- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-15
- Bylos Nr.
- e2-289-600/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00645-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“
- Atsakovas
- užsienio draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ SE
- Advokatai
- Edvardas Sinkevičius
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ atstovei advokatei Jolitai Juškaitei,
atsakovės užsienio draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ SE, veikiančiai per Lietuvos Respublikos filialą, atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ ieškinį atsakovei užsienio draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ SE dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė, kasacinės instancijos teismui bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, patikslino reikalavimus ir prašo: 1) pripažinti 2018 m. balandžio 20 d. įvykdytą vagystę gabenant krovinį iš Prancūzijos į paskirties vietą Danijoje vilkiku, valst. Nr. FHL331, priekabos valst. Nr. AR3171, draudžiamuoju įvykiu; 2) priteisti iš atsakovo 382807,11 DKK (Danijos kronų) draudimo išmoką; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad ieškovė 20017 m. gruodžio 29 d. su atsakovu sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį (toliau – ir Draudimo sutartis) su priedais ir papildymais, kuria buvo apdrausta ieškovės (krovinio vežėjo automobilių keliais) civilinė atsakomybė bei išduotas draudimo liudijimas Nr. 710-932-439875; krovinio apsauga galiojo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Draudimo sutartimi susitarta:
1.1.1. Dėl 29000 Eur draudimo sumos krovinio gelbėjimo išlaidoms;
1.1.2. 29000 Eur draudimo sumos finansiniams nuostoliams;
1.1.3. 30000 Eur draudimo sumos dėl žalos kroviniui; taip pat draudimo apsaugos krovinio vagystės, plėšimo, gaisro atvejais, taikant 10 procentų žalos dydžio, bet ne mažiau nei 1500 Eur išskaitą;
1.1.4. Taip pat numatytos išlygos – „Alkoholio pervežimai – Priedas Nr. 3“. Draudimo liudijimo priede Nr. 3 prie Draudimo sutarties nurodyta, kad draudikas prisiima ne didesnę nei nurodyta 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR); visais atvejais draudimo išmoka mokama ne daugiau kaip 8,33 SDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio; draudimo apsauga vietiniams (kabotažiniams) pervežimams, taikant CMR konvenciją, galioja tada, kai vežimo sutartyje vežėjas ir užsakovas raštu nurodo, kad pervežimui taikoma 1956 m. CMR konvencija;
1.1.5. Draudimo sutarties priede Nr. 4 nurodyta, kad keičiamas Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 paragrafo 3.2.5. punktas, kuriame nurodyta, kad išskaita gabenant alkoholį yra 10 proc. krovinio vertės, bet ne mažiau nei 1500 Eur. Taip pat nurodyta, kad draudimo apsaugos išplėtimas galioja kai pervežamas alkoholis; gabenant krovinį sustoti galima tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse;
1.1.6. Draudimo sutarties priede Nr. 6 buvo pakeisti Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 6.1.3. ir 6.1.11. punktai, kuriuose nurodyta, kad kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo (išskyrus vadovaujantį personalą) (6.1.3. punktas). Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Punkte Nr. 6.1.11. nurodyti atvejai, kai žala atsirado dėl neblaivių ar kitaip apsvaigusių vairuotojų ar kitų draudėjo darbuotojų veikos ar neveikimo.
1.2. 2018 m. balandžio 20 d. gabenant krovinį (alkoholio gaminius) iš Prancūzijos į paskirties vietą Danijoje ieškovės vairuotojui sustojus pailsėti, buvo įvykdyta vagystė. Vagystės metu taip pat buvo apgadintas ir draudėjo turtas – vilkiko puspriekabė, kuriai taikytina Draudimo sutarties priede Nr. 8 numatyta draudimo apsauga.
Šalies argumentai
1.3. Ieškovė nesutinka su draudiko 2019 m. sausio 23 d. sprendimu atsisakyti mokėti draudimo išmoką, atsakovui nepripažįstant įvykio draudžiamuoju nei vagystės atveju, nei didelio neatsargumo atveju.
1.4. Ieškovė reikalavimą pripažinti įvykį draudžiamuoju grindžia tarp šalių sudarytos Draudimo sutarties priedų Nr. 3, 4, 5, 6, 8 nuostatomis.
1.5. Ieškovė taip pat nurodė, kad Danijos jūrų ir komercinis teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu už akių priteisė iš ieškovės už dėl įvykio prarastą/sugadintą krovinį 274598,74 DKK (apie 36920,34 Eur) bendrovei „Leman A/S“, kuri informavo ieškovę apie turimą reikalavimo teisę į 382807,11 DKK (apie 51469,17 Eur) sumą ir tai, kad ji įskaitė turimus tarpusavio įsipareigojimus 92453,70 DKK (12421,23 Eur) sumai kaip dalinį ieškovės apmokėjimą už žalą, kuri buvo priteista Danijos jūrų ir komercinio teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu už akių. Ieškovės vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė nėra atlyginusi visos žalos neeliminuoja jos teisės reikalauti priteisti nurodytą sumą iš draudiko.
1.6. Vadovaujantis Draudimo įstatymo nuostatomis, draudikui atsisakius išmokėti draudimo išmoką tenka pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančio teisę sumažinti draudimo išmoką.
2. Atsakovė draudimo bendrovė su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti.
2.1. Nurodė, kad Draudimo sutarties priede Nr. 4 prie vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-932-439875 numatyta, kad toks draudimo apsaugos išplėtimas galioja tik tada, kai gabenant alkoholio krovinį sustojama tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Tuo tarpu vagystė įvykdyta vairuotojui sustojus poilsiui nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje Prancūzijoje, todėl nurodyto Draudimo sutarties priedo Nr. 4 4.2 punktą, numačiusį, kad gabenant krovinį galima sustoti tik neišvengiamo sustojimo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse, ir nesilaikius šio reikalavimo, atsakovas priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos.
2.2. Ieškovė tvirtina, kad draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu ir tuo pagrindu siekia sutarties sąlygas išaiškinti tokiu būdu, kuris neatitinka nei logikos dėsnių, nei elementaraus protingumo kriterijaus. Atsakovo vertinimu, tiek draudimo poliso, tiek priedų sąlygos buvo suderėtos individualiai pagal ieškovės poreikius, be to, prieduose buvo keičiamos standartinės draudimo sutarties sąlygos, taip pat prisiimama platesnė nei klasikinė vežėjo civilinės atsakomybės draudimo rizika, pvz. priedu Nr. 9 buvo apdrausta ne civilinės atsakomybės draudimo, o turto draudimo, rizika. Todėl draudimo sutartis buvo sudaryta pagal standartines draudimo sąlygas, atsakovui 2017 m. gruodžio 29 d. išleidus ir ieškovei akceptavus draudimo polisą su individualiomis sąlygomis (ypatingos sąlygos) ir devyniais, taip pat numatančiais individualias sąlygas, priedais.
2.3. Ieškovė ginčui spręsti prašo taikyti Draudimo sutarties priedą Nr. 3, tačiau, atsakovo vertinimu, iš šio priedo 1 punkto aiškiai matyti, kad juo yra išplečiama draudimo apsauga į kabotažinius (vienos šalies viduje) vežimus, nes „CMR draudimas“ savo klasikinėje formoje taikomas tarptautiniams krovinių vežimams.
2.4. Atsakovo vertinimu, sutarties priedui Nr. 5 ieškovė suteikia net neaišku kokią prasmę, tačiau šis priedas skirtas reguliuoti taip vadinamus „krovinio mistinio dingimo“ atvejus ir su šiuo ginču nieko bendra neturi.
2.5. Priedą Nr. 6 ieškovė interpretuoja taip, kad neva atsakovas apdraudė ir žalos padarymo esant dideliam neatsargumui riziką, tačiau taip nėra. Priedo Nr. 6 1 punkte numatyta, kad keičiamos tik tam tikrų punktų sąlygos, kuomet draudimo taisyklių 6.1.3. punkte pakeista tik formuluotė, išplečiant draudimo apsaugą vadovaujančio personalo dideliam neatsargumui, tačiau paliekant šį punktą nedraudžiamųjų įvykių sąraše, kuomet nedraudžiamuoju įvykiu yra laikomas draudėjo ar apdraustojo didelis neatsargumas, išskyrus vadovaujantį personalą.
2.6. Nagrinėjamo ginčo atveju, ieškovė ieškinyje teigia, kad pareigą nustatyti žalos dydį ir tai aiškintis turi draudikas. Atsakovas su tuo nesutinka, nes: (i) vežimo metu, praradus dalį gabento krovinio, atsirado vežėjo (šiuo atveju ieškovės) sutartinės civilinės atsakomybės teisinis santykis, pagal kurį žalos faktą ir dydį privalo įrodyti žalą dėl krovinio praradimo patyręs krovinio gavėjas arba krovinio siuntėjas, teikdami pretenziją arba ieškinį teisme vežėjui; (ii) vežėjui, esant apsidraudus vežėjo civilinės atsakomybės draudimu, draudikas žalos faktą, jos dydį ir civilinės atsakomybės santykį kvalifikuoja ir nustato remiantis iš krovinio vežėjo gautais dokumentais, kuriuos pastarajam pateikia žalą patyręs krovinio gavėjas ar siuntėjas. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ji perdavė atsakovui reikalingus dokumentus žalai apskaičiuoti. Priešingai, įvertinus Danijos teismo sprendimo turinį, atsakovas mano, kad jis net nežinojo esminių ieškovės sutartinių santykių su krovinio siuntėju turinio, krovinio svorio, vertės ir pan.
2.7. Vadovaujantis Draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 110 straipsnio 1 dalimi, draudėjas reikalavimo teisę dėl draudimo išmokos išmokėjimo į draudiką įgyja tik tada, kai atlygina žalą nukentėjusiajam asmeniui, t. y. sąlyga, būtina tam, kad draudėjas pareikštų ieškinį jo civilinės atsakomybės draudikui.
2.8. Atkreipia dėmesį į tai, kad CK bei DĮ neapibrėžia atsargumo priemonių sampratos ir tiesiogiai neįvardina jų nesilaikymo teisinių pasekmių. Šis klausimas paliktas sureguliuoti draudimo sutartyje. Todėl būtent draudimo sutarties sąlygos turinys lemia, ar atsargumo priemonė nulemia pasekmes, susijusias su draudiko atsakomybės nebuvimu ar jos mažinimu, ar vis dėlto su draudimo rizikos pašalinimu – draudimo apsaugos išlygos taikymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018). Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, atsargumo priemonės, įtvirtintos draudimo sutartyje, ir draudimo apsaugos išlygos sukelia skirtingus padarinius draudimo sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Draudėjui pažeidus draudimo sutartyje numatytas atsargumo priemones draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką ar atsisakyti ją mokėti, o draudimo sutartyje nustatytomis draudimo apsaugos išlygomis, kurios reiškia, jog esant tam tikrai draudimo sutartyje šalių įtvirtintai specialiai sąlygai, laikoma, kad draudimo apsauga galioja, tačiau tais atvejais, kai aplinkybės rodo, kad atsitikimas neatitinka specialios sąlygos, išplečiančios draudimo apsaugos ribas, turinio – draudimo apsauga nepriklausomai nuo draudėjo valios, kaltės ar veiksmų – nėra taikoma.
2.9. Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijime Nr. 710-932-439875 skiltyje ,,Išlygos ir priedai“ nurodyta ,,Alkoholio pervežimai“. Draudimo liudijimo Priede Nr. 4 2 dalyje individualiai susitarta, kad ,,draudimo apsaugos išplėtimas galioja kai pervežamas alkoholis. Gabenant krovinį sustoti galima tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse“. Taigi, draudimo liudijime numatytomis individualiomis sąlygomis draudimo sutarties šalys išplėtė draudimo apsaugos apimtį ir draudiko prisiimamą riziką, papildomai susitardamos dėl draudimo apsaugos išplėtimo ir taikymo – konkrečiai alkoholio pervežimams. Ši šalių sutarta sąlyga yra objektyvi draudimo apsaugos išplėtimo sąlyga, kuri galiojo tik tokiu atveju, jei buvo visų joje numatytų sąlygų visuma: (i) gabenamas alkoholio krovinys, (ii) sustojama tik neišvengiamo poilsio metu ir (iii) sustojama tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse.
2.10. Ieškovės el. laišku atsiųstose atsakovui sustojimo vietos koordinatėse ir paieškoje www.iru.org, tarptautinėje transporto forumo svetainėje nurodytose aikštelės charakteristikose, matyti, kad ieškovės nurodoma sustojimo vieta nėra saugoma, nėra aptverta tvora, joje nėra įrengtos filmavimo kameros. Todėl atsakovo vertinimu, ieškovės pasirinkta sustojimo vieta negali būti laikoma saugoma automobilių stovėjimo aikštele, kaip numatyta draudimo liudijimo Priede Nr. 4 2 dalyje draudimo apsaugos išplėtimo sąlygoje.
2.11. Šiuo atveju, ieškovė, gabendama alkoholį, tačiau neįgyvendinusi sąlygos – sustoti tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse, šiais veiksmais sukūrė aplinkybes, kurios nepateko į išplėstos draudimo apsaugos ribas, kai draudimo apsauga galioja ir alkoholio pervežimams. Būtent šiuo atveju ieškovė ne pažeidė atsargumo priemones, kurių pažeidimo pasekmė gali būti draudimo išmokos mažinimas numatytas draudimo sutartyje ar atsisakymas išmokėti draudimo išmoką, bet apskritai dalies alkoholio krovinio vagystė nepateko į draudimo apsaugos ribas ir atitinkamai jai negaliojo draudimo apsauga.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Akcentavo, kad ieškovė sutartį sudarė prisijungimo būdu, dėl ko Draudimo sutarties nuostatos turi būti aiškinamos sutartį rengusios šalies nenaudai. Atkreipė dėmesį į tai, kad buvo pavogtas ne tik krovinys, bet ir apgadintas atsakovės turtas - puspriekabė.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas ieškinį prašė atmesti vadovaujantis atsiliepime nurodytais argumentais. Akcentavo, kad draudikas draudė civilinės atsakomybės sąlygas, ne vagystę. Pažymėjo, kad draudžiamasis įvykis yra apdraustos rizikos virtimas tikrove. Draudimo sutartimi šalys susitarė, kokią apsaugą teiks draudikas, kokios – ne. Nesant visų sąlygų, kurios nurodytos civilinės atsakomybės draudimui, draudimo apsauga negalioja. Be to, byloje nėra įrodymų, kad sustojimas buvo neišvengiamas, kad aikštelė buvo saugoma. Draudimo sutarties 5 priedas netaikomas ginčo atveju, nes kalbama apie mistinį krovinio dingimą. Draudimo sutarties priedo Nr. 6 6.1.11 punkte nurodyta apie vairuotojo girtumą, kuo reikalavimas ginčo byloje negrindžiamas. Mano, kad draudimo apsauga kroviniui, vairuotojui sustojus nesant neišvengiamo sustojimo būtinybei ir nesaugomoje aikštelėje, negaliojo. Be to, draudimo išmokos yra nepagrįstos. Danijos teismas nekalba apie žalą puspriekabei, o pasisakoma dėl krovinio (šampano) praradimo (pavogimo), todėl nėra aišku, kokia žala padaryta puspriekabei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
5.1. Ieškovė su atsakovu 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 710-932-439875), kuria buvo apdrausta krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.; nurodant draudimo sumas – 29000 Eur krovinio gelbėjimo išlaidos, 29000 Eur finansiniai nuostoliai, 300 000 Eur pretenzijos dėl žalos kroviniui vadovaujantis 1956 m. CMR konvencija; draudimo apsaugos variantas „Extra“; skiltyje „Išlygos ir priedai“ nurodyta „Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais - Priedas Nr. 1, Kabotažiniai pervežimai – Priedas Nr. 2, Alkoholio pervežimai – Priedas Nr. 3, Kiti priedai“; skiltyje „Sutarties pagrindas“ nurodyta „Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklės Nr. 019, Draudėjo prašymas – anketa, Ypatingos sąlygos, Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais;
5.2. Draudimo sutarties priedo Nr. 3 1 punkte nurodyta, kad draudimo apsauga pagal polisą Nr. 710-932-439875 galioja atliekant pervežimus šalies viduje, t. y. kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra vienos valstybės teritorijoje;
5.3. Draudimo sutarties priedo Nr. 4 12 punkte nurodyta, kad šiuo sutarties priedu keičiamas Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 3 paragrafo 3.2.5. punktas, kuris išdėstomas taip: „Kai pervežamas tabakas ir tabako gaminiai“. Išskaita gabenant alkoholį yra 10 proc. krovinio vertės bet ne mažiau nei 1500 Eur. Nurodyto priedo Nr. 4 2 punkte sąlyga suformuluota taip: „Draudimo apsaugos išplėtimas galioja kai pervežamas alkoholis. Gabenant krovinį sustoti galima tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių aikštelėse. Priedo 3 punkte nurodyta, kad draudikas prisiima ne didesnę atsakomybę nei nurodyta 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR); visais atvejais draudimo išmoka mokama ne daugiau kaip 8,33 SDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio;
5.4. Draudimo sutarties priede Nr. 5 aptarti atvejai, kada fiksuojamas nepaaiškinamas krovinio trūkumas (dingimas), ypač pristačius krovinį su originaliomis plombomis ir pan.;
5.5. Draudimo sutarties priedu Nr. 6 buvo pakeisti Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 6.1.3. ir 6.1.11. punktai, kuriuose atitinkamai nurodyta, kad „6.1.3. kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo (išskyrus vadovaujantį personalą); dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs“; „6.1.11. kai žala atsirado dėl neblaivių ar kitaip apsvaigusių vairuotojų ar kitų draudėjo darbuotojų veikos ar neveikimo“;
5.6. Draudimo sutarties priedo Nr. 7 pakeistos nuostatose reglamentuoti atvejai, kada grubiai pažeidžiami ar nesilaikoma krovinio transportavimo, saugojimo ir t. t. reikalavimų;
5.7. Draudimo sutarties priedo Nr. 8 1 punkte nurodyta, kad draudikas apdraudžia draudėjo atsakomybę už jam patikėto turtą (puspriekabės, refrežeratoriai, konteineriai); priedo 3 punkte nurodyta, kad draudimo apsauga už patikėtą turtą galioja tik dėl ugnies (gaisras, sprogimas), vagystės, eismo įvykio; priedo 4 punkte detalizuoti atvejai, kada nuostoliai neatlyginami;
5.8. Atsakovas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu atsisakė įvykį pripažinti draudžiamuoju vadovaujantis Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 3.2.5. punktu ir šalių sudarytos Draudimo sutarties priedo Nr. 4 2 punktu, draudėjui pažeidus draudimo apsaugos sąlygas;
5.9. Atsakovas 2019 m. spalio 9 d. priėmė analogišką sprendimą, kuriuo atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju;
5.10. Kasacinės instancijos teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi panaikino žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (e/b t. 1, b. l. 166-175); Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendimą bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui grindė aplinkybe, kad ieškovės pradinis reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju (nereiškiant reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo) negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku (nurodytos nutarties 27 punktas);
5.11. Į bylą pateiktame Danijos jūrų ir komercinio teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendime už akių nurodyta, kad teismas iš uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ bendrovei „Leman A/S“ priteisė 274598,74 DKK pridėjus įprastas proceso palūkanas nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki apmokėjimo; byla buvo iškelta dėl atsakomybės už žalą, patirtą praradus ir sugadinus 11 padėklų šampano, gabenant sausumos keliais iš Prancūzijos į Daniją (e/b t. 2, b. l. 15-18);
5.12. Danijos jūrų ir komercinės prekybos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendyje nurodyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą po 2020 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimo už akių UAB „Autotentas“ posėdyje nedalyvavo, teismas nuosprendžiu nutarė įpareigoti UAB „Autotentas“ sumokėti Leman A/S 343038,29 Danijos kronų ir 100 Eur procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki galutinio atsiskaitymo (e/b t. 130-137, 138);
5.13. Ieškovės pateiktame iš Leman atstovų 2020 m. spalio 30 d. gautame laiške gera valia apmokėti patirtus nuostolius nurodyta 274598,74 DKK suma, į kurią įtraukta 247763,00 DKK 2018 m. Leman kaip priešpriešinis užskaitymas „Philipson Wine“ sumokėta suma, 26090,74 DKK priekabos remontas; 745,00 DKK 4 likusių šampano padėklų saugojimas (e/b t. 2, b. l. 19-21); Leman atstovų laiške, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimą draudikui dėl draudimo išmokos dydžio nurodyta, kad prašomą priteisti 382807,11 DKK (Danijos kronų) sumą sudaro Leman advokatų laiške nurodytos paskaičiuotos sumos – 290353,41 DKK + Leman įskaityta 92453,70 DKK suma (e/b t. 2, b. l. 21-22);
5.14. Į bylą nebuvo pateiktas nei CMR važtaraštis, nei sutartis dėl ginčo krovinio vežimo, tačiau byloje nekilo ginčo, kad pavogtą ginčo krovinio dalį (šampaną) vežė ieškovė Leman A/S užsakymu, taip pat nebuvo pateikti įrodymai dėl puspriekabės, kuriai, kaip nurodė ieškovė, dėl vagystės įvykio padaryta žala, priklausymo ieškovei, žalos dydį pagrindžiantys įrodymai (CPK 187 straipsnis).
6. Byloje kilo ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
8. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-684/2017). Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo įmonė privalo atsisakyti mokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką.
9. Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytas draudžiamosios apsaugos sąlygas. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisę visiškai ar iš dalies nemokėti draudimo išmokos draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakove buvo sudariusi Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartį, kuria buvo apdraudusi krovinių vežėjo automobiliais atsakomybę pagal 1956 m. CMR konvenciją (žiūrėti teismo sprendimo 5.1-5.7 punktus).
11. Kaip matyti iš į bylą pateiktos draudimo sutarties, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustatė draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas, nurodytas draudiko parengtose draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis, bei draudimo sutarties prieduose aptartose sąlygose. Ieškovės argumentai, kad ginčo draudimo sutartis su visais jos priedais buvo sudaryta prisijungimo būdu paneigiama sutarties prieduose vartojamomis sąvokomis „keičiama taip“, „išdėstomas sekančiai“, „nepakeisti ir nepapildyti CMR draudimo sutarties Nr. 710-932-439875 skyriai lieka galioti tomis pačiomis sąlygomis“, „šiuo sutarties priedu keičiamas“, kas sąlygoja teismo išvadą, kad ginčui aktualios draudimo sutarties sąlygos buvo pakeistos jas aptarus individualiai (CK 6.193 straipsnis).
12. Ginčo byloje draudikas sprendimą nemokėti draudimo išmokos grindė pasirašytos draudimo sutarties draudimo Taisyklių Nr. 019 3.2.5. punktu, nurodęs, kad neapdraudžiama atsakomybė, kai pervežamas alkoholis, tabakas ir tabako gaminiai, bei draudimo sutarties priedo Nr. 4 2 punktu, numačiusiu, kad „draudimo apsaugos išplėtimas galioja, kai pervežamas alkoholis; gabenant krovinį, galima sustoti tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse“. Draudikas sprendimą įvykį atsisakyti pripažinti draudžiamuoju grindė aplinkybe, kad šiuo atveju draudimo apsauga gali būti taikoma tik esant visoms trims sąlygoms – (i) vežamas krovinys yra alkoholis, (ii) galima sustoti tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir (iii) tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Draudėjui nepateikus įrodymų dėl nurodytų sąlygų laikymosi, draudikui nekyla pareiga įvykį pripažinti draudžiamuoju, dėl ko draudimo apsauga nėra taikoma ir nuostoliai neatlyginami, todėl draudimo išmoką mokėti nėra pagrindo.
13. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą medžiagą bei analizuodamas ją per draudikui tenkančią pareigą pagrįsti draudimo sutartyje nurodytų sąlygų, kurioms esant įvykis nepripažįstamas draudžiamuoju ir draudimo išmoka nemokama, buvimą, sprendžia, kad draudikas savo pareigą įrodyti sprendimo nemokėti draudimo išmokos pagrįstumą įrodė, nes draudėja nepateikė draudikui įrodymų, patvirtinančių, kad tam, kad draudimo apsauga galiotų, iš draudėjo pusės turi būti įvykdytos Draudimo sutarties priedo Nr. 4 2 punkte sulygtos sąlygos – vežant krovinį – alkoholį sustojimas turi būti buvo neišvengiamas dėl vairuotojo poilsio ir sustojimo aikštelė turi būti saugoma. Nurodytų sąlygų vykdymu turi pasirūpinti draudėja, ne draudikas (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą teismas daro įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, juos vertindamas CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, numatančia, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Šalių sudarytos draudimo sutarties priedu Nr. 4 šalys sutarė pakeisti Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 019 3 paragrafo 3.2.5. punktą (nedraudimo objektas / neapdraudžiama atsakomybė, kai pervežamas alkoholis, tabakas ir tabako gaminiai) ir numatė, kad draudimo apsauga išplečiama ir galioja, kai pervežamas alkoholis, tačiau gabenant krovinį sustoti galima tik neišvengiamo vairuotojų poilsio metu ir tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Vadinasi, vadovaujantis CPK 177 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ieškovei, reikalavimą grindžiant nurodyta draudimo sutarties nuostata, tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad draudėja įvykdė Draudimo sutarties priedo Nr. 4 2 punkte draudėjai numatytas sąlygas, tam, kad draudimo apsauga galiotų. Tokiais įrodymais gali būti automobilio tachografo duomenys, t. y. automobiliuose arba sunkvežimiuose įrengto prietaiso, registruojančio informaciją apie vairuotojų vairavimo ir poilsio laikotarpius, mašinos judėjimą. Tokių įrodymų į bylą ieškovei neteikė, nors buvo atstovaujama profesionalių teisininkų. Pasisakant dėl kitos sąlygos (tik saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse) (ne)buvimo, teismas vertina atsakovo argumentus, kad ieškovės pateikti duomenys apie automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje buvo įvykdyta ginčo krovinio vagystė, ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų, kad nurodyta aikštelė buvo nesaugoma, nors tokia įrodinėjimo pareiga dėl šios aplinkybės tenka pačiai ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, vien šios aplinkybės įrodymas neeliminuoja būtinumo įrodyti neišvengiamo sustojimo vairuotojo poilsio metu sąlygą. Todėl nesant bent vienos iš Draudimo sutarties priedo Nr. 4 2 punkte numatytų sąlygų, teismas neturi pagrindo nesutikti su draudiko (atsakovo) paaiškinimu, kad draudimo apsauga vairuotojui sustojus aikštelėje, kurioje buvo įvykdyta ginčo krovinio dalies vagystė, negaliojo.
14. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad dėl draudimo sutarties Taisyklių 3.2.5 punkte nurodyto nedraudimo objekto / neapdraudžiamos atsakomybės pakeitimas buvo suderintas sutarties priede Nr. 4 išdėstytomis sąlygomis, o kituose prieduose – Nr. 3, 5, 6, 7, 8 nurodytos sąlygos neapėmė krovinio – alkoholio draudimo, nes dėl alkoholio bendra sąlyga yra įrašyta Draudimo Taisyklių 3.2 paragrafe ir dėl šios sąlygos individualiai susitarta išplėsti draudimo apsaugą. Dėl 3.2.5 sąlygos išplėtimo / keitimo kituose punktuose nekalbama, todėl sutiktina su draudiko aiškinimu, kad ginčo kroviniui jos netaikytinos (CK 6.189, 6.193 straipsniai). Nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai sąlygoja išvadą, kad draudikas esant nustatytoms aplinkybėms įrodė, kad draudimo išmoką atsisakė mokėti pagrįstai draudėjai nepateikus įrodymų, kad ji įvykdė draudimo apsaugos galiojimui būtinas sąlygas. Dėl nurodyto reikalavimas dėl žalos dėl krovinio dalies – alkoholio dalies vagystės pripažinimo draudiminiu įvykiu ir draudimo išmokos priteisimo netenkinamas.
15. Vertinant ieškovės reikalavimą dėl vagystės ieškovės puspriekabei padarytos žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, ir sprendžia, kad civilinės atsakomybės taikymui ieškovė turėjo įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas. Neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos tokia atsakomybė negali būti taikoma. Ginčo atveju į bylą nebuvo pateikti įrodymai dėl turto sugadinimo nurodytos vagystės atveju, tačiau šio fakto atsakovas neginčijo. Tačiau atsakovui teigiant, kad jam nebuvo pateikti įrodymai dėl puspriekabei padarytos žalos masto (dydžio), draudikas pats negalėjo apskaičiuoti puspriekabei padarytos žalos masto, o teisminio nagrinėjimo metu draudikui nesutinkant mokėti žalos atlyginimo, ieškovė į bylą nepateikė nei dėl vagystės sugadinto turto (puspriekabės) nuotraukų, nei šio turto nuosavybės ar kito teisėto valdymo faktą patvirtinančių dokumentų, nei suteikė informacijos, ar turtas ginčo nagrinėjimo metu buvo suremontuotas, jei taip, kokios jo remonto išlaidos, dėl ko teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė žalos masto (dydžio). Teismas pats jo nustatyti negali, nes į bylą nepateikti jokie įrodymai dėl žalos puspriekabei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas sprendžia, kad vadovautis Danijos jūrų ir komercinės prekybos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo, nes nurodytoje byloje atsakovas nedalyvavo, todėl priimtas sprendimas jo atžvilgiu neturi prejudicinės galios, dėl ko žalos dydžiui apskaičiuoti reikalingus dokumentus draudikui turi pateikti draudėjas arba pagrįsti prašomos priteisti žalos dydį (CPK 182 straipsnis) (teismo sprendimo 5.12 punktas). Teismui padarius išvadą, kad žalos dydis nebuvo įrodytas, reikalavimas dėl draudimo išmokos už puspriekabei padarytą žalą atlyginimo negali būti pripažintas įrodytu, todėl netenkinamas.
16. Nustatytos aplinkybės ir teismo nurodyti argumentai sąlygoja išvadą, kad ieškovės ieškinys pagal surinktus įrodymus negali būti pripažintas įrodytu, todėl netenkinamas. Kiti šalių argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako. Teismo vertinimu, atsakovė jai Draudimo įstatymu (98 straipsnio 7 dalis) nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos mokėjimo įrodė ir tokiu būdu permetė įrodinėjimo pareigą ieškovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, viso 5700 Eur (CPK 88, 93, 212 straipsniai).
18. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės nei 5 Eur (LR CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 96, 98, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“, j. a. k. 141721617, atsakovės užsienio draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“, veikiančiai per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, naudai 5700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.