- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-09-16
- Bylos Nr.
- 1-733-953/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-02390-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- T. V.
- Nukentėjusysis
- A. D., I. D.
- Civilinis ieškovas
- „Ergo Insurance SE“
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1991-06-21 Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis Žalgirio g. 2-103, Šiauliuose, (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose), teistas 8 kartus: 1) 2009 m. rugpjūčio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant per visą laisvės apribojimo terminą nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma padaryti dėl darbo arba mokslo, ir per 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) 2010 m. gruodžio 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. - areštu 90 parų; 3) 2012 m. liepos 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėn.; 4) 2012 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64 str. 3 d. subendrinus su 2012-07-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta – 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimas; 5) 2013 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirtas laisvės atėmimas 3 m. 9 mėn.; 6) 2015 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 64¹ str., skirta – 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 str. subendrinus su 2013 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 m. 9 mėn. 15 d. laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2015 m. balandžio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., BK 64¹ str., skirtas - laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.; 8) 2015 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 178 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str., paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn. (neįsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. 2014-12-25 apie 20.00 val., Šiauliuose, įsibrovė į butą, esantį P. Cvirkos g. 62-1, iš kur pagrobė svetimą - nukentėjusiesiems I. D. ir A. D. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5230“, 50 litų (14,48 eurų) vertės, automobilio „Audi Q7“ raktus, 3000 litų (868,86 eurų) vertės, auksinį žiedą 1100 litų (318,58 eurų) vertės, auksinį žiedą 1050 litų (304,10 eurų) vertės, auksinius auskarus 1400 litų (405,47 eurų) vertės, auksinę grandinėlę 1500 litų (434,43 eurų) vertės, 1300 litų (376,51 eurų), 3 vnt. rūsio raktų, 30 litų (8,67 eurų) vertės, iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiesiems I. D. ir A. D. priklausančio 2731,10 eurų vertės turto.
Kaltinamasis T. V. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014-12-25 vakare, kai jau buvo tamsu, Cvirkos gatvėje, prie namo laiptinės rūkė ir laukė pažįstamo, kuris turėjo ateiti iš prekybos centro „Saulės miestas“. Jam pasidarė šalta, o tuo metu iš laiptinės išėjo žmogus su šuniu ir neužtrenkė durų. Tuomet įėjo į laiptinę ir pamatė pirmame aukšte praviras buto duris. Įėjo į to buto vidų, buvo tamsu, girdėjo žmonių balsus, veikiantį televizorių. Bute prabuvo apie porą minučių, o po to išbėgo į lauką. Iš buto paėmė telefoną „Nokia 5230“ ir automobilio „Audi“ raktelius. Ant raktelių buvo užrašyta „Audi Q7“. Raktelius turėjo kišenėje, su jais nieko nedarė. Kai įėjo į butą, traškėjo grindys, todėl paėmė tai, ką pavyko, nes iš kambario išėjo moteris klausdama: „kas ten“. Jis išbėgo į lauką, nes išsigando, o moters turbūt net nematė. Telefoną pardavė, o automobilio raktelius pasiliko pas save. 2014 m. gruodžio 28 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jie paėmė automobilio raktelius. Nukentėjusieji sako, kad daugiau daiktų paėmė, tačiau jie taip sako, kadangi tie daiktai yra drausti. Jei būtų tai paėmęs, tai nebūtų buvęs Šiauliuose tą vakarą. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusysis A. D. teisme parodė, kad 2014-12-25 buvo išvykę ir grįžo namo adresu Cvirkos g. 62-1, Šiauliai, vakare. Atsigulę žiūrėjo televizorių, o pas dukrą buvo atėjusi draugė. Žmona pasakė, kad kažkas brazdina eglę, kuri yra kitame kambaryje. Ji galvojo, kad su eglės žaisliukais žaidžia katė, tačiau jis pasakė, kad katė guli šalia lovoje. Kadangi miegamojo durys buvo truputį praviros, tai žmona pasilenkė pasižiūrėti, kas vyksta. Ji pamatė žmogaus šešėlį, šoko iš lovos, tačiau žmogus bėgo pro duris į lauką. Paskui jį išbėgo žmona, taip pat jį bandė vytis ir jis. Kambaryje, kur buvo žmogus, šviesa nedegė, tačiau ta eglutė stovėjo prie miegamojo durų, tai šviesa kažkiek sklido į tą kambarį iš miegamojo. Kai jie išėjo pro buto duris, tai girdėjo, kad užsitrenkė laiptinės durys. Jie išbėgo į lauką, tačiau to asmens nebematė. Grįžę į butą žiūrėjo, kas dingo. Iš karto norėjo skambinti policijai, tačiau nerado telefono, nors jį buvo pasidėjęs ant spintelės. Taip pat pasigedo automobilio raktų, kurie buvo padėti šalia telefono. Po to, pradėjo žiūrėti kokių daiktų dar trūksta. Pamatė, kad yra išversta žmonos rankinė, buvo padėti žmonos auksiniai auskarai, žiedai, piniginė, tačiau tų daiktų jau nebebuvo. Buvo pavogta 1200-1300 Lt, 2 žmonos žiedai, pora auskarų, grandinėlė, rūsio raktai. Telefonas ir automobilio rakteliai buvo padėti ant staliuko, o kiti daiktai buvo padėti už metro ant žurnalinio staliuko. Jų buto durys yra laminuotos, jos negirgžda. Po įvykio automobilis buvo vietoje. Nors automobilio rakteliai buvo rasti, tačiau nebuvo pasitikėjimo, kad nebuvo padaryta jų kopija, todėl keitė automobilio užvedimo spynelę, reikėjo perprogramuoti kompiuterius. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, jie automobilio raktelių neatgavo, todėl automobilis pusantro mėnesio stovėjo saugojimo aikštelėje. Automobilį į aikštelę ištempė ryte. Automobilio raktelius atgavo maždaug po pusantro mėnesio, o automobilį susitvarkė gal po trijų mėnesių. Turtas yra draustas Ergo draudime, kreipėsi į šią kompaniją, gavo išmokas: už juvelyriką – 1000 eurų, už automobilį – 320 ar 330 eurų. Galėjo būti, kad Ergo draudimas jiems pervedė iš viso 1343 eurus. Reiškia 1271 eurų civilinį ieškinį, kurį sudaro automobilio rakteliai, kompiuterių perprogramavimas, kadangi Kasko draudimas tai atlygina ne 100 procentų, todėl patys turėjo pridėti 400 eurų už remontą. Taip pat į civilinį ieškinį įeina ir juvelyrika, nes taip pat buvo atlyginta ne 100 procentų. Žmona turėjo juvelyrikos pirkimo čekius, kuriuos pateikė draudimui ir tyrėjai. Taip pat apie 150 eurų kainavo automobilio stovėjimas aikštelėje. Dokumentų, patvirtinančių, kad draudimas atlygino ne visą žalą bei kad automobilis stovėjo saugojimo aikštelėje, neturi. Dokumentai dėl aukso įsigijimo ir automobilio tvarkymo buvo paduoti draudimo kompanijai. Taip pat nurodė, kad buto durys buvo užrakintos, kadangi kai jie grįžo, jis pirmas įėjo per duris jas atrakinęs, paskui jį ėjo žmona, kuri užrakino duris. Iš vidaus durų rakinti su raktu nereikia, nes yra užsukimas. Įsilaužimo žymių tyrėjai nerado, užraktas veikė, spyna ir raktai sugadinti nebuvo. Žmona į butą įėjo jam iš paskos, ji užrakino duris, nors paties durų užrakinimo fakto nematė. Dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis A. D. parodė, kad paskaičiavus pagal tai, kiek draudimas atlygino žalos, tai būtų, kad neatlyginta liko 1150,28 eurai, o jie reiškia civilinį ieškinį 1271,09 eurų sumai. Tarp šių sumų yra skirtumas 120,81 eurų, o tai sudaro išlaidos už automobilio stovėjimo aikštelę, automobilio transportavimą. Dėl automobilio transportavimo kreipėsi pagal skelbimą. Už automobilio stovėjimą aikštelėje jie turėjo čekius, tačiau dabar jų nebeturi. Automobilis aikštelėje stovėjo pusantro mėnesio ar du mėnesius nuo įvykio. Automobilį į Pabalių autoservisą pristatė iš aikštelės, tačiau ne tą pačią dieną, kai jį pasiėmė. Raktas buvo grąžintas, tačiau jis bevertis.
Nukentėjusioji I. D. teisme parodė, kad 2014-12-25 Cvirkos g. 62-1, Šiauliai, laikotarpiu nuo 19.30 val. iki maždaug po 20-os valandos buvo namuose, taip pat buvo vyras bei dukra, pas kurią buvo atėjusios draugės. Kai grįžo į namus, buto duris ji užrakino vienu užraktu, t. y. pasukimu, o ne raktu. Gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, išgirdo kitame kambaryje šurmulį, brazdėjimą. Jų koridorius yra sujungtas su kambariu, o jie buvo kitame kambaryje. Bruzdesį išgirdo patalpoje, kuri yra sujungta su koridoriumi. Bruzdesys girdėjosi 10-15 min., nes visą tą laiką galvojo, kad katinas drasko eglę. Maždaug po 5 min. paklausė vyro, kur yra katinas, o vyras pasakė, kad miega už jo. Ji vis tiek galvojo, kad katinas yra prie eglės. Paskui bruzdesį pradėjo girdėti stipriau, girdėjosi, kaip juda eglės žaisliukai. Ji dar kartą vyro paklausė, kur yra katinas, vyras jai atsakė tą patį, tuomet pasisukusi patikrino, ar tikrai katinas guli. Pamačiusi, kad katinas guli, o ji toliau girdėjo tą garsą, tai gulėdama lovoje atsilenkė sėdom ir pažiūrėjo į kambarį ir pamatė ten stovintį vyrą. Lipo iš lovos, o jis išbėgo į lauką. Tą vyrą vijosi. Patalpoje, kur pamatė vyrą, šviesa nedegė, tačiau sienos yra šviesios, turi apšvietimą ir matosi, kas yra tam kambaryje. To vyro pasivyti nepavyko. Grįžusi į butą vyrui pasakė, kad reikia pasižiūrėti daiktus, skambinti į policiją. Vyras norėjo pasiimti telefoną, tačiau jo nerado. Taip pat pasigedo automobilio raktelių, kurie buvo padėti prie telefono „Nokia“. Rakteliai buvo automobilio „Audi Q7“. Ant staliuko buvo padėti pinigai, du žiedai, auskarai ir grandinėlė – šių daiktų taip pat pasigedo. Vėliau pasigedo rūsio raktų. Butas yra draustas, po įvykio kreipėsi į draudimą, gavo išmoką. Dokumentai dėl aukso dirbinių įsigijimo ir dėl automobilio raktelių gaminimo buvo pristatyti draudimo kompanijai. Civilinį ieškinį sudaro suma tai, kas buvo neišmokėta draudimo. T. y. įeina pinigų dalis dėl automobilio kompiuterio perprogramavimo, nes draudimas kompensavo tik 300 eurų, o buvo išleista virš 600 eurų. Taip pat draudimas ne pilnai kompensavo už aukso dirbinius, o be to, dar buvo pavogta ir grynųjų pinigų. Nukentėjusioji I. D. nurodė, kad 868 eurai už grąžintą raktą iš civilinio ieškinio buvo išimti. Į civilinį ieškinį įeina nesumokėtas pinigų likutis už daiktus, automobilio stovėjimo aikštelėje išlaidos ir tai, kas nesumokėta už automobilio taisymą, perprogramavimą.
Liudytojas A. A. teisme parodė, kad yra Šiaulių apskrities VPK kriminalinės policijos 2-ojo poskyrio tyrėjas. 2014 m. per Kalėdas buvo daug įvykių, todėl ši data jam yra įsimintina. Į įvykius važiavo kas pusę valandos, reikėjo reaguoti į vagystes, apiplėšimus, chuliganizmus. Apie įvykį Cvirkos gatvėje žino, nes buvo šioje byloje apklaustas tyrėjos. Žino, kad buvo įvykdyta vagystė Cvirkos gatvėje iš gyvenamosios patalpos – iš buto. Vyras ir žmona, kurie rašė pareiškimus dėl vagystės. Įsibrovimo ir įsilaužimo požymių užfiksuota nebuvo, su juo kartu buvo ekspertė. Įvykio vietoje buto durys buvo apžiūrėtos – jas apžiūrėjo pats, rodė ekspertei ir buvo nurodymas jas nufotografuoti ir apžiūrėti, ką ji ir turėjo padaryti. Nukentėjusieji sakė, kad jie buvo kitame kambaryje, išgirdo triukšmą, todėl pradarė duris į pirminį kambarį ir ten pastebėjo vyrą, kuris pasišalino. Nukentėjusieji pasigedo tokių daiktų, kurie yra užfiksuoti protokole, protokolą jie pasirašė. Jam atrodo, kad nukentėjusieji minėjo, kad dingo pinigai ir papuošalai.
Liudytoja J. M. teisme parodė, kad yra nusikaltimų biuro specialistė. Įvykis įvyko praeitais metais per Kalėdas Cvirkos gatvėje. Buvo pranešta, kad yra įvykdyta vagystė iš buto. Tuo metu dirbo su A. A.. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko nukentėjusieji, paaiškino, kad buvo įsibrauta į butą, juos ten palydėjo. Jie nuėjo, apžiūrėjo įvykio vietą, užfiksavo, kas buvo įmanoma, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, nukentėjusysis ir jie jį pasirašė. Įsilaužimo pėdsakų aptikta nebuvo. Nukentėjusysis papasakojo, kas buvo paimta, iš kur buvo paimta. Tos vietos buvo apžiūrėtos išsamiau, buvo ryškinami rankų pėdsakai, tačiau jie buvo neaptikti. Viskas buvo užfiksuota įvykio vietoje. Nukentėjusieji sakė, kad buvo paimti automobilio raktai ir telefonas, o ar buvo paimti kiti daiktai – neprisimena. Buvo vizualiai apžiūrėta buto durų spyna, įsilaužimo pėdsakų nebuvo rasta. Pėdsakai buvo nuimti, viskas buvo apžiūrėta.
Liudytoja R. K. teisme parodė, kad įvykio metu buvo patrulė. Įvykio datos neprisimena, tačiau įvykis buvo pernai žiemą švenčių laikotarpyje, nes buvo papuoštos eglės, Cvirkos gatvėje. Pranešimo turinio neprisimena, nes įvykis buvo seniai, tačiau jiems atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko moteris, kuri nurodė, jog namuose išgirdo krebždesį, galvojo, kad tai katė, o paskui pastebėjo tamsiai apsirengusį vyriškį, kuris išbėgo pro duris. Nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti, kaip buvo patekta į jos gyvenamąsias patalpas, nes sakė, kad jos dukra grįžo iš kaimynės, kuri gyvena aukštesniame aukšte nei jie, ir galbūt ji neužrakino durų. Nukentėjusioji negalėjo pasakyti, ar durys buvo užrakintos, ar neužrakintos. Bute ji nebuvo, o moteris juos pasitiko laiptinėje, o į namus neįleido. Įsilaužimo požymių vizualiai nesimatė. Taip pat į laiptinę buvo išėjęs nukentėjęs vyras, sakė, kad yra paimti automobilio rakteliai ir vienas ar du telefonai. Neprisimena ar kitus dingusius daiktus jie minėjo. Prašė remtis jos tarnybiniu pranešimu. Neprisimena, kodėl jų nukentėjusieji neįleido į butą, tačiau viskas vyko greitai, jie nurodė, į kurią pusę nubėgo įsibrovęs vyras.
2014-12-25 A. D. protokole-pareiškime nurodyta, kad apie 20.00 val. iš jo buto pavogti juvelyriniai dirbiniai, 1300 litų, automobilio raktas, mobilusis telefonas „Nokia“, 3 raktai, padaryta 6230 litų turtinė žala. (4 b. l.).
2014-12-25 įvykio vietos apžiūros protokolu aprašyta ir apžiūrėta įvykio vieta adresu - Šiauliai, P. Cvirkos g. 62-1, fotografuota (8-11 b. l.).
2015-02-11 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti ir aprašyti du raktai (38 - 39b. l.).
2015-02-18 apžiūros protokolu aprašytas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas (45-47 b. l.).
2015-02-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, I. D. pateikė 2 cedeliukus nuo žiedų (48-49 b. l.).
2015-02-12 nukentėjusiojo parodymo patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kaip I. D. parodė, kur buvo pagrobti daiktai (50-55 b. l.).
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Motyvuojamoji dalis
BK 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vagystę. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį svetimo turto vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą. Įsibrovimas suprantamas kaip slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Šis vagystę kvalifikuojantis požymis daro veiką pavojingesnę, todėl, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo T. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. visiškai įrodyta.
Bylos duomenimis, T. V. nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme neneigė, kad įsibrovė į butą, esantį P. Cvirkos g. 62-1, Šiauliai, iš kur pagrobė svetimą - nukentėjusiesiems I. D. ir A. D. priklausantį turtą, tačiau nesutiko su kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų kiekiu, t. y., T. V. pripažino kaltinimą tik toje dalyje dėl mobilaus ryšio telefono „Nokia 5230“ ir automobilio „Audi“ raktelių pagrobimo, kitoje dalyje savo kaltę neigė, nurodydamas, kad kitų daiktų neėmė. Tačiau jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Nukentėjusieji I. D. ir A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, kad iš jų buvo pagrobti visi kaltinime nurodyti daiktai, t.y. : mobilaus ryšio telefonas „Nokia 5230“, automobilio „Audi Q7“ raktai, du auksiniai žiedai, auksiniai auskarai, auksinė grandinėlė, 3 vnt. rūsio raktų, pinigai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jie duoti teisme po priesaikos, be to yra nuoseklūs. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas A. A., kuris patvirtino, kad nukentėjusieji pasigedo tokių daiktų, kurie yra užfiksuoti protokole, kiti du liudytojai J. M. ir R. K. negalėjo patvirtinti visų nukentėjusiųjų pagrobtų daiktų, tačiau patvirtino, kad buvo pagrobti automobilio rakteliai ir vienas ar du telefonai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įvykio dieną liudytojai turėjo daug iškvietimų, todėl negalėjo tiksliai prisiminti pagrobtų daiktų. Be to, iš byloje esančio pareiškimo, kuris pateiktas 2014-12-25 21.30 val., t.y., praėjus nuo įvykio pusantros valandos, t.y., tiksliausi duomenys, nurodyti visi pavogti daiktai - juvelyriniai dirbiniai, 1300 litų, automobilio raktas, mobilusis telefonas „Nokia“, 3 raktai. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusieji A. D. ir I. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buto duris paliko neužrakintas, vėliau nurodė, kad vis dėl to užrakino ir teisme parodė, kad duris užrakino, tačiau šios aplinkybės teismui nėra svarbios, kadangi svarbus pats faktas, kad T. V. vagystę padarė įėjus (įsibrovus) į butą, t.y., kad jis įėjo į teritoriją į kurią jam įeiti draudžiama. Be kaltinamojo T. V. duotų parodymų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų, T. V. kaltę pagrindžia ir byloje esantys įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, bei nukentėjusiojo parodymo patikrinimo vietoje protokolas ir kt. medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo T. V. kaltė dėl vagystės įsibraunant į butą visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis T. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis T. V. nusikaltimą padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (123-130 b. l.), baustas administracine tvarka (120-121 b. l.), nedirbantis (131 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (135 b. l.), VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre neįrašytas (118 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nėra įrašytas (119 b. l.). Įvertindamas šias aplinkybes, bei tai, kad T. V. sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ir išvadų dėl savo veiksmų nedaro, prieš tai skirtos bausmės teigiamos įtakos jam nepadarė, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad T. V. bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
Kadangi kaltinamasis T. V. nusikaltimą padarė 2014-12-25, t.y. prieš priimant 2015 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo ir 2015 m. balandžio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžius, todėl vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2015 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo ir 2015 m. balandžio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.
Nors kaltinamasis T. V. yra nuteistas ir 2015 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau šis nuosprendis yra apskųstas ir baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teisme bus nagrinėjama tik 2015-10-08, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su 2015 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys, o tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, padarytos kaltu pripažinto asmens, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Be to, BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
A. D. ir I. D. pareiškė 1271,09 eurų civilinį ieškinį (26 b. l.).
Iš kaltinimo matyti, kad pagrobti daiktai: mobilaus ryšio telefonas „Nokia 5230“, kurį nukentėjusieji įvertino 50 litų (14,48 eurų), kaip matyti iš ERGO pranešimo, už mobilųjį telefoną draudimas paskaičiavo 30 Eur (72 b. l.); auksinis žiedas, kurį įvertino 1100 litų (318,58 eurų), auksinis žiedas 1050 litų (304,10 eurų), auksiniai auskarai 1400 litų (405,47 eurų), auksinė grandinėlė 1500 litų (434,43 eurų), kaip matyti iš ERGO pranešimo už juvelyriką draudimas paskaičiavo 868,86 Eur (likusi neatlyginta žala 593,72 Eur) (72 b. l.); 1300 litų (376,51 eurų), kaip matyti iš ERGO pranešimo, už pinigus draudimas paskaičiavo 289,62 Eur (likusi neatlyginta žala 86,89 Eur); viso už telefoną, juvelyriką ir pinigus, draudimas paskaičiavo 1188,48 Eur, tačiau išminusavę 144,81 frančizę, A. D. išmokėjo 1043,67 Eur (73 b. l.) A. D. patirta papildoma žala 144,81 Eur už frančizę; automobilio „Audi Q7“ raktus, kuriuos įvertino 3000 litų (868,86 eurų). A. D. už k. p. durelių spyną, jos keitimą ir kompiuterio projektavimo darbus UAB „Pabalių autoservisas“ sumokėjo 617,10 Eur. Iš byloje esančio ERGO pranešimo apie draudimo išmoką už „Audi Q7 raktelius matyti, kad A. D. buvo išmokėti 300 Eur (likusi neatlyginta žala 317,10 Eur) (67 – 70 b. l.); taip pat buvo pavogti 3 vnt. rūsio raktų, kuriuos įvertino 30 litų (8,67 eurų), tačiau byloje nepateikti jokie kvitai patvirtinantys, jų patirtą žalą dėl jų, tačiau kaip matyti iš draudimo poliso Nr. 300-0145127 sugadintų / dingusių daiktų sąrašo, galimybė įsigyti dabar tuos raktus kaina būtų 15 Eur, todėl teismas vertina, kad nukentėjusiųjų pareikšta žala dėl raktų yra protinga ir atlygintina. Iš viso pagrobto nukentėjusiesiems I. D. ir A. D. priklausančio turto vertė nurodyta 2731,10 eurų, draudimas atlygino 1343,67 Eur, likusi neatlyginta žala pagal turimą medžiagą yra 1151,19 Eur, tačiau nukentėjusieji pareiškė 1271,09 Eur civilinį ieškinį. Skirtumas tarp neatlygintos žalos ir pareikšto ieškinio – 119,90 Eur. Šį skirtumą nukentėjusieji parodė, kad sudaro išlaidos už automobilio stovėjimo aikštelę, automobilio transportavimą, bei už kompiuterių perprogramavimą, tačiau dokumentų, pagrindžiančių šias nukentėjusiųjų išlaidas byloje nėra, todėl teismas šių išlaidų nepriteisia. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad nukentėjusieji A. D. ir I. D. turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo T. V. nusikalstamų veiksmų, todėl iš T. V. A. D. ir I. D. naudai priteistina 1151,19 Eur turtinei žalai atlyginti.
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pareiškė 1343,67 eurų civilinį ieškinį (78-90 b. l.). Ieškinį grindė tuo, kad su A. D. buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo apdraustas automobilis „Audi Q7“ ir Gyventojų turto draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo apdraustas P. Cvirkos g. 62-1, Šiauliai, esantis turtas. Įvykus įvykiui, A. D. buvo išmokėtos draudimo išmokos: 300 Eur už automobilio raktus ir 1043,67 Eur už pavogtus pinigus, juvelyrinius dirbinius ir mobilųjį telefoną, viso 1343,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši turtinė žala atsirado dėl kaltų T. V. veiksmų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinys pagrįstas dokumentais, ieškinys tenkinamas visiškai ir iš T. V. ERGO Insurance SE Lietuvos filialui priteistina 1343,67 Eur.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) Automobilio „Audi Q7“ raktelis, gražintas pagal pakvitavimą teisėtai savininkei I. D., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai jos nuosavybei (41 - 42 b. l.); 2) raktas, perduotas saugojimui į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, grąžintinas T. V. (94 b. l.); 3) CD kompaktinis diskas esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.
Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų T. V., kurios sudaro 46,23 Eur, priteisimo (171 b. l.). Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi kaltinamasis nedirba, neturi lėšų, duomenų apie kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nėra, be to, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teismas
nusprendžia:
T. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2015 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo ir 2015 m. balandžio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę T. V. paskirti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2015 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo ir 2015 m. balandžio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžius.
Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiųjų A. D. ir I. D. pareikštą 1271,09 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš T. V. A. D. ir I. D. priteisti 1151,19 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 19 euro centų) turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pareikštą 1343,67 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir iš T. V. ERGO Insurance SE Lietuvos filialui priteisti 1343,67 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 67 euro centus) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) Automobilio „Audi Q7“ raktelį, gražintą pagal pakvitavimą teisėtai savininkei I. D., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai jos nuosavybei; 2) raktą, perduotą saugojimui į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, grąžinti T. V.; 3) 3) CD kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš T. V. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.