Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-09-28 · Byla Nr. 2KT-61

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-28
Bylos Nr.
2KT-61
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai
Kategorijos
  • 93.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-61/2009Procesinio sprendimo kategorijos 93.1;
94.4; 95.6.2 (N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTIS2009 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kuria prašoma spręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos teisme ieškovo A. M. paduoto ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. Č., A. P., D. R., K. G., Z. B., V. B. (ieškinio medžiaga Nr. 2-6460/2009),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės priimta 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria prašoma spręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos teisme ieškovo A. M. paduoto ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. Č., A. P., D. R., K. G., Z. B., V. B. (ieškinio medžiaga Nr. 2-6460/2009). Nutartyje nurodoma, kad ieškovas, remdamasis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, pareiškė reikalavimą valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė abejoja, ar šis teismas turi teisę nagrinėti ieškovo ieškinį, kadangi ieškovas reikalavimą grindžia ir Vilniaus apygardos teismo neteisėtais veiksmais baudžiamojoje byloje. Be to, ieškovas byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, patraukė prokuroru dirbantį K. G., kuris yra Vilniaus apygardos teismo teisėjos R. G. sutuoktinis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys perduotinas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti pagrįstų abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.

Teismų praktikoje pažymėta, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui (teismui) nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr.2KT-32/2009; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr.2KT-59/2009). Bet kuriuo atveju teisėjo ar teismo nu(si)šalinimo nuo bylos nagrinėjimo klausimas turi sprendžiamas ne tik formaliai taikant teisės normas, bet atsižvelgiant į jų tikrąją paskirtį bei konkrečias faktines aplinkybes.

Tuo atveju, kai ieškovas reiškia reikalavimą valstybei dėl žalos, atsiradusios dėl prokurorų, teisėjų, teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.), atlyginimo, klausimas dėl bylą nagrinėsiančio teismo nešališkumo yra dar opesnis negu dispozityvioje byloje, kadangi teismas – valstybės valdžios institucija, o reikalavimas reiškiamas valstybei. Jeigu ieškovas įrodo, kad žala jam atsirado dėl teisėjo ar prokuroro tyčinių veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įstatymų nustatyta tvarka įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į šį teisėją ar prokurorą (CK 6.272 str. 4 d.). Todėl tuomet, kai ieškinys reiškiamas remiantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis ir grindžiamas teisėjo ar prokuroro tyčiniais veiksmais, šis asmuo, kaip turintis materialinį teisinį suinteresuotumą, patraukiamas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Procesinį sprendimą dėl tokio asmens įtraukimo ar neįtraukimo dalyvauti byloje priima teismas (CPK 47 str.). Tačiau jeigu ieškovas ieškinyje neįrodinėja teisėjo ar prokuroro tyčinių veiksmų, lėmusių jam žalos atsiradimą, šis teisėjas ar prokuroras neįtraukiamas į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu byloje asmeniu. Pastebėtina, kad tuomet, kai ieškovas reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio normas grindžia teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Šiuo atveju nesvarbu, ar ieškovas įrodinėja atskirų šio teismo teisėjų tyčinius veiksmus, ar neįrodinėja. Sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, turėtų būti tiriamos su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės, nustatinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos. Suteikus teisę šiuos klausimus spręsti teismui, nustatinėjančiam jame dirbančių teisėjų veiksmų ar neveikimo teisėtumą byloje pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo, objektyviam stebėtojui visuomet galėtų išlikti pagrįsta abejonė dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Tačiau tuo atveju, kai ieškovas neįrodinėja teismo, kuriam paduotas ieškinys, ar jame dirbančių teisėjų neteisėtų veiksmų, šis teismas turi spręsti ieškinio priėmimo klausimą, o išsprendęs asmenų patraukimo ar nepatraukimo į bylos nagrinėjimą klausimą, spręsti dėl bylos tolesnio likimo ir jos perdavimo nagrinėti kitam teismui.

Pažymėtina, jog paprastai ieškinio priėmimo klausimą turi spręsti teismas, kuriam pagal teismingumo taisykles paduotas ieškinys, o CPK 35 straipsnio nuostatos dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, taikomos tik iškėlus civilinę bylą. Tačiau išimtiniais atvejais, kai nustatomos akivaizdžios abejonės dėl teismo galimo šališkumo dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu, pagal nurodytą proceso teisės normą kitam teismui gali būti perduodama spręsti ir ieškinio priėmimo klausimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, neįvardija Vilniaus apygardos teismo, kuriam paduotas ieškinys, ar šiame teisme dirbančių atskirų teisėjų neteisėtų veiksmų. Atvirkščiai, ieškinyje pažymima, kad tik Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ryšardas Skirtunas įsigilino į A. M. išdėstytas aplinkybes ir ikiteisminiame tyrime priėmė teisėtą procesinį sprendimą ieškovo atžvilgiu. Todėl negalima pritarti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartyje išdėstytam teiginiui, kad ieškovas reikalavimą valstybei grindžia ir Vilniaus apygardos teismo neteisėtais veiksmais baudžiamojoje byloje.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartyje išdėstyto argumento, kad trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, patrauktas Vilniaus apygardos teismo teisėjo sutuoktinis, todėl šis teismas negali nagrinėti bylos (CPK 35 str. 4 d.), pastebėtina, kad ieškovas laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis, savo nuožiūra pasirenka asmenis, kuriems reiškia reikalavimus, nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 12 str.). Ieškovas taip pat turi teisę ieškinyje nurodyti, kurie asmenys, jo manymu, turėtų būti patraukti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Tačiau šis ieškovo siūlymas dėl tam tikrų asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismo nesaisto. Kiekvienu atveju tik teismas nutaria, ar asmuo turi būti patrauktas byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ar vis dėlto teismo baigiamasis aktas nesukels materialinių teisinių padarinių šiam asmeniui. Todėl tuomet, kai ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia CK 6.272 straipsnio nuostatomis ir ieškinyje kaip tretyjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, nurodo teisme, kuriam paduotas ieškinys, dirbančio teisėjo sutuoktinį, vien tai savaime neįpareigoja ieškinį perduoti nagrinėti kitam teismui. Tik išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą ir priėmęs ieškinį, teismas gali spręsti dėl asmenų patraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Jeigu iškeltą civilinę bylą nagrinėsiantis teisėjas nutars, kad ieškovo nurodytas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, asmuo iš tiesų turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir dėl to turi dalyvauti joje, atsiras CPK 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtintas pagrindas dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, nagrinėti kitam teismui. Tuomet bylą nagrinėjantis teisėjas galės kreiptis į CPK 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodytus subjektus dėl bylos perdavimo kitam teismui klausimo išsprendimo. Nesant iškeltos civilinės bylos, šis klausimas nėra sprendžiamas ir toks ieškinys negali būti perduodamas nagrinėti kitam teismui.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas, kuriam pagal teismingumo taisykles bus priskirta nagrinėti ieškinį, turėtų išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, o priėmęs ieškinį, spręsti dėl ieškovo ieškinyje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nurodyto Kęstučio Gudžiūno įtraukimo dalyvaujančiu byloje asmeniu ir jo procesinės padėties byloje. Nutarus jį įtraukti į bylą, teismas turėtų spręsti dėl galimumo toliau nagrinėti šią bylą. Tuo tarpu teismui nutartimi atsisakius įtraukti jį į bylą ir įsiteisėjus šiai nutarčiai, nesant kitų procesinių kliūčių, Vilniaus apygardos teismas bylą turėtų nagrinėti iš esmės. Jeigu laikantis bylų paskirstymo teismuose taisyklių ieškinio priėmimo klausimą tektų spręsti Vilniaus apygardos teismo teisėjui, kuriam gali kilti pagrįstų abejonių, ar jis gali imtis spręsti tokį procesinį klausimą (pavyzdžiui, teisėja Rasa Gudžiūnienė dėl tos priežasties, kad ieškovas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškinyje įvardijo jos sutuoktinį), toks teisėjas turėtų nusišalinti nuo bet kokių procesinių sprendimų priėmimo pagal pareikštus reikalavimus (CPK 65,66 str.). Tokiu atveju teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaujantis bylų paskirstymo teismuose taisyklėmis, spręstų ieškinio paskyrimo kitam teisėjui klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 1 dalimi ir 35 straipsnio ketvirtąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. Č., A. P., D. R., K. G., Z. B., V. B., perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriauspirmininkas Artūras Driukas