- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- 1S-271-576/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- M. A.
- Advokatai
- Egidija Belevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. A. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. A. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. A. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 7 metams.
2. Nuteistajam M. A. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. balandžio 24 d. Du trečdalius paskirtos bausmės atliko 2018 m. spalio 24 d., 2020 m. rugpjūčio 20 d. neatlikta bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai 4 dienos.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. A. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodoma, kad nuteistojo M. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 50 taškų (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 30), nuteistajam trūksta motyvacijos įsidarbinti pataisos įstaigoje, 2019 m. gruodžio 9 d. po pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo buvo baustas drausmine tvarka dėl nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų (SIM kortelės) laikymo, o tai rodo, kad nuostatos į priežiūrą vykdomą jo atžvilgiu yra neigiamos, nuteistasis nėra motyvuotas laikytis įstatymų, pataisos įstaigoje galiojančių vidaus tvarkos taisyklių, nemotyvuotas keisti savo elgesio teigiama linkme, jam būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, savo elgesio pasekmių nenumatymas. Nutarime pateikta rekomendacija atlikti ne mažiau kaip 3 nemokamus darbus pataisos įstaigoje.
Šalies argumentai
4. Nuteistojo M. A. gynėja advokatė Egidija Belevičienė, nesutikdama su Komisijos nutarimu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Komisijos nutarimą ir M. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė gynėjos skundą. Teismas nurodė, kad pagal OASys metodiką nustatytas faktas, jog nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei, kas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus, tai yra, nesant šiuo atveju net būtinos formaliosios BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, nėra ir pagrįsto manymo, kad M. A. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
Šalies argumentai
6. Nesutikdama su teismo nutartimi, gynėja pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir Komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą bei priimti naują sprendimą – taikyti M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
6.1. Skunde nurodoma, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privaloma konstatuoti egzistuojant tiek formalųjį kriterijų, tiek ir materialųjį kriterijų, t. y. nustatyti, kad asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Gynėja teigia, kad skundžiamoje nutartyje išskirta, jog pagal OASys metodiką nustatytas faktas kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei, kas iš esmės neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus, tai yra, nesant šiuo atveju net būtinos formaliosios BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, nėra ir pagrįsto manymo, kad M. A. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas. Gynėja nurodo, kad šis teismo argumentas yra absoliučiai nesuprantamas, kadangi BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyti du alternatyvūs pagrindai, t. y. nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas kai jo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju, gynėjos vertinimu, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema ar vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.
6.2. Toliau skunde nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis elgiasi pavyzdingai, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas 8 kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuteistasis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis turėtų darbą, dirbtų MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo-transportuotojo pareigose, gauta VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. P. pažyma, kurioje nurodyta, jog nuteistajam bus suteikta darbo vieta centre, nuteistasis vykdo ankstesnių komisijų nutarimuose pateiktas rekomendacijas ir yra ne tik linkęs keistis, taisyti savo elgesį, o tą ir daro. Gynėja nurodo, kad statinių veiksnių (ankstesnių teistumų) nuteistasis niekaip negali pakeisti net ir elgdamasis nepriekaištingai. Apibendrinant nurodoma, kad, M. A. atitinkant tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, jam yra taikytinas lygtinis paleidimas, kad jis yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis, rūpintis bendruomene ir teikti pagalbą visuomenės pažeidžiamoms socialinėms grupėms.
7. Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. A. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas atmetamas
8. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo) (redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, tik esant bent vienam iš dviejų nurodytų kriterijų, yra pagrindas svarstyti, ar bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusias BVK 157 straipsnio nuostatas, kadangi tiek Komisija priėmė nutarimą, tiek apylinkės teismas nagrinėjo skundą jau galiojant naujai BVK 157 straipsnio redakcijai. Atitinkamai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl to, jog nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei, nėra būtinos formaliosios BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, reikia vertinti, ar yra kitas BVK 157 straipsnyje numatytas kriterijus, o būtent, ar M. A. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju nekvestionuojama, kad formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, susijęs su atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, egzistuoja. Taigi reikia nustatyti, ar egzistuoja ir materialusis.
9. Iš M. A. asmens bylos nustatyta, kad jis trečią kartą buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo taikymo instituto, pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta 50 balų (20 balų – statiniai veiksniai, 30 balų – dinaminiai veiksniai). Tuo tarpu 2018 m. gruodžio 27 d. nustatyti 53 balai. Vadinasi, pakartotinio nusikalstamumo rizika išreikšta balais sumažėjo neženkliai. Sutiktina, kad 20 balų sudarantys statiniai veiksniai yra nekintantys, tačiau dinaminiai veiksniai, kuriuos sudaro 30 balų, gali kisti. Prie dinaminių veiksnių priskirta: teismo priteisti civiliniai ieškiniai, nusikalstamas gyvenimo stilius ir kriminalines nuostatas turintys draugai, savanaudiško elgesio apraiškos, siekiant finansinės naudos, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, savo elgesio pasekmių nenumatymas.
10. 2019 m. birželio 10 d. nutarimu nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo, atsižvelgus ir į tai, kad nebuvo įsiteisėjęs nuosprendis, tuo metu pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta 53 balais (20 balų – statiniai veiksniai, 33 balai – dinaminiai veiksniai), rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (ugdys pareigingumą ir sąmoningumą prieš visuomenę). 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu nutarta netaikyti lygtinio paleidimo instituto, tuo metu pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta 52 balais (20 balų – statiniai veiksniai, 32 balai – dinaminiai veiksniai), rekomenduota dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nustatyta, kad Komisijos rekomendacijas jis įgyvendina.
11. Baustas 2016 m. liepos 19 d. už tai, kad buvo rastas mobilusis telefonas su SIM kortele, M. A. teigė, kad nežino, iš kur atsirado telefonas ir kas jį mato pirmą kartą. 2020 m. vasario 26 d. nubaustas papeikimu už tai, kad buvo rasta SIM kortelė. Nuteistasis nurodė nežinantis, iš kur ji atsirado. 2016 m. gruodžio 29 d. jis paskatintas už iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamuose renginiuose – paskirta nuobauda panaikinta prieš terminą. 2017 m. gruodžio 21 d. ir 2018 m. balandžio 5 d. paskatintas už iniciatyvą, nepriekaištingą elgesį bei aktyvų dalyvavimą kūrybinėje veikloje. Taip pat skatintas 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. kovo 19 d., 2019 m. balandžio 23 d., 2020 m. sausio 15 d. (be kita ko, už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką), 2020 m. liepos 24 d. (paskirta nuobauda panaikinta prieš terminą). Taigi nuteistasis ne kartą skatintas, tačiau yra ir baustas, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Visgi svarbu tai, kad už padarytus pažeidimus jis kaltės nepripažino. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip ir pirmosios instancijos teismas pažymėjo, M. A. kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino. Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad jis prašė leisti pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę anksčiau nei apeliacinės instancijos teismas išnagrinės bylą apeliacine tvarka. Taigi tai iš dalies rodo jo teigiamą požiūrį į paskirtą bausmę, tačiau kaltės nepripažinimas dėl pažeidimų, vertinant kaltės nepripažinimo nusikaltimų padarymo kontekste, rodo, jog asmuo nėra linkęs pripažinti savo klaidų ir jas kritiškai vertinti.
12. 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarta M. A. perkelti į Vilniaus pataisos namus, be kita ko, siekiant palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją bei užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Matyti, kad tiek Kybartų pataisos namuose, tiek Vilniaus pataisos namuose nuteistasis dalyvavo 2 programose (nuteistųjų pozityvaus užimtumo, psichoedukacinėje), paskaitoje „(duomenys neskelbtini)“. Yra suteikiami papildomi pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti, nuo 2019 m. sausio 22 d. yra išleidžiamas 3 paroms į namus, nuo 2019 m. birželio 18 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo atsisakyta tenkinti nuteistojo prašymą ir perkelti jį į Pusiaukelės namus.
13. Teistas 3 kartus (Lietuvoje ir Lenkijoje), laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka antrą kartą, 2011 m. sausio 26 d. paleistas taikius lygtinį paleidimą (neatlikta bausmės dalis 5 metais 2 mėnesiai 19 dienų), nusikalstamas veikas, dėl kurių Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu nuteistas, padarė 2015 metais, t. y. lygtinio paleidimo metu. Tuo pačiu pažymėtina, kad, nors taikius lygtinio paleidimo institutą, nuteistasis gyventų su sutuoktine ir jųdviejų mažamečiais vaikais, būtų įdarbintas, tačiau nusikalstamas veikas jis darė jau būdamas susituokęs, turėdamas vaiką ir darbą. Atitinkamai pastarosios aplinkybės nesudaro itin stipraus pagrindo išvadai, kad šios aplinkybės koreguotų nuteistojo požiūrį į gyvenimą visuomenėje laikantis įstatymų ir teisėtais būdais gaunant pajamų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis sukūrė šeimą lygtinio paleidimo taikymo metu, tačiau lygiai taip pat lygtinio paleidimo taikymo metu ir padarė naujus nusikaltimus. Tai, kad asmuo, taikius jam lygtinį paleidimą (jo metu), padarė naujus nusikaltimus yra svari aplinkybė netaikyti pakartotinai lygtinio paleidimo. Be kita ko, nėra duomenų, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis siektų įsidarbinti, atliktų savanoriškai darbus pataisos įstaigoje, kas taip pat sudarytų pagrindą išvadą, jog jis akivaizdžiai siekia mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.
14. Tuo pačiu pažymėtina, kad M. A. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai nors nėra esminės ir pagrindinės aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) klausimą, tačiau jie yra vertinami visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Teismas itin svarbia aplinkybe laiko tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
15. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, tačiau ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus asmens nuo visuomenės, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-224-898/2018, 1S-358-195/2020).
16. Apibendrinus asmens byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad M. A. elgesys bausmės atlikimo metu neabejotinai rodo jo daromą pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį (vykdo individualiame plane numatytas priemones, daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra skatintas, laikosi nustatytos tvarkos, nefiksuoti alkoholio vartojimo atvejai), taigi jis neabejotinai mažina nusikalstamo elgesio riziką. Visgi atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Teismas teigiamai vertina tai, kad, nors nuteistasis baustas tik 2 kartus, tačiau šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, visgi tai tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis.
17. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pažanga šiuo metu dar nėra tokia akivaizdi, kad būtų pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas vertina, kad M. A. turi visas galimybes gerokai sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką tiek, kiek tai susiję su dinaminiais (kintančiais) veiksniais, o būtent: teismo priteistais civiliniais ieškiniais, nusikalstamu gyvenimo stiliumi ir kriminalines nuostatas turinčiais draugai, savanaudiško elgesio apraiškomis, siekiant finansinės naudos, kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, savo elgesio pasekmių nenumatymu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir BPK 364 straipsnio 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. A. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.