Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusios D. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendis.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendis ir priimtas naujas: M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. M. B. panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžiu M. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 18 MGL (2 340 Lt) dydžio bauda, pagal 300 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 23 MGL (2 990 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, išteisintosios ir jos gynėjo prašiusių skundą atmesti paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

M. B. pirmosios instancijos teismo buvo nuteista už tai, kad ji nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. kovo 26 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, suklastojo dvi 2007 m. gegužės 16 d. sutartis, sudarytas tarp jos ir D. B. , kur įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. kad D. B. įsipareigoja už suteiktas paskolas mokėti 0,2 proc. delspinigių nuo visos laiku negrąžintos sumos, bei suklastojo D. B. parašą. 2009 m. kovo 26 d. M. B. šias suklastotas sutartis pateikė teismui, reikšdama ieškinį D. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Taip M. B. suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus.

Be to, M. B. nuteista ir už tai, kad ji 2009 m. kovo 26 d., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą, pateikė teismui suklastotas 2007 m. gegužės 16 d. paskolos sutartis tarp jos ir D. B. , iš anksto žinodama, kad D. B. neįsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigių nuo paskolintos 113 000 Lt sumos. M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš D. B. 40 680 Lt delspinigių. 2009 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškinį, priteisė M. B. 20 340 Lt, ir taip ji apgaule įgijo turtinę teisę į D. B. priklausančius 20 340 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistosios M. B. ir jos gynėjo advokato V. Rutavičius apeliacinį skundą patenkino ir dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų ją išteisino konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių įrodymų teisinančiais, nepašalino prieštaravimų, byloje esančius duomenis tyrė ir vertino atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų, nesiaiškino jų ryšio su kitais surinktais duomenimis. Todėl pripažino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir apkaltinamąjį nuosprendį panaikino, priėmė išteisinamąjį nuosprendį nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasaciniame skunde pažymėta, kad esminis argumentas, lėmęs išteisinamojo nuosprendžio priėmimą, naujai gauta rašysenos ekspertizė, kurios išvados iš dalies prieštaravo ikiteisminio tyrimo metu gautai specialisto išvadai. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo šališkumą rodo tai, kad teismas atmetė prašymą kviesti į teismą rašysenos ekspertizę atlikusį ekspertą bei paskirti pakartotinę rašysenos ekspertizę. Nuteistoji nurodo, kad kasacinės instancijos teismas analogiškoje byloje, kai tokiais motyvais bei argumentais buvo atmestas prašymas dėl eksperto iškvietimo bei papildomos ekspertizės atlikimo, yra pripažinęs, kad byla išnagrinėta šališkai (kasacinė nutartis Nr. 2K-138/2005). Teigiama, kad rašysenos ekspertizės akte, kuriuo teismas remiasi, yra nemažai prieštaravimų, kurie, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, liko nepašalinti. Ekspertizės akte konstatuota, kad ant paskolos sutarčių pasirašė pati D. B. , tai, tikėtina, galėjo būti esant jai neįprastos būsenos, t. y. veikiant vidiniams rašymą trikdantiems veiksniams. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys apie tai, kad būtent M. B. serga liga, dėl kurios jai dreba rankos. Duomenų dėl sveikatos sutrikimų ar kitų veiksnių, dėl kurių nukentėjusiajai galėjo drebėti rankos, byloje nėra. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtoje ekspertizėje nebuvo lyginami parašų pavyzdžiai su išteisintosios M. B. rašysenos pavyzdžiais, kas buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje remiasi ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada, kad byloje esančioje specialisto išvadoje padaryta išvada, D. B. vardu pasirašė ne D. B., o kitas asmuo, sutampa su ekspertizės akto išvadomis ir dėl to ginčo nėra, nors šios išvados prieštarauja apeliacinės instancijos teismo gautai rašysenos ekspertizei. Pažymėta, kad pasitvirtinus faktui, jog šias paskolos sutartis pasirašė ne nukentėjusioji D. B. ir M. B. tai žinojo, tai tokių aplinkybių nustatymas būtų pagrindas M. B. pripažinti kalta dėl BK 300 straipsnyje ir 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas), o iš pirmiau kasaciniame keliamų argumentų akivaizdu, kad šių imperatyvių įstatymo reikalavimų apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė, t. y. motyvai dėl įrodymų surašyti pažeidžiant minėtus BPK reikalavimus.

Kasaciniame skunde tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y. kad neva pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė D. G. pripažino, jog atliekant ekspertinį tyrimą buvo padaryti pažeidimai, kurie galėjo turėti reikšmės atliekant tyrimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame ekspertė kaip tik nurodė priešingai, t. y. jog tyrimui buvo pateikta pakankamai medžiagos tokiai ekspertizei atlikti. Be to, ekspertizės akte tvirtinama, kad užduotyje atlikti specialisto tyrimą ekspertams nebuvo pateikta informacijos apie tiriamų paskolų pasirašymo sąlygas ir galėjusių pasirašyti asmenų ligas bei galimas neįprastas būsenas pasirašymo metu. Be tokios informacijos nustatytų parašų požymių sutapimų bei skirtumų įvertinimas visada yra problemiškas. Taip pat pažymėtina, kad ekspertė D. G. apklausos teisme metu nurodė, jog, esant bet kokioms dokumentų pasirašymo aplinkybėms, esminiai rašysenos požymiai išlieka, todėl girtumas ar kitos aplinkybės jokios įtakos jos išvadoms neturi. Ekspertė nurodė, kad asmuo, pasirašydamas už nukentėjusiąją, pamėgdžiojo jos parašą. Pabrėžtina tai, kad ekspertė D. G. apklausos teisme metu pažymėjo vieną esminę aplinkybę, jog tiriamoje paskolos sutartyje parašas yra iš keturių raidžių, kai tuo tarpu D. B. parašas visuose kituose tirtuose dokumentuose susidėjo iš trijų raidžių. Be to, vienas parašų uždėtas virš paskolos sutarties frazės ,,pinigus gavau D. B. “, o toje vietoje, kur turėjo būti virš pavardės parašas, patvirtinantis pinigų gavimo faktą, apskritai paliktas tuščias tarpas. Apeliacinės instancijos teismo neatsižvelgta į itin reikšmingą aplinkybę, kad tiek išteisintoji, tiek ir nukentėjusioji tuo metu užsiiminėjo pinigų skolinimu ar skolinimusi, todėl tokių klaidų tarp nukentėjusios bei M. B. negalėjo atsitikti. Todėl nesuprantama, kaip asmuo, kuris nuolat užsiima pinigų skolinimu, t. y. M. B. , ne skolininkui pavedė surašyti bei pasirašyti tokią paskolos sutartį, bet tai padarė pati.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl D. B. kasacinio skundo argumentų

Kasatorė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes mano, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas dėl išsamaus, nešališko ir objektyvaus visų įrodymų įvertinimo. Esminis kasacinio skundo argumentas yra tas, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi naujai gauta kompleksine dokumentų - rašysenos ekspertize, kurios išvados iš dalies prieštaravo ikiteisminio tyrimo metu gautai specialisto išvadai. Kasatorės įsitikinimu, šiame ekspertizės akte yra nemažai prieštaravimų, kurie nagrinėjant bylą teisme liko nepašalinti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo galutinis rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes. Dėl to kasacinio skundo argumentai apie tai, kokie bylos duomenys geriausiai atskleidžia nusikalstamos veikos padarymą, o kokie - ne, nuorodos, kad M. B. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš nagrinėtinos kasacinio skundo dalies turinio matyti, kad D. B. ginčija apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvus esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo aspektu ir nurodo į pažeidimus, jos manymu, padarytus teismui taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo išsamumą ir nešališkumą. Pagal šių nuostatų prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, patikrinus ir įvertinus M. B. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis, nepavykus nustatyti šio asmens kaltumo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos motyvuotos išvados, kad kaltinime išdėstytos aplinkybės, jog M. B. suklastojo paskolų sutartis ir remiantis šiomis sutartimis ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtinę teisę, neįrodytos.

Skunde nurodyti įrodymai - kaip liudytojų apklaustų L. R. ir V. S. , nukentėjusiosios D. B. , nuteistosios M. B. , ekspertės D. G. parodymai, 2010 m. sausio 7 d. specialisto išvada Nr. 11K-417 (09), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. liepos 5 d. ekspertizės aktas Nr. 11-294 (12), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. liepos 31 d. ekspertizės aktas Nr. 11-437 (12) apeliacinės instancijos teismo buvo tiesiogiai ištirti ir įvertinti kiekvienas atskirai ir kaip įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus ir pasisakydamas, kad negalima vadovautis prielaidomis, jog nėra objektyvių duomenų, išskyrus vienintelės D. B. parodymus, kad ji nepasirašė minėtų sutarčių, o jos parodymai pripažinti nenuosekliais ir prieštaringais ir jų pagrindu nepakanka priimti apkaltinamąjį nuosprendį M. B. , nesuteikė prioriteto nė vienam įrodymui ir dėl bylos aplinkybių pagrįstai padarė kitokias išvadas, nei pirmosios instancijos teismas, dėl to pateikė motyvuotas išvadas (BPK 331 straipsnio 2 dalis).

Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma suteikia teismui galimybę prireikus pačiam tirti bylos duomenis, tačiau imperatyviai nenustato tokios pareigos. Išklausęs proceso dalyvių nuomones, apeliacinės instancijos teismas paprastai priima sprendimą atlikti įrodymų tyrimą, jeigu byloje būtina ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, o prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Jeigu tokios būtinybės nėra, teismas savo išvadas pagrindžia ir prieštaravimus aptaria pirmosios instancijos teisme išnagrinėtais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių prašymus ir įvertinęs M. B. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais keliamos abejonės byloje esančios specialisto išvados objektyvumu, jog ją skiriant ir atliekant buvo pažeistos pagrindinės ir esminės rašysenos ekspertizių atlikimo procedūros, pripažino pagrįstais ir paskyrė šioje baudžiamojoje byloje kompleksinę dokumentų – rašysenos ekspertizę. Skiriant ekspertizę teismas suteikė teisę visiems proceso dalyviams užduoti klausimus, tie klausimai buvo pateikti ekspertui ir į juos atsakyta naujai gautame ekspertizės akte. Skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, netikslumai, prieštaravimai ir abejonės, kilusios dėl specialistės išvados pagrįstumo, buvo pašalinti naujai gautos kompleksinės – rašysenos ekspertizės akto duomenimis. Kasatorės teiginys, kad teismas tik deklaratyviai pasisakė, jog atmeta prašymus, yra nepagrįstas, nes matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išanalizavo kiekvieno prašymo būtinybę, sąsają su bylos esme ir įvertino jo tenkinimo reikalingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateiktų prašymų; kiekvienu atveju teismas turi diskreciją įvertinęs, ar prašymų tenkinimas padėtų išspręsti bylą, nuspręsti, kuriuos prašymus tenkinti, o kuriuos ne, tačiau privalo savo sprendimą pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas reikalavimą motyvuoti savo sprendimą įgyvendino tinkamai. Todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prašymą kviesti į teismą rašysenos ekspertizę atlikusį ekspertą bei paskirti pakartotinę rašysenos ekspertizę, parodė išankstinį nusistatymą dėl įrodymų įvertinimo. Apeliacinės instancijos teismas šį nukentėjusios D. B. ir prokurorės prašymą, priešingai nei teigiama, atmetė motyvuotai pagrįsdamas savo sprendimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo pakankamai surinkta duomenų ir juos reikėjo vertinti nevilkinant bylos. Įvertinus apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolus ir nuosprendį konstatuotina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) nepažeistas, visi prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti BPK nuostatų pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais, t. y. dėl kurių skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį reikėtų naikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nukentėjusiosios D. B. kasacinį skundą.