Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kašgarija“ direktoriaus J. D. (J. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl atsakovės UAB „Kašgarija“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje sprendžiamas atsisakymo priimti pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimas.

Atsakovės vadovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų, tačiau iškėlus restruktūrizavimo bylą atsakovė galėtų įgyvendinti naujas verslo plėtros galimybes ir padengti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Be to, atsakovė atitinka visas ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas būtinąsias sąlygas restruktūrizavimo bylos iškėlimui, atsakovei priklausančio turto vertė yra didesnė nei jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Bendrovės finansiniai sunkumai prasidėjo dar 2012 metais, kai bendrovei buvo pirmą kartą iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau iki šiol bendrovė nėra nutraukusi veiklos, veda derybas su užsienio partneriais. Be to, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei keliama tik tada, kai nelieka abejonių dėl jos nemokumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Kašgarija“ direktoriaus J. D. pareiškimą dėl atsakovės UAB „Kašgarija“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pareiškimą grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad restruktūrizavimo procesas gali būti pradedamas, jeigu įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi (ĮRĮ 4 str. 3 p.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-199-544/2016, atsakovei UAB „Kašgarija“ iškėlė bankroto bylą. Dėl nurodytos priežasties, t. y. bankroto bylos iškėlimo, teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė restruktūrizavimo bylos iškėlimo prioriteto principą. Atsakovė UAB „Kašgarija“ vykdo komercinę veiklą, dalyvauja projektuose, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimu yra suinteresuota ne vien dėl to, kad išvengtų bankroto.

2. Vilniaus apygardos teismas neteisėtai atsisakė priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kadangi Panevėžio apygardos teisme bankroto byla UAB „Kašgarija“ negalėjo būti iškelta, o turėjo būti atidėtas bylos nagrinėjamas arba vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalimi sprendžiamas klausimas dėl bylų sujungimo.

3. Teismo veiksmais ribojama asmens teisė į teisminę gynybą. Teismas teikia prioritetą verslo bankrotui, o ne restruktūrizavimui. Užkirsdamas kelią inicijuoti restruktūrizavimo bylą teismas pažeidė procesines teisminės gynybos užtikrinimo garantijas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalies redakcijai, įtvirtintas privalomas civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimas kartu. Tokiu būdu pakeistas iki tol galiojęs teisinis reglamentavimas, pagal kurį bankroto bylos nagrinėjimas būdavo atidedamas iki kol bus priimta teismo nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui nustatyta, kad jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Jeigu pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2016 m. vasario 23 d. nutartimi sujungė Panevėžio apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-199-544/2016 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kašgarija“ ir Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr.eB2-3964-567/2016 dėl UAB „Kašgarija“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei perdavė ją nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Nors Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi buvo nuspręsta ieškovo UAB „Kašgarija“ direktoriaus J. D. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikyti nepaduotu, pastarajam neištaisius pareiškimo turinio trūkumų, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad pagal teismingumo taisykles ir pasikeitusį įstatyminį reglamentavimą UAB „Kašgarija“ bankroto byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškimo iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą priėmimo. Aplinkybė, kad pareiškėjas neištaisė teismo nutartimi nustatytų pareiškimo turinio trūkumų ir dėl to jį buvo atsisakyta priimti, priešingai nei teigia apeliantė, nepaneigia įmonės restruktūrizavimo prioriteto principo. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujasis teisinis reglamentavimas įtvirtina proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, leidžia objektyviau ir išsamiau įvertinti įmonės finansinę padėtį, jos finansinių sunkumų pobūdį ir trukmę, galimybes atkurti normalią ūkinę – komercinę veiklą. Pažymėtina, jog atsakovės registruotos buveinės adreso pasikeitimas po kreditorių kreipimosi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nekeičia šios bylos ir joje nagrinėtinų klausimų teismingumo (ĮBĮ 5 str. 3 d. ir 4 d., CPK 27 str. 4 p.).

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-199-544/2016, iškėlė atsakovės UAB „Kašgarija“ bankroto bylą, ši nutartis apeliacinės instancijos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1076-241/2016, palikta nepakeista ir apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo metu yra įsiteisėjusi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ir jos nemokumo konstatavimo, atsakovei negali būti keliama ir restruktūrizavimo byla, todėl pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsisakė priimti (ĮRĮ 4 str. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Lietuvos teisėje galiojantis restruktūrizavimo prioriteto principas nėra absoliutus. ĮRĮ 4 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimas gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi. Šios nuostatos įtvirtina vieną iš būtinų restruktūrizavimo procedūros taikymo sąlygų, kuriai esant įmonės restruktūrizavimas negali būti pradėtas, t. y. jeigu įmonė yra bankrutuojanti ar bankrutavusi ji nebegali būti restruktūrizuojama (ĮRĮ 4 str.). Tai reiškia, jog teisė kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti realizuota iki įmonės nemokumo konstatavo ir bankroto bylos jai iškėlimo.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bankroto bylos atsakovei iškėlimo momentą, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą.