Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. 2015-12-03 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, jog L. K. 2015 m. lapkričio 23 d. davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053402580. Tokiais veiksmais L. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.

L. K. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu, apie atvykimą į teismą buvo informuotas, todėl laikytina, kad jam yra tinkamai pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė, priežasčių, dėl kurių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, nenurodė, todėl darytina išvada, kad į bylos nagrinėjimą jis vengia atvykti, ir byla nagrinėtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

Iš pridėto 2015-11-25 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. B., 2015 m. lapkričio 23 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį MAZDA XEDOS 9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, su savimi neturėjo ir nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, privalomosios techninės apžiūros lapo. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14; 16 punktų reikalavimus. A. B. nurodė, kad iš karto neprisiėmė sau atsakomybės, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl prašė, kad kaltę prisiimtų L. K.. Automobilyje su A. B. važiavo O. B., kuri sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, daugiau kitų pašalinių asmenų automobilyje nebuvo (b. l. 6-7).

2015-11-25 tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo vyriausiasis patrulis G. L. nurodė, kad perrašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes protokole buvo nurodytas neteisingas automobilio valstybinis numeris ir perrašant protokolą A. B. su pažeidimu sutiko ir paaiškino, kad prieš tai davė melagingus parodymus taip norėdamas išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat papildomai paėmė iš L. K. paaiškinimą, kuris teigė, kad prieš tai davė melagingus parodymus taip norėdamas padėti A. B. išvengti administracinės atsakomybės (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio mėn. 29 d. nutartis byloje Nr. N-575-651-12).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Nors A. B. pirminiame paaiškinime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-851-761/2015, 2015-11-23 kaltu neprisipažino, nurodė, kad automobilį vairavo L. K., tačiau iš O. B. paaiškinimo, L. K. paaiškinimų, policijos pareigūnų A. B., A. L., G. L. tarnybinių pranešimų nustatyta, kad A. B., 2015 m. lapkričio 23 d., apie 15.50 val., Šilalės m., D. P. g., vairavo automobilį MAZDA XEDOS 9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu su juo automobilyje važiavo O. B.. A. B. pamatęs policijos pareigūnus nuvažiavo į D. P. g. prie kavinės „Pitlius“, ten sustojo ir persėdo į automobilio galą. Sėdėdamas automobilyje skambindamas ir rašydamas žinutes telefonu susiekė su L. K. prašė jo prisiimti kaltę dėl automobilio vairavimo. L. K. priminiame paaiškinime nurodė, kad automobilį vairavo jisai, tačiau 2015-11-25 paaiškinime pripažino kad A. B. jo paprašė sakyti, kad jis vairavo automobilį. Tai, kad automobilį vairavo pripažino pats A. B. 2015-11-25, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškinime nurodė O. B., jį vairuojantį automobilį matė policijos pareigūnai A. B. ir A. L.. Todėl administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, kad A. B. vairavo automobilį MAZDA XEDOS 9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, su savimi neturėjo ir nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, privalomosios techninės apžiūros lapo, todėl A. B. veikos kvalifikuotos pagal ATPK 128 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. Šilalės rajono apylinkės teismas 2015-12-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-851-761/2015 A. B. nubaudė pagal ATPK 128 str. 1 d. 320 € (trijų šimtų dvidešimties eurų) bauda; pagal ATPK 124¹ str. 8 d. 7 € (septynių eurų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrino, griežtesne nuobauda apimant švelnesnes nuobaudas ir galutinai A. B. nubaudė 320 € (trijų šimtų dvidešimties eurų) bauda.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. reglamentuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises – jis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pateikti prašymus ir kt. Pagal šią normą, asmuo, kurio atžvilgiu yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, turi teisę, o ne pareigą duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, kas suponuoja jam pasirinkimo teisę duoti apskritai parodymus ir kokius juos duoti, todėl atsakomybėn už neteisingų duomenų pateikimą paties pažeidėjo atžvilgiu tiriamoje byloje, jis negali būti traukiamas. O šiuo atveju, kaip matyti, kad 2015-11-23 L. K. save apkalbėjo teigdamas esąs pažeidėjas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, priimdamas sprendimą, turi vadovautis įrodymais, t.y. tik įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtais ir pripažintais įrodymais, duomenimis. Tas pats pasakytina ir apie asmenų (pažeidėjo, liudytojo) paaiškinimus – jie įrodymais yra tuo atveju, kai jie, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Kaip ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismas pats sprendžia kiek byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka galutinei išvadai sprendžiamu klausimu priimti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog liudytojo, kaip baudžiamojo ar administracinio proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrarioMacko and Kozubal‘ v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007).

Atsižvelgiant į tai, kad L. K. pačiam prisipažinus dėl A. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo, pačiam grėsė administracinė atsakomybė, o tokiu paaiškinimu jis būtų davęs parodymus prieš save ir būtų pažeistos jam garantuotos konstitucinės teisės.

Taip pat iš minėtų teisės aktų nuostatų išplaukia, kad asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą teisei priešingą veiką, netaikoma atsakomybė tiek už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje (BK235 str.), tiek už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK187² str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

ATPK 259 str. 2 d. nustatyta, jog dėl ATPK 187² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą kurioje buvo padarytas šis teisės pažeidimas. Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad esant pagrindui pradėti teiseną dėl galimai melagingų liudytojų parodymų administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas A. B. administracinės atsakomybės klausimas dėl ATPK 128 str. 1 d., 124¹ str. 8 d numatytų pažeidimų padarymo, tai galėjo padaryti tik pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs administracinę bylą - administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-851-761/2015. Pabrėžtina, jog administracinės teisės pažeidimo bylos iškėlimas dėl melagingų parodymų davimo yra nagrinėjančio teismo diskrecija. Pagrindu tokią bylą iškelti, objektyviai įvertinus bylos duomenis, gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl melagingų parodymų teikimo. Iš Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-12-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-851-761/2015, kuriuo nubaustas A. B. matyti, kad teismo posėdyje nedalyvavo nei A. B., nei L. K., t. y. L. K. nedavė jokių parodymų teisme ir teismas nepradėjo teisenos dėl galimai melagingų L. K. parodymų davimo.

Taigi, remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad L. K. negali būti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. numatyto teisės pažeidimo subjektu, todėl byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. L. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant L. K. šio pažeidimo padarymo subjektu, t. y. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. d. L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.