Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2015 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo ir 2015 m. balandžio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir T. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiųjų A. D. ir I. D. pareikštas 1271,09 eurų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintas iš dalies ir iš T. V. A. D. ir I. D. priteista 1151,19 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo pareikštas 1343,67 eurų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintas visiškai ir iš T. V. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui priteista 1343,67 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 25 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą – nukentėjusiesiems I. D. ir A. D. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5230“, 50 litų (14,48 eurų) vertės, automobilio „Audi Q7“ raktus, 3000 litų (868,86 eurų) vertės, auksinį žiedą 1100 litų (318,58 eurų) vertės, auksinį žiedą 1050 litų (304,10 eurų) vertės, auksinius auskarus 1400 litų (405,47 eurų) vertės, auksinę grandinėlę 1500 litų (434,43 eurų) vertės, 1300 litų (376,51 eurų), 3 vnt. rūsio raktų, 30 litų (8,67 eurų) vertės, iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiesiems I. D. ir A. D. priklausančio 2731,10 eurų vertės turto.

Be to, nuteistojo manymu, jam paskirta per griežta bausmė, teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra jauno amžiaus, pažada laikytis įstatymų, pradėti dirbti, mokytis, sukurti šeimą.

Taip pat nuteistasis prašo teismo įskaičiuoti į bausmę įkalinimo įstaigoje išbūtą laikotarpį, nes 2014 m. gruodžio 28 d. 11.35 val. buvo sulaikytas.

Nukentėjusieji A. D. ir I. D. paaiškinimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusieji nurodo, kad T. V. įsibrovė į butą ir pagrobė mobilųjį telefoną, automobilio raktelį, aukso dirbinius, pinigus ir rūsio raktus. Pažymi, kad T. V. posėdžiuose davė skirtingus parodymus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

T. V. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į butą pagrobė nukentėjusiesiems I. D. ir A. D. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną, automobilio raktus, juvelyrinius dirbinius, pinigus ir rūsio raktus. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. neigia pagrobęs juvelyrinius dirbinius, pinigus ir rūsio raktus.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nuteistasis yra suinteresuotas sau palankia bylos baigtimi, todėl minėtų daiktų pagrobimo neigimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikytas jo gynybinė pozicija. Juo labiau, kad T. V. parodymai kelia abejonių dėl jų nuoseklumo. 2015 m. sausio 22 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, kad nuteistasis parodė, jog įėjęs į buto koridorių ir staiga pamatęs ant spintelės mobilųjį telefoną, jį pavogė, prie telefono buvo automobilio užvedimo rakteliai, pagriebė ir juos ekspromtu (1 t., 144 b. l.). 2015 m. liepos 14 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad T. V. teismui parodė, jog įėjęs buto vidų, ėjo tiesiai, kol atsitrenkė į spintelę, ją pačiupinėjo ir palietė telefoną bei raktelius, todėl juos paėmė ir išbėgo (1 t., 177–182 b. l.). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad matė ant spintelės padėtus raktelius ir telefoną, o teismo posėdžio metu jau teigė kitaip – kad atsitrenkė į spintelę ir tada palietė telefoną ir raktelius. Pastebėtina ir tai, kad nors nuteistasis nuosekliai teigė, jog pavogtus raktelius įsidėjo į striukės kišenę ir jie ten visada buvo, su jais nieko nedarė, kol 2014 m. gruodžio 28 d. jį sulaikę pareigūnai automobilio raktelius paėmė, teisiamojo posėdžio metu, paklausus T. V. apie asmenį, pavarde L., T. V. pakeitė savo anksčiau duotus parodymus, nurodė, kad pas L. buvo rastas automobilio „Audi Q7“ raktas, pripažino, kad tą raktą jis buvo padavęs L., o paaiškinti, kokiu tikslu jis davė L. automobilio „Audi Q7“ raktus, negalėjo.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nukentėjusieji I. D. ir A. D. apklausiami tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 2014 m. gruodžio 25 d. vagystės metu dingo ne tik automobilio užvedimo raktas ir mobiliojo ryšio telefonas, bet ir juvelyriniai dirbiniai, pinigai, rūsio raktai (1 t., 1, 12–13, 14, 21–22, b. l., 2 t., 179–180 b. l.). Pažymėtina, kad nukentėjusioji I. D., nurodydama, kad buvo pavogti 1300 Lt, išsamiai papasakojo, kokiomis kupiūromis buvo šie pinigai (po 100 ir 200 Lt), kur ir kodėl jie buvo padėti (pinigus buvo pasilikusi sumokėti mokesčiams, juos išsiėmė iš piniginės ir pasidėjo ant žurnalinio staliuko prieš važiuodama pas tėvus, nes bijojo kartu vežtis tokią didelę sumą) (1 t., 22 b. l.). Taip pat nukentėjusioji I. D. detaliai apibūdino pavogtus juvelyrinius dirbinius (du auksiniai žiedai buvo identiški, auksiniai auskarai buvo su cirkoninėmis akutėmis, auksinė grandinėlė ant kaklo buvo be pakabuko, nes jį buvo nuėmusi), paaiškino, kodėl juvelyrinius dirbinius įvykio vakarą buvo palikusi ant žurnalinio staliuko (nuolat papuošalų ant staliuko nelaiko, tą vakarą grįžo iš tėvų ir viską nusiėmė, ką buvo užsidėjusi) (1 t., 22 b. l.). Tokiais nukentėjusiosios parodymais netikėti nėra pagrindo. Be to, nukentėjusioji I. D. pateikė nuotraukas ir pavogtų žiedų etiketes (1 t., 198–200 b. l.), patvirtinančias minėtų juvelyrinių dirbinių įsigijimo faktą.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad T. V. kaltė dėl įvykdytos svetimo I. D. ir A. D. priklausančio turto vagystės visiškai įrodyta.

Atmetamas nuteistojo argumentas, kad jam paskirta per griežta bausmė. BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (savo kaltę pripažino ir gailėjosi tik iš dalies), tai, kad nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą (1 t., 123–130 b. l.), taip pat įvertino kitus T. V. asmenį charakterizuojančius duomenis: nors yra jauno amžiaus, tačiau daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei (1 t., 123–130 b. l.), nusikalto praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai 2014 m. spalio 23 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (1 t., 129 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 120–121 b. l.), nedirbantis (1 t., 131 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (1 t., 135 b. l.), į Psichiatrijos klinikos pacientų registrą neįtrauktas, psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (1 t., 118–119 b. l.), ir už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė laisvės atėmimą 2 metams, t. y. bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia bausmė yra teisinga ir ne per griežta, jos švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pažada laikytis įstatymų, pradėti dirbti, mokytis, sukurti šeimą, šie apelianto nurodomi argumentai, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, nėra pakankami švelninti bausmę.

Taip pat nuteistasis prašo teismo įskaityti į jam paskirtą bausmę įkalinimo įstaigoje išbūtą laikotarpį, nes, apelianto teigimu, 2014 m. gruodžio 28 d. 11.35 val. jis buvo sulaikytas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2015 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų aišku, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką T. V. buvo įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. sausio 27 d., o skundžiamu nuosprendžiu į galutinę bausmę įskaityta T. V. atlikta bausmė pagal 2015 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, taigi ir minėtas nuteistojo sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo apeliaciniame skunde nurodytos datos – 2014 m. gruodžio 28 d. Todėl dar kartą į bausmės laiką įskaityti tą patį laikotarpį, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.