Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Giedraičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau - Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (15 parų) subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė.

Civilinio ieškovo UAB „I“ ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. A. priteista 283,50 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. A. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent 2024 m. gegužės 27 d. apie 15.28 val. UAB „I“ parduotuvėje „I“, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), K. R., slapta iš lentynų paėmė keturis 0,7 l talpos butelius viskio „B. S.“, kurių kiekvieno vertė po 22,95 Eur, vieną 1 l talpos butelį viskio „T. D.“, kurio vertė 29,95 Eur, keturis 1 l talpos butelius viskio „J. I.“, kurių kiekvieno vertė po 32,95 Eur, vieną 0,7 l talpos butelį viskio „C. R. S.“, kurio vertė 29,95 Eur, šias prekes susidėjo į savo kuprinę bei krepšį ir už jas nesumokėjęs pasišalino iš parduotuvės pro įėjimo duris, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą ir padarė UAB „I“ 283,50 Eur turtinę žalą. Tokie R. A. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai (kaltinamojo parodymai, daiktų apžiūrų protokolai, kuriuose aprašyti vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti duomenys parduotuvėje, UAB „I“ duomenys apie prekių vertę) neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis R. A. pavogė svetimą, t. y. UAB „I“, turtą – 10 butelių alkoholinių gėrimų, kurių bendra vertė 283,50 Eur. Kaltinamasis R. A. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos metu veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog parduotuvėje paimdamas iš prekių lentynos alkoholinius gėrimus, išeidamas iš parduotuvės už juos nesumokėjęs, taip pagrobė svetimą turtą ir savo veiksmais to siekė. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į R. A. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tai, kad R. A. sistemingai daro įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp jų ir tokio paties pobūdžio baudžiamuosius nusižengimus bei administracinius nusižengimus, nedirba. Įvertinus šias aplinkybes teismas skyrė nuteistajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydį nustatė didesnę nei vidurkis.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. A. gynėja palaikė apeliacinį skundą. Prokuroras prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis R. A. nepavogė tokio kiekio daiktų, kiek nurodyta kaltinime, taip pat prašo subendrinti bausmes su kitu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu ir įskaityti atliktą arešto laiką. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad R. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

8. BK 178 straipsnio 5 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už nedidelės vertės svetimą turto pagrobimą. R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą, t. y. UAB „I“ turtą,- būtent 10 (dešimt) vnt. įvairių alkoholinių gėrimų, kurių bendra vertė 283,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistojo kaltę neabejotinai pagrindžia byloje surinkti įrodymai, tai yra duomenys, užfiksuoti vaizdo įrašuose, paties nuteistojo parodymai, daiktų apžiūrų protokolai, UAB „I“ duomenys apie prekių vertę ir kiti byloje esantys įrodymai.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. A. savo kaltę visiškai pripažino duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Taip pat sutiko, kad pavogė tiek alkoholinių gėrimų butelių, kiek buvo nurodyta kaltinime (2024 m. lapkričio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nepavogė tokio kiekio butelių, nors byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad R. A. pagrobė būtent 10 (dešimt) vnt. įvairių alkoholinių gėrimų ir padarė UAB „I“ 283,50 Eur turtinę žalą.

10. Iš liudytojos I. A. parodymų nustatyta, kad tyrimo metu buvo gauti vaizdo įrašai iš parduotuvės prekybinės salės, kuriuose aiškiai matėsi, kaip buvo įvykdyta vagystė bei tai padaręs asmuo. Telefonu su ja susisiekė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. S., kuris nurodė, kad atpažino asmenį, įvykdžiusį vagystę, kaip R. A. Gavus minėtą informaciją, patikrintos duomenų bazės bei vizualiai palyginta asmens, užfiksuoto parduotuvės pateiktame vaizdo įraše, nuotraukos su policijos duomenų bazėje esančiomis nuotraukomis ir pagal veido bruožus nustatyta, kad tai tas pats asmuo. Tokiu būdu buvo nustatyta R. A. tapatybė (t. 1, b. l. 92-94).

11. Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti 3 (trys) vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „I“ dėl 2024 m. gegužės 27 d. 15.29 val. įvykdytos alkoholio vagystės PC „I“, adresu: (duomenys neskelbtini), K. R. Vaizdo įrašuose užfiksuoti šie duomenys:

1.1. pirmas vaizdo įrašas užfiksuotas kameros Nr. 18, įrašo trukmė 1,44 min. Vaizdo įrašas yra 2024 m. gegužės 27 d. ir prasideda nuo 15 val. 28 min. 28 sek. Įraše matyti, kaip į alkoholio skyrių ateina vyriškis, kuris dėvi pilkos spalvos šortus, tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius su užrašu PEPSI, avi juodos spalvos sportinius NIKE batelius, ant galvos užsidėjęs akinius nuo saulės, ant pečių užsidėjęs margą kuprinę. Praėjus 10 sekundžių, minėtas vyras paima 4 butelius alkoholinių gėrimų iš trečios lentynos nuo viršaus ir įsideda į savo kuprinę. Prie jo iš karto prieina nenustatytos tapatybės moteris, kuri paima 1 butelį alkoholinio gėrimo iš trečios lentynos nuo viršaus, jį įsideda į savo pirkinių krepšelį. Netrukus tas pats vyras iš antros lentynos nuo viršaus paima 1 butelį alkoholinio gėrimo, esantį kartoninėje dėžutėje, ir jį įsideda į savo kuprinę. Šalia esanti moteris padeda įsidėti minėtą butelį kartoninėje dėžutėje palaikydama kuprinę. 15 val. 29 min. 14 sek. moteris paima 1 butelį alkoholio gėrimo iš antros lentynos nuo viršaus ir jį įsideda į su savimi turėtą medžiaginį krepšį. Vyras paima iš jos medžiaginį krepšį ir išima iš jo piniginę, kurią paduoda moteriai. Tada vyras paima iš moters pirkinių krepšelio 1 butelį alkoholinio gėrimo ir jį įdeda į medžiaginį krepšį. 15 val. 29 min. 31 sek. tas pats vyras paima dar 1 butelį alkoholinio gėrimo iš antros nuo viršaus lentynos ir paėjęs kiek atokiau jį įsideda į medžiaginį krepšį. 15 val. 29 min. 35 sek. moteris paima vieną butelį iš antros nuo viršaus lentynos ir jį įdeda į medžiaginį krepšį, kurį laiko vyras. 15 val. 29 min. 40 sek. ta pati moteris paima dar 1 butelį alkoholinio gėrimo iš tos pačios vietos kaip ir prieš tai ir vėl įdeda į tą patį medžiaginį krepšį, kurį laiko vyras. 15 val. 29 min. 55 sek. vyras ir moteris nueina prie kitų prekių lentynų, esančių šalia alkoholio skyriaus, kur vyras padavęs medžiaginį krepšį moteriai, kartu išeina iš alkoholio skyriaus. 15 val. 29 min. į tą patį alkoholio skyrių ateina kitas vyras, kuris yra su juodais sportiniais bateliais, pilkomis sportinėmis kelnėmis, juodais marškinėliais ir juoda kepure su snapeliu. Rankose turi butelį gėrimo PEPSI ir mėlynos spalvos medžiaginį krepšį. Taip pat rankose laiko pilkos spalvos džemperį. Minėtas vyras kažką kalba su vyru ir moterimi, kurie tuo metu vykdo alkoholio vagystę. Iš mėlyno krepšio išsiėmęs geltonos spalvos medžiaginį krepšį, į jį įsideda mėlynos spalvos krepšį ir su savimi turėtą limonado butelį S. T. priėjęs arčiau prie alkoholio lentynų, paima 5 butelius alkoholinio gėrimo iš antros lentynos nuo viršaus ir juos įsideda į geltonos spalvos krepšį. 15 val. 30 min. įrašas baigėsi;

1.2. antras vaizdo įrašas užfiksuotas kameros Nr. 18, įrašo trukmė 1,49 min. Įrašas prasideda nuo 15 val. 29 min. Vyras, kuris apsirengęs pilkomis sportinėmis kelnėmis, juodais marškinėliais ir ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, 15 val. 30 min. 18 sek. į savo geltonos spalvos medžiaginį krepšį įsideda dar 4 butelius alkoholinių gėrimų iš alkoholio lentynų, 15 val. 30 min. 43 sek. išeina iš alkoholio skyriaus;

1.3. trečias vaizdo įrašas yra užfiksuotas kameros Nr. 15, įrašo trukmė 39 sek. Įrašas prasideda nuo 15 val. 30 min. 58 sek. Prie kavos skyriaus, esančio netoli prie įėjimo į PC, stovi vyras, kuris dėvi tamsiai spalvos marškinėlius su užrašu PEPSI, šviesios spalvos šortus ir avi juodais sportiniais bateliais NIKE, ant pečių turi margą kuprinę ir rankose laiko medžiaginį krepšį. Šalia jo stovi kitas vyras, kuris yra su pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodais marškinėliais ir ant galvos užsidėjęs juodą kepurę. Vienoje rankoje laiko geltonos spalvos medžiaginį krepšį, kitoje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną priglaudęs prie ausies. Prie jų stovi trečias nenustatytos tapatybės vyriškis, kuris yra su šlepetėmis, tamsios spalvos treningu ir ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos kepurę su snapeliu. Pastarasis apžiūrinėja kavos pakuotę į rankas paimdamas kavą ir vėl padėdamas atgal į lentyną. 15 val. 31 min. 22 sek. į PC „I“ vidų pro įėjimą užėjus pirkėjai ir tuo metu atsidarius automatinėms durims, visi trys vyrai išeina iš PC pro įėjimą į lauką (t. 1, b. l. 33-46).

12. Kolegija dar kartą susipažino su pateiktais vaizdo įrašais ir konstatuoja, kad iš jų aiškiai matyti, jog į „I“ parduotuvę atėjęs R. A. alkoholio skyriuje paima įvairių alkoholinių gėrimų: 4 vnt. 0,7 l talpos viskio „B. S.“, 1 vnt. 1 l talpos viskio „T. D.“, 4 vnt. 1 l talpos viskio „J. I.“, 1 vnt. 0,7 l talpos viskio „C. R. S.“ su dėžute, bei juos susidėjęs į savo kuprinę bei krepšį pasišalina iš parduotuvės pro įėjimą, už minėtas prekes nesumokėjęs.

13. Atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo argumentus, kad nuteistasis nepagrobė tokio kiekio daiktų (alkoholinių gėrimų butelių), kiek nurodyta kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

14. Pagal susiformavusią teismų praktiką iš parduotuvės prekybos salės pagrobtų prekių vertė nustatoma vadovaujantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, t. y. vadovaujantis tokio daikto pardavimo kaina, į kurią jau būna įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-511/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-693/2017). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. A. pagrobto turto vertė yra 283,50 Eur, t. y. viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) sumos, todėl atitinka BK 178 straipsnio 5 dalies sudėtį.

15. Skundžiamu nuosprendžiu, civilinio ieškovo UAB „I“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. A. priteista 283,50 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Konstatuota, kad nuteistojo neteisėti veiksmai ir padarytos žalos dydis įrodyti šios bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad R. A. neteisėtais veiksmais civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, žala neatlyginta. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šios aplinkybės paneigtos nebuvo, todėl sprendimas tenkinti civilinį ieškinį yra pagrįstas.

16. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pažymima, kad už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

17. Nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu R. A. paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad R. A. anksčiau teistas net 26 kartus už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas (už vagystes pagal BK 178 straipsnio teistas net šešis kartus). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 (penkis) metus matyti, kad R. A. paleistas iš pataisos įstaigos vėl sistemingai pradėjo daryti teisės pažeidimus (vykdė smulkias vagystes - vogdavo iš parduotuvių alkoholinių gėrimų butelius, vairuodavo neturėdamas teisės, viršijo greitį, nuolat užsipildavo kuro degalinėse ir nesusimokėjęs išvažiuodavo). Nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamą veiką padarė praėjus neilgam laiko tarpui po jo paleidimo iš pataisos įstaigos (paleistas 2024 m. sausio 23 d., o nusikalstama veika įvykdyta 2024 m. gegužės 27 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė R. A. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, o jos dydį parinko didesnį nei šios bausmės vidurkis.

19. Vienok aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįskaitė jo atliktos bausmės, paskirtos pagal kitą nuosprendį, priimtą jo atžvilgiu.

20. Skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamą veiką R. A. padarė prieš priimant Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį, todėl apylinkės teismas bausmes teisingai subendrino BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu. Kadangi buvo padarytos atskiros nusikalstamos veikos (reali nusikalstamų veikų sutaptis), padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą, nusikalstamų veikų rūšį ir kategoriją labai nesiskiria, bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu iš dalies sudedant. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, skundžiamu nuosprendžiu pridėjo daugiau negu pusė skirtinos bausmės (15 parų), tačiau bendrinant bausmes parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – ne visišką, o dalinį bausmių sudėjimą. Subendrintina galutinė bausmė už baudžiamuosius nusižengimus neviršija 45 parų arešto bausmės (BK 49 straipsnio 3 dalis).

21. Taigi apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. A., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę ir ją subendrindamas nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam baudžiamajam nusižengimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo.

22. Tačiau apylinkės teismas nesilaikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų ir į bausmės laiką neįskaitė bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Nuosprendis keistinas, nurodant kad į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį. Kolegija pažymi, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles bendrinant bausmes pagal kelis nuosprendžius, į galutinę bausmę visais atvejais turi būti įskaitoma bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, neatsižvelgiant į tai, ar paskutinio nuosprendžio priėmimo metu asmuo yra realiai atlikęs dalį bausmės ar visą bausmę, paskirtą pirmesniu nuosprendžiu.

23. Byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 25 d. patikslinta pažyma dėl 156,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo R. A., teikiant jam antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

25. Nagrinėjamoje byloje gynėja nuteistajam buvo paskirta vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir būtent šios normos pagrindu, nuteistajam buvo paskirta gynėja, nepriklausomai nuo jo valios. Spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistasis šiuo metu niekur nedirba, jokio registruoto turto nuosavybės teise neturi. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei į nuteistojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijoje metu valstybės turėtos išlaidos iš R. A. advokato pagalbai apmokėti neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti:

į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.