Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-773-315/2014

Teisėja I. Mateikienė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01067-2014-8

2014 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinę bausmę A. P. paskiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaitytas A. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), t.y. nuo 2014-08-04 iki 2014-08-06, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai, ir galutinė bausmė A. P. paskirta – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams 28 (dvidešimt aštuonioms) dienoms.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad viešoje vietoje pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš asmens rankinės: A. P., veikdamas kartu su A. J., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014-08-04 apie 13.30 val. viešoje vietoje, 16 maršruto troleibuso galinėje stotelėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ištraukdamas iš D. R. rankinuko, kurį ji laikė ant kelių, pasikėsino pagrobti piniginę 30 litų vertės, kurioje buvo 49 litai 94 centai, kurią čia pat perdavė A. J. į rankas ir pradėjo eiti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų;

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl jam paskirtos bausmės, prašo ją sušvelninti.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę), motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. anksčiau teistas net 19 kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka, yra nevedęs, nedirbantis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo nepaveikė. Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Be to, pažymėtina, jog apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad A. P. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu A. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ją švelninti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.