- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- A-2455-502/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00406-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. V. su skundu (b. l. 5–8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d., nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 13 d. ir nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 21 d. buvo laikomas LAVL netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvimo LAVL metu jam nebuvo leidžiama rūkyti, nors jis yra rūkantis ir rūko daugiau nei 40 metų. Tai pat pareiškėjas nurodė, kad Ligoninės patalpose nebuvo įrengtos rūkymo vietos, nebuvo galima įsigyti ir su savimi turėti tabako gaminių, o už tai buvo baudžiama drausminėmis nuobaudomis. Pareiškėjo teigimu, Ligoninėje jis buvo diskriminuojamas, nes jam nebuvo galima įsigyti tabako gaminių ir pakaitalų (nikotino pleistrų). Dėl tokių aplinkybių jis stipriai išgyveno, patyrė abstinenciją nuo nikotino, stresą, atsirado nemiga, agresija, pablogėjo jo sveikata.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad Ligoninė savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, kurie nustato, kad sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose rūkyti draudžiama. Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose yra įtvirtintas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ligoninė privalo užtikrinti, kad darbuotojai, klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti. Ligoninė yra visų pirma gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kurios paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-255 nustatyta, kad asmenims draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) Ligoninėje ir jos teritorijoje, taip pat draudžiama įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose šios įstaigos teritorijose, kuriose laikomi nuteistieji ir suimtieji. Į Ligoninę atvykę asmenys tabako gaminius ir elektronines cigaretes palieka Ligoninės Kontrolės ir praleidimo punkte esančiose spintelėse. Užrašai ir ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti, yra iškabinti visose Ligoninės bendro naudojimo patalpų matomose vietose.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos higienos normos (toliau – ir Higienos norma) 7 punktu, Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais bei 4 dalimi, pažymėjo, jog Ligoninė, visu pirma, yra gydymo ir sveikatos priežiūros įstaiga, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Ligoninėje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, todėl, atsižvelgus į šios įstaigos specifiką, draudžiama rūkyti Ligoninės teritorijoje ir patalpose. Teismo vertinimu, Ligoninė pagrįstai ir tinkamai vykdė Tabako kontrolės įstatyme nustatytą pareigą drausti rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) Ligoninės patalpose ir teritorijoje, todėl pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentus dėl Ligoninės personalo nesilaikymo nustatytų reikalavimų paneigė atsakovo pateikta Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto V. J. 2017 m. balandžio 18 d. pažyma Nr. 45-638, iš kurios matyti, kad visi asmenys, užeinantys į Ligoninės teritoriją, cigaretes pasideda tam tikrose rakinamose spintelėse, pertraukėlių metu įstaigos darbuotojai rūkyti eina už įstaigos ribų (b. l. 20). Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog Ligoninės personalas nesilaikė draudimo rūkyti Ligoninės patalpose ir teritorijoje, nebuvo pateikta, tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas.
8. Dėl galimybės įsigyti tabako gaminių ir jų pakaitalų Ligoninės teritorijoje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal teisinį reglamentavimą tabako gaminiai ir jų reikmenys Ligoninėje laikomiems asmenims nėra leidžiami. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 punktą, elektroninė cigaretė ir elektroninių cigarečių pildyklė taip pat yra su tabako gaminiais susijęs gaminys, kuris, pagal teisinį reglamentavimą, Ligoninėje laikomiems asmenims nėra leidžiamas įsigyti ir laikyti.
9. Teismas nurodė, kad nikotino pleistras yra medikamentas, kurį, pagal teisės aktus, nuteistieji gali vartoti tik su gydytojo leidimu. Kadangi byloje nebuvo duomenų, kad nikotino pleistrai būtų skirti pareiškėjui pagal gydytojo rekomendaciją, o tokių duomenų į bylą nepateikė ir pats pareiškėjas, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus atmetė.
III.
10. Pareiškėjas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
11. Pareiškėjas teigia, jog jis nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d., nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 13 d. ir nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 21 d. buvo laikomas LAVL. Atėjus į Ligoninę, iš jo buvo paimti tabako gaminiai, motyvuojant tuo, kad LAVL draudžiama rūkyti. Dėl to pareiškėjas patyrė stiprų emocinį bei psichologinį stresą, pergyvenimus, nepasitenkinimą, agresiją.
12. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas pateikė klaidingus duomenis, nes pateikė nuotraukas, darytas Pravieniškėse (adresas Pravieniškių g. 57), o skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas buvo Lukiškėse (Lukiškių skr. 6, Vilnius).
13. Pareiškėjo nuomone, Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintas perteklinis teiginys, kad rūkyti draudžiama ir sveikatos priežiūros įstaigose. Toks diskriminacinis draudimas rūkančiųjų atžvilgiu pažeidžia apsisprendimo laisvę ir žemina garbę bei orumą. Be to, laisvės atėmimo vietoms galioja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, kuris numato draudimą turėti tabako gaminius, tačiau nedraudžia rūkyti tam skirtose vietose.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
15. Atsakovo nuomone, teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus, o priimtą sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas.
16. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tapačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirminiame skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui V. V., jo teigimu, padarytos jį laikant Laisvės atėmusi vietų ligoninėje netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo V. V. skundą atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjas neįrodė LAVL ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog LAVL iš jo nepagrįstai buvo paimti tabako gaminiai, jam neleista rūkyti ir jų įsigyti.
20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
22. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
23. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijoje, taip pat bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 4 d.).
24. Be to, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakyme „Dėl tabako gaminių vartojimo bei įsinešimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę draudimo“ (b. l. 19) nustatyta, kad asmenims draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) Ligoninėje ir jos teritorijoje, taip pat draudžiama įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose šios įstaigos teritorijose, kuriose laikomi nuteistieji ir suimtieji.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, LAVL visų pirma yra gydymo ir sveikatos priežiūros įstaiga, todėl joje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas. Atsižvelgus į šios įstaigos specifiką ir minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui pagrįstai nebuvo leidžiama rūkyti ir turėti tabako gaminių Ligoninės teritorijoje, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos ir pagrįstos išvados, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Be to, pažymėtina, kad minėti teisės aktai įtvirtina draudimą rūkyti Ligoninės teritorijoje nepriklausomai nuo to, kur yra šios įstaigos vieta.
26. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
27. Atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reguliavimą, taip pat įvertinusi visas reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė LAVL ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.