- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- e2-9371-841/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07915-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Ieškovas
- T. J.
- Atsakovas
- I. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei I. S., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė nustatyti bendravimo su vaiku A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) T. J. pasiima nepilnametį sūnų A. J., iš jo gyvenamosios vietos, kas antrą šeštadienį ir sekmadienį, vaiką pasiimant 10.00 valandą ir grąžinant vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 19.00 val., analogiškos valandos nustatomos ir sekmadienį; 2) T. J. pasiima nepilnametį sūnų A. J., iš jo gyvenamosios vietos, kiekvienos savaitės trečiadienį, vaiką pasiimant 18.00 valandą ir grąžinant vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.; 3) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendraus Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų dienomis, t.y. neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus A. J. švenčia su tėvu T. J., o poriniais - su motina I. S.. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų; 5) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai turės teisę švęsti su sūnumi A. J. jo gimtadienį (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t.y. vienais metais tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai - pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai— motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui- pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjus apie tai vienai kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų; 6) tėvas turi teisę švęsti kartu su sūnumi Tėvo dieną bei savo gimtadienį; motina turi teisę švęsti kartu su sūnumi Motinos dieną ir savo gimtadienį; 7) Nuo 2017-01-01 dienos A. J., pasilieka su tėvu T. J., jo matymosi laiku, kas antrą savaitgalį, vaiką pasiimant šeštadienį 10.00 valandą ir grąžinant vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.
Atsakovė priešieškiniu prašė teismo nustatyti sūnaus A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove, jo motina I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei nustatyti ieškovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku tvarką: T. J. su sūnumi A. J. bendrauja du kartus savaitėje (antradienį ir ketvirtadienį) nuo 18 val. iki 20 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko mamai I. S.; T. J. su sūnumi A. J. bendrauja kas antrą sekmadienį nuo 10 iki 14 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko mamai I. S..
Ieškovas, jo atstovė teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, priešieškinį atmesti, teismui paaiškino, kad ieškovas gimus vaikui buvo išvykęs į užsienį, ten dirbo, grįžęs 2015 metų rudenį lankė savo sūnų, tačiau su vaiku neturi emocinio ryšio, vaikas jį vadina dėde. Šiuo metu ieškovas turi darbą Lietuvoje, atsakovė ne visada jam leidžia su vaiku matytis, pristato jį sūnui „dėde“. Ieškovas paaiškino, kad sutiktų su atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka pereinamajam laikotarpiui, kuris galėtų trukti metus, ieškovas pats pripažino, kad emocinio ryšio su vaiku nėra, vaikas laiko jį svetimu dėde, kol toks ryšys su vaiku neatkurtas, vaikas su juo negalėtų išeiti iš saugios aplinkos- namų.
Ieškovo atstovė prašė iš atsakovės priteisti valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Atsakovė, jos atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tenkinti priešieškinį, teismui paaiškino, kad ieškovui nedraudžiama lankyti sūnaus ir jis gali lankytis kada nori, žinoma, kai vaikas nemiega, tačiau ieškovas savo sūnų lanko itin retai, kartą- du per mėnesį, vaikas tėvo nepažįsta, vadina jį dėde, laiko jį svetimu, tarp jų nėra emocinio ryšio, kol toks ryšys nėra susiformavęs, vaikas bijo ieškovo, niekur su juo neitų, todėl geriausiai būtų, jei vaikas su tėvu bendrautų pagal atsakovės siūlomą bendravimo tvarką. Be to, atsakovė patvirtino, kad ieškovas, jo sesuo ir mama galėtų bet kada ateiti ir bendrauti su vaiku, atsakovė ir jos šeima tam nedaro jokių kliūčių, tačiau ieškovas lankosi itin retai, dažnai pažadėjęs ateiti, savo pažado neįvykdo.
Atsakovė prašė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo T. J..
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vaiko interesus atitinka bendravimas su abiem tėvais, tačiau kol dėl reto bendravimo tarp tėvo ir sūnaus nėra ryšio, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Ieškovas nėra kreipęsis į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl bendravimo su vaiku, ištyrus buities sąlygas nustatyta, kad abu tėvai gali sudaryti vaikui pakankamai geras sąlygas (41-46 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Priešieškinis atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvai yra T. J. ir I. S., vaikas lanko(duomenys neskelbtini) (4-5, 36 b.l.). Iš T. J. 2015-04-16 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1356-291/2015 sūnaus A. J. išlaikymui yra priteista po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą išieško antstolis (6-9, 33-35, 71 b.l.). T. J. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių r. savivaldybėje, nuo 2016-04-05 dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku (10-12 b.l.). I. S. studijuoja Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Socialinio darbo studijų programos ištęstinių studijų antrame kurse (37 b.l.). Šioje byloje šalys buvo sutikę dalyvauti teisminėje mediacijoje, tačiau atsakovė iš jos pasitraukė.
Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
Pagal CK 3.170 straipsnio 2 dalį vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Įstatymas suteikia lygias galimybes abiem tėvams bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 dalis), todėl kilus ginčui tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, teismas turi atsižvelgti, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai būtų sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tuo pačiu bendraujant su vaiku, tai reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas neturi pažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. EŽTT jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad „šeimos gyvenimo“ egzistavimas, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio tikslus, iš esmės yra fakto klausimas, priklausantis nuo praktikoje realiai egzistuojančių artimų asmeninių ryšių (žr., pvz., Lebbink v. Netherlands (2004) 4 0 EHRR 4 17, par. 36). EŽTT taip pat yra pripažinęs, kad EŽTK 8 straipsnio prasme „šeimos gyvenimas“ apima bent jau ryšius tarp artimųjų giminaičių, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali atlikti didelį (svarbų) vaidmenį šeimos gyvenime (žr. Marckz v. Belgium (1979) 2 (duomenys neskelbtini) par. 45, Bronda v Italy (1998) 33 EHRR 81, par 50; GHB v. United Kingdom [2000] (duomenys neskelbtini) ir kt.). Šeimos gyvenimo „gerbimas“ įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų leidžiama tokiems ryšiams normaliai plėtotis (žr. pvz., Marckx v. Belgium judgment of 13 June 1979, Series A no. 31, p. 21, § 45).
Bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė ir jos motina, vaiko močiutė yra teigiamai nusistatę dėl ieškovo, jo motinos ir sesers bendravimo su vaiku, jokių draudimų dėl dažnumo ar bendravimo laiko nėra, išskyrus vaiko miego valandas. Kaip teigė šalys, problema yra tik ta, kad tarp vaiko ir tėvo nėra emocinio ryšio, tėvas nemoka su vaiku bendrauti, vaikas nelaiko ieškovo tėvu. Atsakovės teigimu ieškovas, jo mama ar sesuo gali bet kada ateiti ir bendrauti su vaiku. Ieškovas nepaneigė atsakovės teiginių, kad ne kartą pažadėjęs ateiti aplankyti vaiką, pažado taip ir neišpildė, ir tik todėl bendravimas yra retas ir nereguliarus. Atsakovė nedaro jokių kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku ir ateityje neketina to daryti. Akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu tarp skyrium gyvenančių tėvų nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, todėl teismui nėra pagrindo nustatinėti konkrečią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, tiek ieškovo, tiek atsakovės siūlymu.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (ieškinyje šis laikotarpis nurodomas iki 2017-01-01 dienos), ir vaikui pripratus prie ieškovo, nepilnametis sūnus galėtų pasilikti pas ieškovą su nakvynėmis. Nors šalys bylos nagrinėjimo metu sutarė dėl daug ilgesnio pereinamojo laikotarpio- vienerių metų, sprendimo priėmimo dienai nėra galimybės užtikrinti, kad būtent per tokį laikotarpį tėvo ir sūnaus ryšys bus atkurtas ir sustiprės tiek, kad galima būtų nustatyti ieškovo prašomą bendravimo tvarką. Kaip žinia, įstatymas ((duomenys neskelbtini) straipsnis) draudžia priimti sąlyginius sprendimus. Šalims patvirtinus, kad ieškovui nebuvo daroma jokių kliūčių bendrauti su sūnumi, tačiau jis sūnų lankė retai, nėra pagrindo manyti, kad pereinamuoju laikotarpiu ieškovas su sūnumi bendraus dažniau ir artimas tėvo ir sūnaus ryšys susiformuos. Todėl vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, tokia sąlyga nenustatytina, leidžiant natūraliai susiformuoti tėvo ir sūnaus pasitikėjimo ryšiams. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms ir tėvams nesusitarus, tas iš tėvų, kuris nesutinka su esama bendravimo tvarka, gali pakartotinai reikšti ieškinį.
Netenkintinas atsakovės reikalavimas nustatyti su ja vaiko gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų.
Nagrinėjamoje byloje tarp tėvų nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, ieškovas neprieštarauja, kad vaikas gyvena su motina, nereiškia reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, todėl teismas konstatuoja, kad vaiko A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2014-07-23, gyvenamoji vieta su atsakove, jo motina I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nustatyta tėvų susitarimu, nesant ginčo.
Ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalims patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė savo priešieškinyje teigia: Aš, I. S., manau, kad būtų buvę protingiausia ne ruošti ieškinį ir nesant jokio ginčo kreiptis į teismą, o susitarti dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos tarpusavio susitarimu, pirmenybę teikiant mažamečio sūnaus interesams, o bylinėjimuisi skirtas lėšas panaudojant sūnaus poreikių patenkinimui, tačiau ieškovui norint bylinėtis, prašant nustatyti mažamečio sūnaus interesams prieštaraujančią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, esu priversta reikšti priešieškinį, todėl visas savo patirtas bylinėjimosi išlaidas prašysiu priteisti iš ieškovo T. J.. Pažymėtina, kad byloje dėl išlaikymo priteisimo I. S. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė, neturėdama pajamų bei viena augindama vaiką, ir šioje byloje turėjo teisę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovės procesinis elgesys nesikreipiant į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir taip didinant bylinėjimosi išlaidas negali būti laikomas tinkamu procesiniu elgesiu.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos šioje byloje sudaro 3,28 euro ir tik nežymiai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 eurai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.