Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmantei Batakienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui D. L., išvadą teikiančiai institucijai Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. L. elektroniniu paštu informavo teismą, kad sutinka savo vaikų išlaikymui teikti po 180 Eur. Nurodė, kad yra užsienyje ir atvykti į teismo posėdį negalės.

Teismo posėdžio metu ieškovė E. M. sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė iš atsakovo priteisti dukrų išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimo dydį taip pat skaičiuoti po 180 Eur bei iš šios sumos minusuoti 330 Eur. Kitus ieškinio reikalavimus palaikė, papildomai paaiškino, kad su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, po antros mergaitės gimimo 2015 metais tarp jų prasidėjo pykčiai ir jie pradėjo gyventi skyrium. Šiuo metu ji gyvena sugyventiniui priklausančiame bute, turi dar vieną neįgalų sūnų, šeimos pajamos per mėnesį yra 700 Eur, kurias sudaro sugyventinio darbo užmokestis, vaiko pinigai bei išmoka gaunama už neįgalų vaiką. Mergaičių išlaikymui pati per mėnesį skirti po 180 Eur negali, todėl didesnio išlaikymo prašo iš atsakovo, kadangi atsakovas dirba, gauna stabilų darbo užmokestį, o ji šiuo metu dirbti negali, augina vaikus bei slaugo neįgalų sūnų. Mergaičių išlaikymui kas mėnesį reikia 40 Eur darželiui kiekvienai, vaistams apie 30 Eur, būreliams apie 12 Eur, maistui, būsto išlaikymui. Atsakovas su mergaitėmis nebendrauja, per visą tą laiką mergaičių išlaikymui persiuntė 300 Eur bei per šias šventes atsiuntė siuntinį, kurio vertė apie 30 Eur. Todėl šiai 330 Eur sumai sutinka sumažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Prašo mergaičių gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovui su mergaitėmis bendrauti nedraudžia, tačiau atsakovas pats jokio noro bendrauti nerodo.

Ieškovės atstovė advokatė Jovyta Piekienė palaikė pateiktą ieškinį, papildomai paaiškino, kad ieškovė neturi jokių galimybių dirbti, be dviejų dukrų augina neįgalų sūnų, jokių pajamų negauna, gyvena sugyventinio bute, yra jo išlaikoma. Atsakovas dirba užsienyje, todėl gali teikti reikiamo dydžio išlaikymą.

Atsakovas D. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (šaukimas įteiktas pusbroliui M. D.), pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi jis dirba užsienyje. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Plungės rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka, skyriaus atstovai lankėsi ieškovės šeimoje, jokių pažeidimų nenustatyta, ieškovė tinkamai rūpinasi mergaitėmis, todėl neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Prašoma priteisti išlaikymo suma bei bendravimo tvarka taip pat atitinka vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. M. ir atsakovas D. L. yra nepilnamečių A. L., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudarę.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. M. šiuo metu niekur nedirba, jokio turto neturi. Teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena sugyventiniui nuosavybės teise priklausančiame bute, augina neįgalų sūnų, nepilnametės mergaitės lanko darželį.

Atsakovo turtinė padėtis nežinoma, kadangi atsakovas tokių duomenų teismui nepateikė. Iš ieškovės teismui pateikto susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad atsakovas ieškovei nurodo, kad sutinka teikti dukrų išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį, prašo atsižvelgti į tai, kad jo pajamos UK nėra labai didelės ir jis gali neturėti galimybės mokėti didesnės sumos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo jauną amžių ir profesinį pajėgumą, dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ir teikti reikiamo dydžio išlaikymą dukroms.

Ieškovė teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė dukrų išlaikymui priteisti iš atsakovo po 180 Eur kas mėnesį kiekvienai. Nurodė, kad pati tokios sumos mergaičių išlaikymui skirti negali, kadangi nedirba, augina neįgalų sūnų, ją pilnai išlaikymo sugyventinis. Mergaičių išlaikymui kas mėnesį reikia 40 Eur darželiui kiekvienai, vaistams apie 30 Eur, būreliams apie 12 Eur, bei maistui, būsto išlaikymui. Didesnių sumų mergaičių išlaikymui ji fiziškai negali skirti, nes šeimos pajamos per mėnesį sudaro tik apie 700 Eur.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametei A. yra šešeri metai, A. – du su pusę metų, mergaitės lanko darželį, pagal mamos finansines galimybes lanko ir būrelius, serga sezoninėmis ligomis, kitų specialiųjų poreikių nenustatyta. Teismas pripažįsta, jog dauguma ieškovės nurodytų išlaidų kas mėnesį teikiamų vaikų išlaikymui iš esmės atitinka nepilnamečių vaikų amžių ir poreikius, o atsakovas yra jauno darbingo amžiaus ir gali teikti vaikams išlaikymą atitinkantį jų poreikius. Nors ieškovė tokia pačia suma negali prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas jo turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, tačiau teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, atsakovas dirba, gauna pajamas, ieškovė šiuo metu nedirba, be dviejų nepilnamečių dukrų augina neįgalų sūnų, todėl atsakovas šiuo atveju turi didesnes galimybes prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to, teismas įvertina ir tai, kad nepilnametės dukros gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas, atsakovas nuo šių pareigų yra nusišalinęs.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus nepilnamečių vaikų kasdieninius poreikius, tėvų turtinę padėtį, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. ir A. išlaikymui priteistina po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-11-03) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Priteisus išlaikymą, vaikų mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikų išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimą, taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 26 d. iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 180 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas per šį laikotarpį atsiuntė 300 Eur bei per šias šventes siuntinį, apie 30 Eur vertės, todėl šia suma sutinka mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydžio sumą.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo klausimą, būtina nustatyti teiktino už prašomą laikotarpį išlaikymo dydį. Ieškovė prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, jį prašo skaičiuoti po 180 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ir 330 Eur suma sutinka mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydžio sumą, kadangi atsakovas per šį laikotarpį pervedė 300 Eur bei atsiuntė siuntinį apie 30 Eur vertės. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma suma, t. y. po 180 Eur, skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą yra per didelė, ieškovė nagrinėjamu atveju neteikė įrodymų, kad būtiniausiems dukrų poreikiams patenkinti buvo reikalinga nurodoma suma, todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 130 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 26 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2017-11-03), šią sumą sumažinant 330 Eur suma (300 Eur atsakovo pervesta suma, 30 Eur vertės atsakovo atsiųsta siuntinys). Taip pat teismas mano, kad didesnė suma gali nepagrįstai apsunkinti atsakovo padėtį, o šiuo atveju didesnis išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra priteisiamas periodinėmis išmokomis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo D. L. priteisiamas kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 26 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. iki 2017 m. lapkričio 3 d. (už 29 mėnesius 7 dienas), skaičiuojant per mėnesį po 130 Eur kiekvienam vaikui, iš viso 7600,66 Eur išlaikymo įsiskolinimo abiems vaikams, bei iš šios sumos atimant 330 Eur, iš viso iš atsakovo priteisiant 7270,66 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d., 3.169 str. 2 d.). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 str. 2 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatydamas nepilnamečių vaikų A. L. ir A. L. gyvenamąją vietą, teismas atsižvelgia į ieškovės pareikštą valią, į tai, kad nepilnametės nuo gimimo gyvena su mama, su mama jas sieja tvirtas tarpusavio ryšys, atsakovas prieštaravimų dėl mergaičių gyvenamosios vietos nustatymo su mama nepareiškė, į Plungės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriau atitinka vaikų poreikius, todėl teismas daro išvadą, kad nepilnamečių A. L. ir A. L. gyvenimas su motina labiausiai atitinka vaiko interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečių A. L. ir A. L. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3. 169 str., 3.174 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Ieškovė prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: tėvas D. L. su dukromis gali bendrauti dukrų gyvenamojoje vietoje apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaikų motinai prieš 2 dienas trumpąją SMS žinute, o telefonu gali bendrauti kasdien paskambindamas vaikams nuo 16 val. iki 21 val. Atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ji netrukdys atsakovui bendrauti su vaikais, į tai, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo tokiai bendravimo tvarkai, ši bendravimo tvarka nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai (CK 3.170 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 129,60 Eur (180 Eur x 12 x 3 proc. × 2 vaikai), o žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą - 218 Eur (7270,66 Eur x 3 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo.

Ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Advokato užmokestis šioje byloje yra 223,21 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo 223,21 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų A. L., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2017-11-03, kiekvienam vaikui iki A. ir A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 7270,66 Eur (septynis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų 66 ct) išlaikymo įsiskolinimo.

Nepilnamečių vaikų A. L., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jų motiną E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečių vaikų A. L., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo D. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. L., gimusia (duomenys neskelbtini) ir A. L., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: tėvas D. L. su dukromis gali bendrauti dukrų gyvenamojoje vietoje apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaikų motinai prieš 2 dienas trumpąją (SMS) žinute, o telefonu gali bendrauti kasdien paskambindamas vaikams nuo 16 val. iki 21 val.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 347,60 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 60 ct) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 223,21 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 21 ct) už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.