Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1208-896/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-03
Bylos Nr.: e2A-1208-896/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07808-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: L. J., I. J.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“
Trečiasis asmuo: A. V.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-1208-896/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07808-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1., (S) 3.3.1.18.4.

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. J. ir I. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-137-451/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ ieškinį atsakovams L. J., I. J., trečiasis asmuo A. V., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Civinity namai“ (toliau – ir ieškovė) 2020 m. gegužės 14 d. pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus L. J. ir I. J. (toliau – ir atsakovai) įsileisti ieškovės atstovą ir kartu pasitelktus darbininkus į atsakovų nuosavybės teise valdomas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), sudaryti galimybę atlikti remonto darbus. Nurodė, kad atsakovai savavališkai atjungė bendro naudojimo nuotekų vamzdį, dėl ko trečiasis asmuo A. V., gyv. (duomenys neskelbtini), negali tinkamai naudotis kanalizacija, taip yra pažeidžiamos A. V. teisės. Ieškovė, kaip namo administratorė, negali įgyvendinti jai deleguotų pareigų dėl bendro naudojimo objektų priežiūros.

2. Ieškovė 2021 m. gegužės 10 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti funkcionuojantį nuotekų stovą (duomenys neskelbtini). Neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku, pripažinti ieškovei teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai, įpareigojant atsakovus leisti patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir išieškoti iš atsakovų ieškovės turėtas išlaidas. Ieškovė atsisakė reikalavimo atsakovams įleisti ieškovę į atsakovų nuosavybės teise valdomas patalpas, kadangi atsakovams sutikus buvo atlikta jų buto apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad yra panaikintas bendro naudojimo nuotekų stovas.

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dabartinė kanalizacijos sistema name iš antro aukšto yra išvedžiota tiesiog per atsakovų butą ir netenkina nei higienos normų, nei statybos norminių aktų reikalavimų. Ieškovė nenurodė kokius remonto darbus ir kokiu būdu atsakovų bute ketina atlikti, paaiškino, jog atsakovai atlieka buto remonto darbus, o vamzdyno išvalymo ir užsandarinimo darbai nepašalins nuolatinės grėsmės, kad fekalijomis ir kitomis nuotekomis vėl bus užlietas atsakovų butas. Reikalavimas atkurti buvusią padėtį neatitinka statybos techninio reglamento normų, ieškinio reikalavimas yra tiesiog absurdiškas. Ieškovė privalo pateikti paprasto remonto projektą, ko nepadarė viso proceso metu.

4. Trečiasis asmuo A. V. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai tiesioginės tyčios veiksmais sugadino turtą, t. y. per (duomenys neskelbtini), butą einanti namo bendroji inžinierinė konstrukcija – kanalizacijos stovas buvo užkištas montažinėmis putomis, kurios pateko į 6 buto kanalizacijos įrenginius. Dėl atsakovų tyčinių veiksmų trečiasis asmuo negali naudotis butu ir dėl to patiria žalą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pašalino nuotekų stovą ir taip buvo pažeistos bendraturčių teisės. Stovas pašalintas be bendraturčių sutikimo, negalima naudotis kanalizacija, WC trečiojo asmens bute. Ieškovė negali stovo iškelti kitur, nes tada turi būti iškelta ir trečiojo asmens WC patalpa į kitą vietą. Trečiasis asmuo negali naudotis butu ir dėl to patiria žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovus L. J. ir I. J. atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti funkcionuojantį nuotekų stovą (duomenys neskelbtini), bute; neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku, pripažino ieškovei teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai, įpareigojant atsakovus L. J. ir I. J. leisti patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), išieškant iš atsakovų L. J. ir I. J. ieškovės UAB „Civinity namai“ turėtas išlaidas; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų L. J. ir I. J. 75,00 Eur, t. y. iš kiekvieno po 37,50 Eur ieškovei UAB „Cinivity namai“ naudai sumokėtą žyminį mokestį; priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų L. J. ir I. J. 11,09 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, t. y. iš kiekvieno po 4,55 Eur.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A-3812 administruoja (duomenys neskelbtini) daugiabutį namą. (duomenys neskelbtini) buto savininkė trečiasis asmuo A. V., gyvenanti 6 bute, ligi šiol negali naudotis tinkamai kanalizacija ir prašė jos atstatymo, sutvarkant 16 bute nuotekų stovą. 2020 m. balandžio 15 d. UAB Kauno butų ūkio specialistams nebuvo leista remontuoti nuotekų stovo 16 bute, kuris priklauso atsakovams, šio buto savininkui raštu išreiškus nesutikimą šių darbų atlikimui. 2020 m. balandžio 17 d. administratorius išsiuntė atsakovui L. J. raštą Nr. 467, kuriame nurodė, kad pagal šiuo metu įrengtą buitinių nuotekų sistemos bei gyvenamųjų ir kitų patalpų išplanavimą, administratorius neturi galimybės buitinių nuotekų stovo iškelti į kitą vietą. Dėl 16 buto savininko rašytinio atsisakymo buitinių nuotekų stovo remontui, administratorius negali atlikti nuostatose numatytų funkcijų bei užtikrinti tinkamo buitinių nuotekų sistemos funkcionavimo name. 2020 m. balandžio 24 d. pakartotinai registruotu laišku atsakovui L. J. buvo išsiųstas raštas Nr. 495 dėl į (duomenys neskelbtini) patalpų patekimo užtikrinimo, kuriuo pakartotinai buvo priminta apie bute privalomus nuotekų stovo remonto darbus. Nepavykus taikiomis priemonėmis išspręsti susiklosčiusios situacijos, ieškovas kreipėsi į teismą dėl leidimo patekti į nuosavybės teise atsakovų L. J. ir I. J. valdomas patalpas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovams sutikus atlikti jų bute apžiūrą, tokia apžiūra buvo atlikta. Apžiūros metu nustatyta, kad panaikintas bendrasis nuotekų stovas atsakovų bute.

7. Teismas nurodė, kad byloje pateikti statinio apžiūros aktai su nuotraukomis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nekilnojamojo turto registro išrašai, namų knyga, nuotraukos, patvirtina, kad nuotekų stovas 16 bute buvo pašalintas, t. y. nupjautas, tuo pažeidžiant trečiojo asmens A. V. teises. Iš prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos nekilnojamojo turto bylos teismas nustatė, kad A. V. butas yra su kanalizacija. Namų knygoje yra du namo antro aukšto planai, vienas su antspaudais iš 1948, 1953, 1955, 1958 metų, kitas su antspaudu iš 1970 metų. Planuose taip pat matosi žymėjimas toje vietoje, kur A. V. bute buvo kanalizacija. Kada tiksliai bute įvesta kanalizacija, namų knygoje duomenų nėra. Byloje esantys dokumentai neginčijamai patvirtina, kad per 16 butą ir 6 butą ėjo namo bendro naudojimo nuotekų sistemos atšaka, bendro naudojimo stovas, kurį atsakovai pašalino. Tai yra butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Pašalinus stovą, buvo pažeistos bendraturčių teisės. Stovas pašalintas be bendraturčių sutikimo. Pašalinus stovą, nebegalima naudotis kanalizacija A. V. bute Nr. 6. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodė, jog namas statytas 1936 m., tačiau jame nebuvo nuotekų įrenginių, o gyventojai naudojosi lauko tualetais. Tai, kad nuotekų šalinimo tinklai buvo įrengti gerokai vėliau, patvirtina sumontuoti plastikiniai vamzdžiai. Įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų nurodytas aplinkybes, atsakovai į bylą nepateikė.

8. Teismas konstatavo, kad atsakovai neįleidžia ieškovės, kaip namo administratorės, vykdyti pareigą ir atstatyti nuotekų vamzdį į buvusią padėtį, dėl ko yra pažeidžiamos bendraturčio trečiojo asmens A. V. teisės ir teisėti interesai. Atsakovai byloje neįrodė, kad elgiasi teisėtai, pagal įstatymą ir nepažeisdami bendraturčių teisių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovai L. J. ir I. J., atstovaujami advokato R. V., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, prijungti prie bylos 2022 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, priteisti iš ieškovės atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias atsakovų teisę pareikšti priešieškinį dėl nuotekų įvado įrengimo pagal atsakovų pateiktą projektą, dėl ko byla išspręsta neteisingai, pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Šie CPK normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sudarant atsakovams galimybę pareikšti priešieškinį. 2020 m. liepos 23 d. atsakovai į bylą pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo: 1) įpareigoti ieškovę organizuoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklų įrengimą pagal atsakovų pateikiamą projektą; 2) įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkus: S. B., Kauno miesto savivaldybės administraciją, R. M., L. N. ir J. T.. Atsakovai priešieškinyje nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutartį, todėl vadovaujantis CK 4.84 straipsniu gyvenamąjį namą administruoja ieškovė bendro naudojimo objektų administratorė UAB „Kauno butų ūkis“, kurios teises bylos nagrinėjimo metu perėmė UAB „Civinity namai“. Priešieškinis ieškovei buvo reiškiamas vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.7. punktu, kuriame nustatyta administratoriaus pareiga pagal teisės aktų reikalavimus, imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Atsakovai priešieškiniu siekė įrodyti, kad ieškovės ieškinio reikalavimas negali būti įgyvendintas, kadangi neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų dėl nuotekų įvado įrengimo. Tiek triplike, tiek savo priešieškinyje atsakovai pažymėjo, kad ieškovė pagal pareikštą ieškinio reikalavimą ketina atlikti statybos darbus pažeisdama Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 23 priede 1 punkte nustatytą imperatyvų reikalavimą – draudimą nuotekų inžinerinius tinklus pravesti gyvenamajame kambaryje po lubomis, sienose ir grindyse. Pagal atsakovų pareikštą priešieškinį teismas turėjo tirti, ar ieškovės ieškinio reikalavimas, tiek ieškovės ketinami atliki statybos darbai neprieštarauja Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) įtvirtintam reikalavimui atlikti remontą taip, kad statinys nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai bei imperatyviai CK 4.103 straipsnio 1 dalies normai, draudžiančiai naudotis ar disponuoti statiniu (jo dalimi) pastatytu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsakovai išėmė toponuotrauką, gavo iš UAB „Kauno vandenys“ sąlygas projektavimui ir užsakė parengti nuotekų šalinimo sistemos pajungimo projektą, kuris buvo parengtas tik 2020 m. liepos mėn. ir įteiktas visiems gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkams. Atsakovai teismui priešieškinyje nurodė, kad kiti ginčo gyvenamojo namo butų savininkai R. M., L. N. ir J. T. neprieštarauja, kad nuotekų tinklai būtų įrengti pagal pateiktą projektą ir priešieškiniu prašė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkus įtraukti byloje trečiaisiais asmenimis. Tik trečiasis asmuo A. V. nesutiko, kad nuotekų tinklai būtų įrengti pagal atsakovų pateiktą projektą. Atsakovų priešieškinis visiškai atitiko CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą pagrindą priešieškiniui priimti, kadangi tarp pradinio ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos nagrinėjant kartu būtų buvę galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus, bei užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, nustatytą CPK 7 straipsnyje. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti atsakovų priešieškinį, motyvuodamas, kad CPK 7 straipsnis nustato, kad teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu. Be to, teismas net neprašė priešingos šalies sutikimo dėl priešieškinio priėmimo, o 2020 m. liepos 27 d. šalims išsiuntė šaukimus į paskirtą 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdį. Bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, o teismo posėdis buvo paskirtas net už 3 mėn., ir akivaizdu, kad buvo pakankamai laiko teismui priėmus priešieškinį sulaukti į jį atsiliepimų iki paskirto 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdžio. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimas nebūtų buvęs užvilkintas, šalims būtų buvę pakankamai laiko susipažinti su priešieškiniu ir pasiruošti teismo posėdžiui.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Teismo sprendimu pažeistas vienas esminių principų, kad iš neteisės negali kilti teisė, kadangi sprendimu teismas faktiškai įteisino trečiojo asmens valdomame bute nuotekų šalintuvą, kuris įrengtas savavališkai ir pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ėjo per atsakovų nuosavybės teise valdomo buto gyvenamąjį kambarį. Ginčo nuotekų stovas akivaizdžiai buvo įrengtas savavališkai – nesant jokio projekto, vamzdžiai yra plastikiniai, t. y. įrengti palyginti neseniai, sumontuoti atbulai, todėl juo turi būti draudžiama naudotis. Savavališkos statybos rezultatas negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas. Teismui buvo pateikti duomenys, kad ginčo nuotekų stovas faktiškai buvo įrengtas atsakovams priklausančio buto gyvenamajame kambaryje ir buvo išvestas kambario viduryje, t. y. stovas ėjo nuo kambario lubų ir buvo atitrauktas apie 1 metrą nuo sienos. Atsakovai butą įsigijo 2020 metais ir iš kitų namo gyventojų pasakojimų jiems tapo žinoma, kad ginčo nuotekų stovą savavališkai įsirengė prieš tai bute Nr. 6 gyvenę asmenys, t. y. dar tuomet kai tas butas priklausė savivaldybei. Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, ginčo nuotekų stovo savavališką įrengimą patvirtina, tai, kad ginčo nuotekų vamzdžiai buvo plastikiniai, todėl akivaizdu, jog kanalizacijos sistemos įrengimas vyko šiais laikais, o ne namo statybos metu ar tarybiniais laikais, kai tokių vamzdžių apskritai nebuvo prekyboje. Tokiam kanalizacijos įrengimui turėjo būti parengtas projektas, kuris turėjo būti suderintas su atsakingomis institucijomis. Joks projektas į bylą nebuvo pateiktas, kas tik patvirtina, kad ginčo nuotekų stovas buvo įrengtas savavališkai. Teismas visiškai nepagrįstai ignoravo atsakovų nurodytą aplinkybę, kad nuotekų vamzdžiai atsakovų bute buvo įrengti pažeidžiant vamzdžių sujungimo instrukciją. Vamzdžiai, einantys horizontaliai, ties nuolydžiu sujungti atvirkščiai. Šis faktas patvirtintas UAB „Skena“ statinio eksperto A. Z. atliktame Bute (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų vamzdyno įvertinime (DOK-75054, atsiliepimo priedas Nr. 4). Tikėtina, kad būtent dėl šios priežasties atsakovų butas buvo ne kartą užlietas fekalijomis ir kitomis nuotekomis, taip gadinant jų nekilnojamąjį turtą ir apskritai sukeliant atsakovams nepatogumus dėl būtinybės nuolat rūpintis avarijų likvidavimu. Teismas sprendime dėl šio atsakovų argumento visiškai nepasisakė. Nesant jokių rašytinių įrodymų dėl teisėto ginčo nuotekų stovo įrengimo, teismas visiškai nepagrįstai sprendė tenkinti ieškinį.

9.3. Nuotekų stovo atkūrimas į iki pažeidimo buvusią padėtį apskritai nėra galimas, nes nepateiktas nuotekų sistemos projektas, kuris pagrįstų ginčo nuotekų stovo buvusios padėties teisėtumą, nes atsakovai yra visiškai nepagrįstai įpareigojami atstatyti nuotekų sistemą, kuri buvo įrengta/sujungta taip, kad jų bute nuolat kildavo avarijos. Iš ieškinio reikalavimų nėra aišku, kokius remonto darbus ir kokiu būdu atsakovų bute ketina atlikti ieškovė, kadangi į bylą nebuvo pateiktas joks projektas. Nesant į bylą pateikto jokio projekto dėl teisėto nuotekų stovo įrengimo, kuris eina iš trečiojo asmens buto Nr. 6 per atsakovų butą, negalėjo būti tenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti funkcionuojantį nuotekų stovą (duomenys neskelbtini), bute.

9.4. Tenkindamas ieškinį ir atsisakydamas priimti priešieškinį, teismas sprendimu įtvirtino ydingą situaciją, kai pažeidžiami namo gyventojų interesai turėti tinkamai funkcionuojantį gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektą – nuotekų sistemą, įrengtą taip, kad atitiktų teisės aktus ir higienos normas. Teismas neteisingai, nepagrįstai ir nesąžiningai vertino tik trečiojo asmens interesus, o ne visų kitų patalpų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teismas visiškai neįvertino, kad ginčo atveju pažeidžiamos atsakovų teisės į saugią gyvenimo aplinką, atitinkančią higienos normas, kadangi atstačius nuotekų sistemą į buvusią padėtį avarijos ir vėl kartotųsi.

9.5. Nors pagal NTR išrašą trečiojo asmens bute Nr. 6 yra komunalinis nuotekų šalinimas, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad būtent ginčo nuotekų stovas atliko nuotekų šalinimo funkciją – ginčo name yra kitas teisėtai įrengtas komunalinis nuotekų stovas, kuriuo trečiasis asmuo gali naudotis. Byloje nėra jokių duomenų dėl nuotekų stovo įrengimo buto Nr. 6 nuotekoms šalinti iš klozeto. Bylos duomenys patvirtina tik virtuvės įrengimą bute Nr. 6 1981 metais. 1981 m. kovo 17 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimas patvirtina, kad ginčo bute Nr. 6 buvo nuspręsta įrengti tik virtuvę su kriaukle ir atitinkamai buvo išvesta nuotekų sistema. Šis senais laikais įrengtas nuotekų stovas apie 5 cm skersmens ir šiai dienai yra ginčo name, jis nėra panaikintas, ir tai patvirtina tiek atsakovų argumentai bylos nagrinėjimo metu, tiek pridedamas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos nekilnojamojo turto bylos 2001 m. lapkričio 19 d. duomenys patvirtina, kad net ir 2001 metais bute Nr. 6 buvo tik virtuvė ir gyvenamasis kambarys, o tualeto ar vonios kambario nebuvo, kas vėlgi patvirtina, kad buto Nr. 6 gyventojai ginčo nuotekų sistemą įsirengė savavališkai kažkada jau po 2001 metų.

9.6. Tik iš dalies sutiktina su teismo sprendimo išvada, kad „Byloje esantys dokumentai neginčijamai patvirtina, kad per 16 butą ir 6 butą ėjo namo bendro naudojimo nuotekų sistemos atšaka“ – ši atšaka ėjo ir vis dar eina per bendro naudojimo patalpas, t. y. koridorių, o ne per gyvenamuosius kambarius, ir teismas neteisingai sprendė, kad šį bendro naudojimo stovą atsakovai pašalino. Šis seniai įrengtas nuotekų stovas vis dar yra, jis nėra pašalintas. Tai yra bendraturčių teisės nėra pažeistos, priešingai nei neteisingai nusprendė teismas.

9.7. Susipažinus su priimtu teismo sprendimu paaiškėjo, kad daugelis teismo išvadų yra grįstos tik prielaidomis, nors teismui kilo abejonės bylos nagrinėjimo klausimais, tačiau teismas nebuvo aktyvus ir iš šalių neprašė pateikti papildomų įrodymų, todėl daugeliu klausimų teismas priėmė visiškai neteisingas išvadas, todėl vadovaujantis CPK 314 straipsniu atsakovai prašo priimti su apeliaciniu skundu teikiamą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kadangi šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, siekiant pagrįsti apeliacinio skundo argumentus ir paneigti neteisingas teismo išvadas. Šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas papildomai pagrindžia atsakovų bylos nagrinėjimo metu nurodytą aplinkybę, kad pagal archyvinius duomenis bute Nr. 6 buvo įvestas nuotekų šalinimas tik iš virtuvėje esančios kriauklės, ir bute nebuvo numatyta įrengti klozeto.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė UAB „Civinity namai“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, nepriimti į bylą 2022 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Teismas tinkamai įvertino, jog priešieškinio reikalavimas dėl nuotekų įvado įrengimo iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų plėtimą, naujo reikalavimo priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, kadangi proceso dalyviams turėtų būti suteiktas naujas terminas pareikšti atsiliepimą, naujų trečiųjų asmenų į bylos nagrinėjimą įtraukimas, procesinių dokumentų jiems išsiuntimas, kas, atsižvelgiant į bylos stadiją, būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadija buvo baigta. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti priešieškinį neužkirto kelio ginti galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus teismine tvarka, kadangi suformuotų naujų reikalavimų pareiškimas sudaro atsakovui teisines prielaidas pareikšti savarankišką ieškinį CPK nustatyta tvarka.

10.2. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovai su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, prideda 2022 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame aptarinėjama apie neva seną bendro naudojimo nuotekų vamzdyną, kas nebuvo aptarinėjama pirmosios instancijos teisme. Be to, nėra jokio pagrindo laikyti, kad atsakovai tokio įrodymo (faktinių aplinkybių konstatavimo) negalėjo užsakyti ir pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi nuo 2020 m. iki 2022 m., todėl buvo pakankamai laiko atlikti šį faktinių aplinkybių konstatavimą, kurį teikia kartu su apeliaciniu skundu. Šiuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bandoma teikti naujus įrodymus ir kelti naują versiją, neva A. V. gali jungtis prie tariamai senos kanalizacijos, tačiau atsakovai nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, vien faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra pagrindas manyti, jog minėtas vamzdynas yra kanalizacijos dalis ir tuo labiau, kad jis veikiantis. Atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą antstolė rėmėsi užsakovo teiginiais. Protokole fiksuoti užsakovo (atsakovo) pasakojimai, jog senu nuotekų vamzdžiu neva naudojasi trečio aukšto (palėpės) gyventojai, tačiau tokie teiginiai nebuvo fiksuojami. Antstolė fiksavo teiginius, o ne pačius faktus.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Atsakovai kelia klausimus dėl neteisėtų statybų, tačiau kaip pirmosios instancijos teismas ir pažymėjo, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl galimai neteisėtų statybų ir jų padarinių pašalinimo, o dėl bendrasavininkų teisių pažeidimo. Namas yra senos statybos, todėl galimai išvis nebuvo parengtas nuotekų šalinimo projektas. Atsakovai buvo informuoti rašte Nr. 467, kad pagal šiuo metu įrengtą buitinių nuotekų sistemos bei gyvenamųjų ir kitų patalpų išplanavimą, ieškovė neturi galimybės buitinių nuotekų stovą iškelti kitur, kadangi tam būtų reikalinga iškelti A. V. WC patalpą į kitą vietą.

10.4. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2021 m. balandžio 23 d. atsakovų bute buvo atlikta apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad panaikintas bendrasis nuotekų stovas atsakovų bute. Šių aplinkybių neginčijo ir atsakovai nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu. Byloje esantys dokumentai neginčijamai patvirtina, kad per 16 butą ir 6 butą ėjo namo bendro naudojimo nuotekų sistemos atšaka, bendro naudojimo stovas, kurį atsakovai pašalino. Tai yra butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Pašalinus stovą, buvo pažeistos bendraturčių teisės. A. V., gyvenanti 6 bute, ligi šiol negali naudotis tinkamai kanalizacija ir prašo jos atstatymo, sutvarkant 16 bute nuotekų stovą.

10.5. Atsakovai į bylą pateikė atsakovo L. J. užsakymu paruoštą paprasto remonto projektą, kuris apima ir nuotekų vamzdyno išdėstymą. Nustatyta, kad pateiktame projekte nėra numatytas trečiojo asmens A. V. panaikinto stovo atstatymas ir jos buto prijungimas prie kanalizacijos.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. V. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Priešieškiniu iš esmės plečiamos bylos nagrinėjimo ribos. Pateiktas buitinių nuotekų šalinimo tinklų darbų supaprastintas statybos projektas suderintas su UAB „Kauno vandenys“, yra dėl nuotekų šulinio ir nuotekų trasos už statinio ribų ir nesusijęs su ginču. Projektu numatytas papildomas nuotekų šulinys ir papildoma nuotekų trasa už pastato ribų. Šiame projekte nėra numatyti nuotekų sistemos pertvarkymo darbai pastato viduje ir nėra numatyta, kaip bus atstatoma kanalizacija į trečiojo asmens butą, kurią atsakovai panaikino. Papildomo šulinio, papildomos nuotekų linijos ir jos įvado į namą įrengimas neturi įtakos ieškinio reikalavimų išsprendimui, todėl teismas pagrįstai atsisakė priešieškinį priimti. Ieškiniu keliamas reikalavimas atstatyti funkcionuojantį bendro naudojimo nuotekų stovą bute Nr. 16, o ne dėl už pastato ribų po žeme esančių nuotekų šulinukų ir nuotekų linijų išdėstymo, panaikinimo ar pan. Ieškovei ir trečiajam asmeniui byloje aktualus būtent kanalizacijos stovo tarp pirmo ir antro aukšto atkūrimo klausimas ir kad trečiasis asmuo galėtų naudotis kanalizacija, o ne kokiu maršrutu sklype, į kokius šulinukus tekės nuotekos. Vienintelės sąsajos tarp ieškinio ir priešieškinio yra žodis „nuotekos“ ir adresas.

11.2. Atsakovų pateiktame projekte dėl papildomos nuotekų linijos ir šulinukų bei įvado įrengimo nurodyti sprendiniai buvo įgyvendinti. Šiuo metu prie pastato yra ir naudojami tiek anksčiau buvęs, tiek atsakovų įrengti nuotekų šuliniai. Nuotekos name prie miesto nuotekų sistemos dabar yra pajungtos tiek per ankstesnį įvadą, tiek per atsakovų papildomai įrengtą įvadą. Jokio teisminio ginčo dėl papildomų šulinukų ar papildomo įvado panaikinimo nevyksta, panaikinti šią išorinę papildomą trasą, šulinius ar papildomą įvadą niekas neprašo. Taip pat ir priešieškinyje buvo nurodyta, kad trys kaimynai R. M., L. N. ir J. T. atsakovams pasakė, kad dėl tokio projekto neprieštarauja, iš kitų kaimynų atsakymo dar negauta. Priešieškinyje nebuvo nurodyta, kad kas nors šiam konkrečiam projektui prieštarauja, kad tarp kaimynų kilo ginčas dėl nuotekų trasos, šulinio už namo ribų bei papildomo įvado į namą. Todėl toks priešieškinio reikalavimas apskritai buvo nelogiškas ir jo tikslas buvo neaiškus. Galimai buvo siekiama vilkinti procesą ar / ir klaidinti teismą. Priešieškiniu deklaruojama, neva tarp ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys, tačiau nepateikta jokių argumentų apie tokio ryšio buvimą, paremtų pateikto projekto turiniu.

11.3. Iš atsakovų minimo 1981 m. kovo 17 d. vykdomojo komiteto sprendimo turinio akivaizdu, kad kalba eina būtent apie pertvaros įrengimą, atskiriant dvi patalpas, o ne apie kanalizacijos įrengimą. Sanitarinis mazgas toje vietoje trečiojo asmens bute buvo dar iki tol, kai butas buvo padalintas į dvi patalpas. Iš prie bylos prijungtos namų knygos matyti, kad sanitarinis mazgas toje pat vietoje trečiojo asmens bute užfiksuotas planuose su antspaudais iš 1948–1958 metų, t. y. sanitarinis mazgas buvo įrengtas arba jau statant namą, arba vėliausiai ankstyvu pokario laikotarpiu.

11.4. Apeliaciniu skundu atsakovai kelia naują versiją, neva kanalizacija iš trečiojo asmens buto Nr. 6 anksčiau ėjo ne per atsakovų butą, o greta namo laiptų aikštelės esančiu vamzdžiu. Atsakovai pateikia antstolės 2022 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas nurodytas vamzdis greta namo laiptų aikštelės. Protokole antstolė užfiksavo, jog užsakovo L. J. teigimu, prie šio vamzdžio kadaise buvo prijungta kanalizacija iš trečiojo asmens buto. Nėra jokio pagrindo laikyti, kad atsakovai tokio įrodymo – faktinių aplinkybių konstatavimo fakto negalėjo užsakyti ir pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Viso proceso metu ieškovė ir trečiasis asmuo nuosekliai nurodė, kad trečiojo asmens butas yra su kanalizacija, kanalizacijos stovas ėjo per atsakovų butą, teikė tai patvirtinančius dokumentus. Vien tai, kad atsakovų pasirinkta argumentavimo strategija pirmosios instancijos teisme nepasiteisino ir, tenkinus ieškinį, jie apeliacinės instancijos teisme nusprendė iškelti naują versiją, esą trečiojo asmens kanalizacija anksčiau buvo prijungta prie vamzdžio greta namo bendro naudojimo laiptų aikštelės, nėra pagrindo spręsti, jog atsirado būtinybė teikti naujus įrodymus. Tokia versija galėjo būti keliama ir tokie įrodymai galėjo būti teikiami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kur juos būtų nesunku įvertinti ir patikrinti, prireikus apžiūrint tokį vamzdį, apklausiant liudytojus.

11.5. Trečiojo asmens žiniomis antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas vamzdis buvo kanalizacijos alsuoklis, kuriuo nuotekos neteka.

11.6. Atsakovai nurodo, jog nuotekų stovo defektą pašalinus 2020 m. vasario 20 d., avarijos fiksuotos 2020 m. balandžio 2 d. ir 2020 m. balandžio 6 d., tačiau visais atvejais avarijos fiksuotos būtent remiantis trečiojo asmens pranešimais. Pirmu atveju 2020 m. vasario 20 d. avarija fiksuota išnirus nuotekų stovui, vėlesniais atvejais avarijos fiksuotos todėl, kad trečiojo asmens bute neveikė WC, kilo nuotekos kriauklėje. Kaip paaiškėjo apžiūrint atvykusiems specialistams bei vėliau, bylos nagrinėjimo metu, šių įvykių priežastis buvo ne nuotekų sistemos defektai, bet tai, kad atsakovai pašalino nuotekų stovą ir pripurškė į jį montažinių putų. Nėra jokio pagrindo laikyti, kad avarijos kartosis ateityje, atstačius bendro naudojimo nuotekų stovą ir sudarius sąlygas bendro naudojimo objektų administratoriui jį prižiūrėti. Jei atsakovai mano, kad nuotekų stovo statyba buvo nelegali, tai jie turėjo teisę reikšti ieškinį dėl statybos pažeidimų, kaip numato CK 4.103 straipsnio 2 dalis. Atsakovai to nedarė, o patys panaikino vamzdį ir pripurškė jį montažinių putų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atsakovai įpareigoti atkurti (atstatyti) nuotekų stovą į buvusią iki pažeidimo padėtį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė antstolės Raimondos Pauzienės 2022 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris, jų teigimu, patvirtina, kad trečiajam asmeniui priklausančiame bute buvo įrengta kanalizacija tik nuotekoms šalinti per bendro naudojimo patalpose sumontuotą nuotekų vamzdį. Taip pat atsakovai 2022 m. rugsėjo 26 d. pateikė architektės Ž. G. pažymą dėl (duomenys neskelbtini), pastato elementų ir vidaus įrengimų sutartinių ženklų. Atsakovai šiuo įrodymu siekia pagrįsti teiginį, kad trečiajam asmeniui priklausančio buto patalpose nėra pažymėtas klozetas.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti įrodymai yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui ir faktiniam aplinkybių nustatymui, jie susiję su atsakovų apeliacinio skundo dalyku. Byloje nesant duomenų apie atsakovų piktnaudžiavimą teise teikti įrodymus, taip pat nesant pagrindo spręsti, kad naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo su įrodymais yra susipažinę, dėl to teisėjų kolegija, siekdama teisingai išspręsti ginčą, priima atsakovų pateiktus papildomus įrodymus ir vertina juos visų byloje esančių faktinių duomenų kontekste.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovams L. J. ir I. J. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 16, o trečiajam asmeniui A. V. – butas Nr. 6. Byloje nėra ginčo, kad atsakovams priklausančiame bute buvo buitinių nuotekų stovas, kuriuo buvo šalinamos nuotekos iš viršuje esančio buto Nr. 6. Iš byloje esančio pradinės ieškovės UAB „Kauno butų ūkis“ 2020 m. balandžio 17 d. rašto Nr. 467 ir 2020 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 495 nustatyta, kad atsakovams priklausančiame bute buvo fiksuojamos pasikartojančios buitinių nuotekų sistemos avarijos, todėl buvo būtina atlikti nuotekų sistemos remonto darbus, t. y. suremontuoti atsakovų bute esantį nuotekų stovą (ieškinio priedas Nr. 6, 8). Atsakovams nesutikus leisti ieškovės darbuotojams atlikti nuotekų stovo remonto darbus, ieškovė, kaip daugiabučio namo administratorė būdama atsakinga už bendro naudojimo objektų priežiūrą, 2020 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovus įsileisti ieškovės atstovus į atsakovų nuosavybės teise valdomas patalpas ir sudaryti galimybę atlikti remonto darbus. Atsakovai 2020 m. liepos 23 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę organizuoti ginčo gyvenamojo namo nuotekų tinklų įrengimą pagal atsakovų pateikiamą projektą. Teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi atsakovų priešieškinį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui jau yra baigtas, o priešieškinio reikalavimas dėl nuotekų įvado įrengimo iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų plėtimą, todėl naujo reikalavimo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovams sutikus įsileisti ieškovės atstovus į jiems priklausantį butą, buvo surašytas 2021 m. balandžio 23 d. statinio apžiūros aktas Nr. KA-2147, kuriame užfiksuota, kad bute Nr. 16 panaikintas bendro naudojimo nuotekų stovas (DOK-60122). Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2021 m. gegužės 23 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, prašydama įpareigoti atsakovus atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y., atstatyti funkcionuojantį nuotekų stovą (duomenys neskelbtini). Neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku, pripažinti ieškovei teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai, įpareigojant atsakovus leisti patekti į ginčo patalpas ir išieškoti iš atsakovų ieškovės turėtas išlaidas.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai, pašalindami jiems priklausančiame bute buvusį bendro naudojimo nuotekų stovą, pažeidė bendraturčių teises ir dėl to trečiasis asmuo negali savo turto naudotis pagal paskirtį. Atsakovai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti byloje priešieškinį, taip nesudarydamas galimybės ginčo name įsirengti nuotekų sistemą, kuri atitiktų teisės aktuose numatytus reikalavimus ir nepagrįstai įpareigojo atkurti savavališkai įrengtą ginčo nuotekų stovą, dėl kurio nuolat kildavo avarijos. Be to, teismas neįvertino, kad nuotekų stovo atkūrimas į iki pažeidimo buvusią padėtį nėra galimas, nes nepateiktas nuotekų sistemos projektas, kuris pagrįstų ginčo nuotekų stovo buvusios padėties teisėtumą. Taip pat teismas neįvertino, kad ginčo name yra kitas komunalinių nuotekų stovas, kuriuo trečiasis asmuo gali naudotis.

Dėl priešieškinio priėmimo

19. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato.

20. CPK 143 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakovo teisė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, pareikšti ieškovui priešieškinį. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį esant vienai iš trijų pagrindų grupių: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų.

21. Kaip nustatyta šios nutarties 17 punkte, atsakovai priešieškinį pateikė 2020 m. liepos 23 d., teismas tik 2020 m. liepos 27 d. rezoliucija bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. spalio 29 d. Vadinasi, priešieškinis byloje pateiktas nepraleidus CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ir byloje nebuvo pagrindo spręsti, kad priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Kaip minėta, teismas atsisakymą priimti priešieškinį grindė vieninteliu argumentu, kad priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, tačiau teismas visiškai nevertino, ar egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos priešieškinio priėmimo sąlygos.

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip ieškinio pagrindą nurodė aplinkybes, kad atsakovai pažeidė bendros dalinės nuosavybės bendro naudojimo objektą (buitinių nuotekų stovą) ir būtina atkurti atsakovų bute buvusio nuotekų stovo funkcionavimą. Atsakovai nuo pareikšto ieškinio gynėsi atsikirtimais, kad ginčo nuotekų stovas jų bute įrengtas neteisėtai, toks stovas negali būti įrengtas gyvenamajame kambaryje, o šio stovo remontas nepašalins grėsmės buitinių nuotekų avarijoms. Siekdami pagrįsti savo poziciją atsakovai, kartu su atsiliepimu į ieškinį, pateikė UAB „Skena“ atliktą buto, esančio (duomenys neskelbtini), buitinio nuotekų vamzdyno sumontavimo įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad minėtame bute esantis buitinių nuotekų šalintuvo įrengimas prieštarauja statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 (toliau – STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“) 23 priede numatytiems reikalavimams. Pastebėtina, kad pati ieškovė dublike nurodė, jog neturi galimybės buitinių nuotekų stovą iškelti iš atsakovų buto, nes tam būtų reikalinga perkelti trečiojo asmens WC į kitą vietą, o norint keisti nuotekų šalinimo sistemą reikia parengti projektą ir gauti patalpų bendrasavininkų sutikimą. Ieškovė nurodė ir tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai dėl bendrojo naudojimo sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos bei sistemos projektavimo ar įrengimo pagal suderintą projektą, gali teikti prašymą ieškovei (administratorei), kuri vykdys butų ir kitų patalpų savininkų apklausą šiems darbams atlikti. Atsakovai kartu su priešieškiniu į bylą ir pateikė buitinių nuotekų šalinimo tinklų supaprastintą statybos projektą, prašydami įpareigoti ieškovę organizuoti nuotekų tinklų įrengimą būtent pagal jų pateiktą projektą. Pastebėtina ir tai, kad byloje yra pateikti kitų daugiabučio namo savininkų, išskyrus trečiojo asmens, sutikimai dėl nuotekų sistemos įvedimo pagal minėtą projektą (DOK-47692).

23. Anksčiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję. Teismas tik priėmęs priešieškinį galėtų įvertinti, kurios proceso šalies reikalavimas dėl nuotekų sistemos tinkamo funkcionavimo atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus ir užtikrina bendraturčių interesų pusiausvyros principą bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), t. y. galėtų išnagrinėti ginčą iš esmės. Teismui nusprendus tenkinti priešieškinį ir įpareigojus ieškovę organizuoti nuotekų sistemos įrengimą pagal atsakovų pateiktą projektą, nebūtų pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, kartu nagrinėjant ieškinį ir priešieškinį būtų buvę galima greičiau ir teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą ir pasiekti norimą rezultatą dėl nuotekų sistemos tinkamo funkcionavimo (CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, be pakankamo teisinio pagrindo, teismui atsisakius priimti priešieškinį ir bylą nagrinėjant pagal vienos ginčo šalies ieškinį, nebuvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčo išsprendimui turinčios reikšmės aplinkybės, taip pat buvo nepagrįstai apribotos atsakovų procesinės teises bei neužtikrintas rungimosi ir dispozityvumo principų įgyvendinimas (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį

24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė gina savo teises CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatytu būdu – prašydama teismo įpareigoti atsakovus atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant reikalavimą dėl įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią daikto padėtį svarbu įvertinti, ar buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovės subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-969/2015).

25. Taigi, sprendžiant byloje pareikšto ieškinio pagrįstumą, būtina nustatyti, ar objektyviai įmanoma atstatyti ginčo nuotekų stovą ir, ar padėtis, buvusi iki nustatyto teisės pažeidimo, buvo teisėta, t. y. nuotekų stovas buvo įrengtas teisėtai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai, pašalindami bendro naudojimo nuotekų stovą, pažeidė trečiojo asmens A. V. teises ir dėl to ji negali savo turto naudotis pagal paskirtį, tačiau teismas visiškai nevertino atsakovų argumentų dėl šio nuotekų stovo teisėtumo, apsiribodamas išvada, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl galimai neteisėtų statybų ir jų padarinių šalinimo. Atsakovai apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur), todėl teismas negali ginti tokių subjektinių teisių, kurios galimai kildinamos iš neteisėtų veiksmų.

26. Teisėjų kolegija iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenų nustatė, kad Kauno Požėlos rajono Liaudies deputato tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. kovo 17 d. sprendimu buvo leista bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti virtuvę (nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos l. 54). Remiantis 2001 m. lapkričio 9 d. pastato vidaus plotų eksplikacija, butą Nr. 6 sudaro dvi patalpos: virtuvė ir kambarys (nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos l. 22–23). Ieškovė 2020 m. liepos 9 d. pateiktame rašte teismui (DOK-88798) nurodė, kad negali pateikti brėžinių ir dokumentų, patvirtinančių nuotekų stovo buvimą iki pažeidimo, kadangi perdavimo – priėmimo aktu ieškovei nebuvo tokie dokumentai perduoti perimant namą. Nurodė ir tai, kad ginčo namas yra senos statybos, todėl galimai nebuvo parengtas nuotekų šalinimo projektas. Iš atsakovų su apeliaciniu skundu pateikto 2022 m. gegužės 24 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad bendro naudojimo patalpoje (koridoriuje) yra pritvirtintas vamzdis, kuriuo atsakovų teigimu, gali būti šalinamos buitinės nuotekos iš trečiojo asmens bute esančios kriauklės. Taigi, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens bute yra virtuvė su kriaukle, tačiau byloje liko nenustatyta aplinkybė, kaip yra šalinamos buitinės nuotekos iš minėtos kriauklės, o vien kriauklės buvimas negali patvirtinti ginčo nuotekų stovo įrengimo teisėtumo, jo atitikimo projektinei dokumentacijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog galimai ginčo nuotekų stovas įrengtas neteisėtai, trečiajam asmeniui, siekiančiam galimybės tinkamai naudotis nuosavybe, neužkertamas kelias savo teises ginti kitais civilinės teisės gynybos būdais.

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl galimybės atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį pažymi, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus reglamentuoja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603. Minėtų nuostatų 7.7 punkte numatyta administratoriaus pareiga pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 punkte įtvirtinta bendro naudojimo objektų administratoriaus pareiga užtikrinti namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Esminius pastato inžinerinių sistemų – vandentiekio ir nuotekų šalintuvo (kaip pastato dalių) reikalavimus bei saugos ir paskirties reikalavimus nustato STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“. Šio reglamento dvidešimtame – dvidešimt penktame skirsniuose nustatyti esminiai pastato nuotekų šalintuvo reikalavimai ir jų ryšys su viso pastato esminiais reikalavimais.

28. Taigi, ieškovė jai pavestas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimo užtikrinimo paslaugas turi teikti vadovaudamasi galiojančiais teisės aktas, o prašomi atlikti nuotekų stovo remonto (atstatymo) darbai taip pat turi būti atliekami nepažeidžiant nuotekų sistemos (nuotekų stovo) įrengimui keliamų reikalavimų. Be to, reiškiant reikalavimą atlikti konkrečius remonto darbus, ieškovas turi detalizuoti tiek darbų apimtį, tiek planuojamus sprendinius bei rezultatus. Nagrinėjamu atveju, byloje ne tik nėra konkretizuota, kaip turėtų būti atliekami ginčo nuotekų stovo atstatymo darbai, taip pat neįvertinta, ar šiuo metu objektyviai įmanoma atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y., atstatyti ginčo nuotekų stovą. Juolab, kad atsakovų atstovas 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjos klausimą, ar galima uždėti nukritusį vamzdį, atsakė, kad „nebėra kur nuvesti“, o atsakovas teigė, kad buvęs kanalizacijos įvadas nenaudojamas, naudojamas naujas kanalizacijos įvadas įrengtas pagal naują projektą (2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 57 min. 24 sek., 1 val. 3 min.). Be to, konstatavus vieno iš bendraturčių teisių pažeidimą, turėtų būti įvertinta ne tik tai, kurio bendraturčio interesas yra vertingesnis, bet ir, esant reikalui, parinkti tokį teisių gynimo būdą, kuris būtų proporcingas ir užtikrintų visų savininkų galimybę naudoti daiktus pagal paskirtį.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas bylą išnagrinėjus nesilaikant proceso teisės normų, nepagrįstai apribojant atsakovams teisę pareikšti byloje priešieškinį, neatskleidžiant bylos esmės, neįvertinant ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo įgyvendinimo. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismui pavestas funkcijas, o šalys dėl iki šiol visiškai nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, tuo apribojant jų teisę į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija panaikina ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. papildomą sprendimą, nes jis yra sudėtinė 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo dalis.

30. Teisėjų kolegija nesprendžia šalių turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo, dėl jų pasisakys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą ir 2022 m. gegužės 19 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė