kiti įrodymai, bet kiti įrodymai juos paneigė (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais, D. Z. vaizdo įrašai ir fotonuotraukos). Pagal visas administracinės bylos aplinkybes aišku, kad D. Z. nebuvo išvažiavęs iš MK „Balsiai“ medžioklės plotų, taigi nepagrįstai nustatyta, kad jis buvo MK „Krakės“ medžioklės plotų vienete. Teismas padarė išvadą, kad D. Z. šaudė iš automobilio, tačiau ši išvada nepagrįsta, nes ją paneigia pareigūnų padarytas vaizdo įrašas Nr. 122312, kuriame matyti ir girdėti, kad 00:47 sek. pareigūnas T. B. pasakoja aplinkiniams, kad D. Z. „iššoka iš džipo, tada šaudo į elnius”.Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas D. Š. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, o D. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK. Nagrinėjamu atveju D. Z. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 dalį, t. y. už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus, atitinkančius ANK 290 straipsnio 2, 4, 8 ir 5 dalyje numatytus nusižengimus. Atsižvelgdamas į aptartas įstatymų nuostatas ir į tai, jog ATPK yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei naujajame ANK, vadovaudamasis bylos nagrinėjimo metu galiojančiomis procesinėmis normomis, apygardos teismas, nagrinėdamas D. Z. apeliacinį skundą, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą D. Z. pažeidimų neperkvalifikuodamas ir bylą nagrinėdamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).Apeliaciniame skunde D. Z. nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 85 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 dalį, prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnis).Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. Z. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Apeliantas skunde, ginčydamas kiekvieno iš jam inkriminuotų pažeidimų faktą, nurodo, kad pareigūnai, kurie atliko reidą ir jį tikrino – T. B., V. S. ir M. D., yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi jų parodymais, kurie, jo manymu, yra paneigti kita byloje surinkta medžiaga. Tačiau aukštesnysis teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo. D. Z. nurodė, kad su šiais asmenimis jis pažįstamas nebuvo, jokių tarpusavio asmeninių pobūdžio sąsajų neturėjo, taigi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad pareigūnai melagingai siekia nurodyti nesamus D. Z. administracinius teisės pažeidimus ir tokiu būdu nepagrįstai jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Be to, šių liudytojų parodymai viso proceso metu nekito, jų nurodomos aplinkybės buvo patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais. Aukštesniojo teismo nuomone, apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų suabejoti reidą atlikusių pareigūnų objektyvumu, o jo byloje pateikti duomenys liudytojų parodymų taip pat nepaneigia. ATPK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse numatytus pažeidimus, kai tokie pat veiksmai yra padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šiuos pažeidimus.Medžioklės taisyklių 21 punkte nustatyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.D. Z. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad savo turimame medžioklės lape Nr. 000084 nenurodė, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota, ir neįrašė licencijos Nr. 000660 į savo turimą medžioklės lapą, išduotą medžioti varant, o medžioti „bebrams ir kt.“, neinformavo medžiotojų klubo „Balsiai“ medžioklės vadovo R. Č. apie varant sumedžiotą tauriojo elnio patelę. Medžiotojų klubo „Balsiai“, kuriam priklauso ir D. Z., medžiotojai įvykio dieną dalyvavo medžioklėje varant, kurios vadovu buvo paskirtas liudytojas R. Č.. Medžioklei buvo užpildyti medžioklės lapai Nr. 00085 ir Nr. 00086, į kuriuos D. Z. įrašytas nebuvo, todėl šioje medžioklėje dalyvauti teisės neturėjo, tačiau faktiškai dalyvavo. D. Z. nurodė, kad pavėlavęs jis prisijungė prie šios medžioklės varant, ir kad prisijungti jam leido būrelio vadovas R. V.. Tačiau pažymėtina, kad tą dieną medžioklės vadovu buvo R. Č. ir tik jis galėjo priimti su medžiokle susijusius sprendimus. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, D. Z. individualiai nemedžiojo, kadangi medžioti individualiai medžioklėje varant nėra įmanoma, tačiau medžiojo neteisėtai prisijungęs prie medžioklės varant, į kurios medžioklės lapus jis įtrauktas nebuvo. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl šio pažeidimo padarymo, todėl jų neatkartoja ir detaliau neanalizuoja.ATPK 85 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo), buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas.Medžioklės taisyklių 58.2.1. punkte nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės.Medžioklės taisyklių 60 punkte nustatyta, kad medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine – pradėjus medžioti. Jeigu einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais kitais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių.Nors D. Z. neigė, kad vežėsi į dėklą neįdėtą ginklą, tačiau šis jo aiškinimas buvo paneigtas institucijos, surašiusios protokolą, vyresniojo specialisto T. B., inspektoriaus M. D. ir neetatinio inspektoriaus V. S. parodymais. V. S. nurodė, jog jis galėjo matyti ir matė, kaip D. Z. važiavo pro langą iškišęs ginklo vamzdį, tai yra neįdėjęs ginklo į dėklą. Teismas pagrįstai sprendė, kad nuo važiavimo dideliu greičiu automobiliu link bėgančių žvėrių iki pirmojo šūvio vykę veiksmai rodo, kad D. Z. nebūtų spėjęs ginklo, buvusio ant galinės automobilio sėdynės (kaip nurodė D. Z.), važiuodamas pasiimti, ištraukti iš dėklo, įdėti šovinius į dėtuvę, įdėti dėtuvę į ginklą ir ginklą užsitaisyti, automobilį sustabdyti, išlipti ir iššauti. Tokie D. Z. paaiškinimai teismui atrodo neįtikinami, juo labiau kad jie prieštarauja nuosekliems pareigūnų parodymams apie faktines D. Z. inkriminuoto pažeidimo aplinkybes. Liudytojų tarnybinių pranešimų panašumas savaime nesuponuoja išvados, kad jų parodymai yra nepatikimi, kadangi visas tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes jie patvirtino teisme, kur buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad D. Z. gabeno užtaisytą medžioklinį ginklą automobiliu, todėl jo veika pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį buvo kvalifikuota teisingai.ATPK 85 straipsnio 6 dalyje nustatyta atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą.Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkte nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.D. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad nors jis nėra įrašytas į medžioklės lapus Nr. 000085, 000086, tačiau jis įrašytas į MK „Balsiai” galiojantį medžioklės lapą Nr. 000084. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad MK „Balsiai“ medžioklės lape Nr. 000084 nurodytiems asmenims buvo suteikta teisė medžioti tik „bebrus ir kt.“, o ne tauriuosius elnius, kurį nagrinėjamuoju atveju sumedžiojo D. Z.. Pažymėtina, kad kaip nurodė liudytojas T. B., jei yra įrašyta konkreti rūšis, tai reiškia, kad lapą išduodantis asmuo tam žmogui nurodė medžioti tik tą rūšį. D. Z. aiškinimas, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kad įrašas „kt.“ reiškė jam suteiktą leidimą šauti kanopinį gyvūną vertintinas kritiškai, nes įrašas turi ir gali būti suprantamas tik kaip leidimas šauti smulkiosios faunos gyvūnus (Medžioklės taisyklių 3 punktas), tačiau D. Z. nušovė limituojamą ir licencijuojamą stambiosios faunos gyvūną. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad nors D. Z. yra medžiotojas, tačiau nagrinėjamu atveju jam nebuvo suteikta teisė dalyvauti nei MK „Krakės“, nei MK „Balsiai“ organizuojamoje medžioklėje varant, taigi jis, būdamas MK „Balsiai“ medžioklės plotų vienete, nebūdamas įrašytas į MK „Balsiai“ medžioklės varant medžioklės lapus Nr. 000085 ir Nr. 000086, neteisėtai sumedžiojo vieną tauriojo elnio patelę ir per MK „Krakės“ medžioklės ploto vienetą organizavęs neteisėtai MK „Balsiai“ medžioklės plotų vienete sumedžiotos tauriojo elnio patelės išgabenimą, veikė kaip medžiotojas, todėl jo veika pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį yra kvalifikuota tinkamai.ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta atsakomybė už medžiojimą draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.Medžioklės taisyklių 58.5.5. punkte nustatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais).D. Z. teismo proceso metu neigė automobiliu vaikęsis gyvūnus ir šovęs iš automobilio, nurodė, kad važiuodamas automobiliu pamatė per pievą atbėgančius elnius, todėl išlipęs šovė ir sužeidė vieną elnią. Tačiau liudytojai T. B. ir M. D. nurodė, kad stebėjo D. Z. veiksmus per žiūronus. Liudytojai teisme vienareikšmiškai patvirtino, kad matė, kaip prasidėjus medžioklei keliu atvažiavo visureigis automobilis, kurio vairuotojas stengėsi pavyti varovų miške pabaidytus ir per laukus bėgančius elnius, užkirsti jiems kelią, matė, kaip per automobilio langą kyšojo šautuvo vamzdis, o kai automobilis buvo netoli elnių, automobilis stabtelėjo ir tuo pačiu metu prasidarius durims pasigirdo pirmas šūvis, kuris buvo iššautas medžiojančiajam neišlipus iš automobilio. Liudytojas V. S. taip pat patvirtino, kad visureigis, vairuojamas D. Z., pravažiavo V. S. stovint šalia kelio. Liudytojas patvirtino, kad matomumas buvo labai geras, žiūronų net nereikėjo, ir kad jis matė, kaip pro automobilio langą buvo iškištas ginklo vamzdis, pirmasis šūvis į bėgančius elnius buvo paleistas tik pradarius dureles, bet iš mašinos neišlipus, matė, kaip sužeista elnio patelė nugriuvo, gulėjo, o atsikėlusi nubėgo. Teismas pažymi, kad šio pažeidimo faktas gali būti nustatomas tik vizualiai, t. y. matant pareigūnams, fotografuojant ar filmuojant. Taigi, pareigūnų parodymai šiuo atveju laikytini turinčiais esminę reikšmę nustatant D. Z. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymą. D. Z. byloje pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, filmuota vaizdo medžiaga ir fotonuotraukos liudytojų (aplinkos apsaugos pareigūnų) parodymų savaime taip pat nepaneigia. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolis aplinkybes tyrė 2017 m. kovo 1 d., tai yra esant skirtingai gamtinei aplinkai, esant apsiniaukusiam ir ūkanotam orui, kas objektyviai sąlygoja matomumo kokybę, kaip gebėjimą matyti sąlygoja ir individualios paties stebinčiojo asmeninės regėjimo galimybės. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas buvo surašytas remiantis išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo ir savo kaltės nepripažįstančio D. Z. nurodytomis aplinkybėmis, todėl vien antstolio konstatuota faktinė aplinkybė, kad atvažiuojančio automobilio kėbulo dalių (durų, stiklo) įžiūrėti nebuvo galima, savaime nepatvirtina, kad pažeidimo padarymo metu, esant skirtingoms sąlygoms, naudojant skirtingas priemones (pažeidimo metu – žiūronus), to negalėjo padaryti aplinką stebėję aplinkos apsaugos pareigūnai. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ypač tai, kad prisijungus prie variminės medžioklės D. Z., pamatęs per pievą bėgančius gyvūnus, jų bėgimo kryptimi važiavo savo automobiliu siekdamas gyvūnams kelią užkirsti, šie jo veiksmai laikytini gyvūnų vaikymusi, todėl jo veika pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį kvalifikuota teisingai.Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Galutinė administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ATPK 30 straipsnio ir 30² straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, D. Z. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.