- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- eI2-1044-764/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03369-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Ina Kirkutienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- S. B. O.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
dalyvaujant pareiškėjui S. B. O. (S. B. O.), jo atstovams advokatui G. A., advokato padėjėjai G. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. B. O. (S. B. O.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. O. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2020 m. rugsėjo 4 d. Migracijos departamento (toliau – Departamentas) sprendimą Nr. (15-01) 3I-238 / (15/5-5) 41PR-32/4U-590; 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Lietuvos Respublikoje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, ginčijamu sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas dėl to, kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Anot pareiškėjo, administracinių nusižengimų padarymas savaime nereiškia, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei bei dėl to turi išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
Pažymi, kad supranta ir pripažįsta padarytus administracinius nusižengimus ir sumokėdamas baudas atlygino administraciniais nusižengimais sukeltą žalą. Pareiškėjas teigia besistengiantis pasitaisyti ir po padarytų administracinių nusižengimų laikosi visų Lietuvos Respublikos įstatymų. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra studentas, siekiantis išsilavinimo Lietuvos Respublikoje, yra Lietuvos Respublikoje įsteigtos Bendrovės akcininkas ir vadovas, gaunantis atlygį už direktoriaus darbo funkcijas. Kadangi pareiškėjas taip pat yra minėtos Bendrovės vienintelis akcininkas, tai reiškia, kad niekas kitas negali priimti atitinkamų sprendimų dėl Bendrovės veiklos, priskirtų akcininkų kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Pareiškėjas pažymi, kad jis Lietuvos Respublikoje gyvena ne vienerius metus, taigi pareiškėjas yra reikšmingai susijęs su Lietuvos Respublika ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje jam yra itin svarbus.
Pareiškėjo nuomone, padaryti administraciniai nusižengimai savaime nereiškia, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ir kiekvienu atveju turi būti įvertintos individualios faktinės aplinkybės. Teigia, jog skunde nurodomos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nėra pavojingas ir gali toliau teisėtai gyventi Lietuvos Respublikoje studijuodamas bei vadovaudamas Bendrovei. Todėl pareiškėjo vertinimu, Departamentas nuspręsdamas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir įpareigodamas pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos nesivadovavo proporcingumo principu.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir pareiškėjo atstovai palaikė skundo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
Departamentas su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Departamentas nurodo išsiuntęs paklausimą Policijos departamentui dėl pareiškėjo galimai keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas savo išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Departamento teigimu, gavus Policijos departamento išvadą ir įvertinus jos duomenimis, Departamentas negalėjo nesivadovauti imperatyviai Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Teigia, jog Įstatymas nenumato jokių išimčių, kad tais atvejais, kai užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi mokymosi pagrindu, galėtų būti netaikomos imperatyvios Įstatymo nuostatos.
Departamentas pažymi, jog pareiškėjas 2019-2020 m. padarė ir buvo nubaustas už dvidešimt tris administracinius nusižengimus, iš kurių penki yra šiurkštūs administraciniai nusižengimai. Todėl Departamentas ir konstatavo, kad pareiškėjas savo elgesiu, pasireiškiančiu sistemingu administracinių nusižengimų darymu, akivaizdžiai demonstruoja nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų ir elgesio taisyklių. Departamento tvirtinimu, padarytų administracinių nusižengimų pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai. Patikina, kad pareiškėjo veiksmai pavojingi visuomenei ir viešajai tvarkai, todėl vertinant riziką ateities požiūriu, pagrįstai galima teigti, kad pareiškėjas taip elgsis ir ateityje.
Departamento vertinimu, ginčijamas sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, o tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias nulėmė paties pareiškėjo veiksmai. Priimdamas ginčijamą sprendimą, Departamentas teigia vadovavęsis ne tik Policijos departamento pateiktomis išvadomis, bet ir įvertino socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs šias aplinkybes, Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas būtų turėjęs arba turi Lietuvos Respublikoje ilgalaikių socialinių ar šeiminių ryšių.
Dėl pareiškėjo studijų ir darbo Departamentas pažymi, kad kadangi aukštojo mokslo studijos šiuo metu yra vykdomos nuotoliniu būdu, pareiškėjas galės sėkmingai studijuoti ir nebūdamas Lietuvoje. Taip pat, sprendimas atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi nekliudo jam dalyvauti Bendrovės veikloje, pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. (15-07) 3I-238/(15/5-5)41PR-32/4U-590 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. O.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 29 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog jis ketina ir toliau mokytis Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje. Departamentas, priėmęs pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir Aprašo 71 punktu, 2020 m. rugpjūčio 3 d. išsiuntė paklausimą Nr. (15/4-4) 10K-21185 Policijos departamentui, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas 2020 m. rugpjūčio 7 d. pateikė Departamentui išvadą Nr. 5-S-10480 nurodydamas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Departamentas, atsižvelgdamas į gautą Policijos departamento išvadą ir įvertinęs ją su kitais byloje esančiais duomenimis, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.
Iš byloje surinktų duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2019-2020 m. padarė ir buvo nubaustas už dvidešimt tris administracinius nusižengimus, iš kurių penki yra šiurkštūs administraciniai nusižengimai: 2019 m. vasario 16 d. pareiškėjas padarė du šiurkščius administracinius nusižengimus, už kuriuos 2019 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo (toliau – VAT) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 8 dalį ir 426 straipsnio „Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“ 2 dalį. Pareiškėjas vairuodamas automobilį nepaliko tarpo iš šono, kliudė kitą stovintį automobilį, apgadino abu automobilius ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos; 2019 m. gegužės 14 d. ir 2019 m. birželio 3 d. jis pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietose, kuriose taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir nesumokėjo šios rinkliavos. Už šiuos administracinius nusižengimus jis buvo nubaustas 2019 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimais pagal LR ANK 418 straipsnio „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalį; 2019 m. birželio 5 d. pareiškėjas vairuodamas automobilį mieste viršijo leistiną greitį 26 km/val. ir 2019 m. birželio 6 d. vairuodamas automobilį mieste viršijo leistiną greitį 29 km/val. 2019 m. spalio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV AVS) nubaustas pagal LR ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį; 2019 m. birželio 17 d. pareiškėjas vairuodamas automobilį sustojo ir stovėjo draudžiamoje vietoje – kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Už tai 2019 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu buvo nubaustas pagal LR ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį; 2019 m. liepos 5 d. pareiškėjas pastatė automobilį rezervuotoje transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdamas specialaus leidimo. Už tai 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu buvo nubaustas pagal LR ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį; 2019 m. liepos 30 d. pareiškėjas vairuodamas automobilį mieste viršijo leistiną greitį 33 km/val. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. vairuodamas automobilį mieste viršijo leistiną greitį 34 km/val. Už šiuos administracinius nusižengimus 2019 m. spalio 7 d. Vilniaus apskr. VPK KPV AVS nubaustas pagal LR ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 4 dalį; 2019 m. rugpjūčio 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo draudžiamoje vietoje – kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Už tai 2019 m. lapkričio 7 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimais nubaustas pagal LR ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį; 2019 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas antrą kartą per metus pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir nesumokėjo šios rinkliavos. Už šį administracinį nusižengimą jis nubaustas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu pagal LR ANK 418 straipsnio „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas“ 2 dalį; 2019 m. spalio 26 d. pareiškėjas vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklų „Įvažiuoti draudžiama“ ir „Važiuoti į dešinę“ reikalavimus ir buvo nubaustas pagal LR ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį; 2019 m. spalio 5 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas buvo nubaustas pagal LR ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį, nes nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; 2019 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apskr. VPK KPV AVS nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas pagal LR ANK 420 straipsnio „Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas“ 2 dalį, nes 2019 m. spalio 9 d. vairuodamas automobilį, prieš pradėdamas judėti, neįspėjo posūkio signalu, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam automobiliui, kuris, kad išvengtų susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Po to, pareiškėjas vairuodamas automobilį tyčia nuolat spaudė stabdžio pedalą ir sukėlė realų pavojų eismo bei žmonių saugumui. 2020 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo veiksmus perkvalifikavo pagal LR ANK 417 „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 1 ir 3 dalis bei paskyrė 75 Eur baudą; 2019 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apskr. VPK KPV AVS nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas už šiurkščius administracinius nusižengimus pagal LR ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 8 dalį ir 426 straipsnio „Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“ 2 dalį, nes vairuodamas automobilį nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį, apgadino jį ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Pareiškėjui paskirta 1 000 Eur bauda (bauda sumokėta 2020 m. rugpjūčio 3 d.) ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėn. Pareiškėjas nesutiko su nutarimu ir kreipėsi į teismą, prašydamas nutarimą panaikinti. 2020 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pakeitė nutarimą – sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 18 mėn. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. 2020 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismas skundo netenkino ir paliko administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėn. – galioti. Teismas nustatė, kad pareiškėjo elgesys per eismo įvykį bei po to (pasitraukė iš eismo įvykio vietos) pabrėžia jo, kaip vairuotojo, pavojingumą. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjas per šešis mėnesius padarė du analogiškus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus: ne tik sukėlė eismo įvykius, sugadino turtą ir padarė žalą kitiems asmenims, bet ir pasišalino iš eismo įvykių vietų, ir konstatavo, kad pareiškėjo dalyvavimas eisme kelia grėsmę ne tik jo, bet ir visuomenės saugumui bei asmenų turtui, todėl tik atėmus teisę vairuoti transporto priemones bus užkirstas kelias galimiems naujiems administraciniams nusižengimams ir išvengta grėsmės aplinkiniams; 2020 m. sausio 16 d. Vilniaus apskr. VPK KPV AVS nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas pagal LR ANK 424 straipsnio „Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti“ 2 dalį, nes 2020 m. sausio 5 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių; 2020 m. sausio 24 d. Vilniaus apskr. VPK KPV AVS nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas pagal LR ANK 424 straipsnio „Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti“ 2 dalį ir 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį, nes 2020 m. sausio 19 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir paliko automobilį stovėti ten, kur tai trukdė transporto priemonių eismui.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas).
Įstatymo 26 straipsnyje išdėstytos leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos, o Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas ar keičiamas, jeigu yra bent vienas iš Įstatymo 40 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų, užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas leidimo gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių leidimas gyventi užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, ginčijamu sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas dėl to, kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Anot pareiškėjo, administracinių nusižengimų padarymas savaime nereiškia, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei bei dėl to turi išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
Nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas dėl to, kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas sistemingai darė administracinius nusižengimus, kas rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti teisės normų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo kreiptis į Policijos departamentą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą – šios institucijos pagal kompetenciją įvertina, ar nėra 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Dar nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeitimo, buvo gauta Policijos departamento išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų duomenų visuma, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai sprendimu konstatavo, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis administracinių nusižengimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, yra socialiai žalingas, rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Pabrėžtina, jog pareiškėjo nusižengimų visuma ir pakartotinumas rodo, kad jo veiksmai nėra atsitiktiniai, jis nesilaiko įstatymų, todėl pagrįstai galima manyti, kad jo elgesys ateityje nesikeis ir jis gali daryti naujus nusižengimus. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nesilaiko savo įsipareigojimo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką suformuotą panašaus pobūdžio bylose, pvz., 2017 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2672-756/2017 teismas yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad po leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjas padarė net šešis įvairaus sunkumo nusižengimus, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių teisės pažeidimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų, toks elgesys kelia pavojų saugiam eismui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui (žr., pvz., 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2672-756/2017).
Pareiškėjas pažymi, kad jis Lietuvos Respublikoje gyvena ne vienerius metus, taigi pareiškėjas yra reikšmingai susijęs su Lietuvos Respublika ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje jam yra itin svarbus. Pareiškėjo nuomone, padaryti administraciniai nusižengimai savaime nereiškia, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ir kiekvienu atveju turi būti įvertintos individualios faktinės aplinkybės. Teigia, jog skunde nurodomos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nėra pavojingas ir gali toliau teisėtai gyventi Lietuvos Respublikoje studijuodamas bei vadovaudamas Bendrovei. Todėl pareiškėjo vertinimu, Departamentas nuspręsdamas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir įpareigodamas pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos nesivadovavo proporcingumo principu.
Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 128 straipsnio 1 dalį, priimant sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, atsižvelgiama į jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvena pakankamai trumpą laikotarpį, t.y. nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., taip pat nenustatyta, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sietų šeiminiai ar ilgalaikiai socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai. Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į kilmės šalį, nenustatyta.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Tvarka).
Tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Tvarkos 38.1 papunktį, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui taikomas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, Departamentas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, ši grėsmė yra reali ir akivaizdi, ji grindžiama nustatytais faktais, t.y. pareiškėjas nuo 2019 m. sistemingai darė administracinius nusižengimus, tarp kurių ir šiurkščius administracinius nusižengimus, keliančius didelį pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui, pakartotinai darė tos pačios rūšies administracinius nusižengimus, ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nedarė jokių išvadų ir nesistengė liautis juos daręs, leido pagrįstai atsakovui manyti, kad pareiškėjas ateityje darys teisės pažeidimus, bei nenustatęs pareiškėjo šeiminių ryšių, ir įvertinęs tai, kad pareiškėjas sumokėjo visas, jam už administracinius nusižengimus paskirtas baudas, vadovaudamasis Tvarkos 5 punktu, pagrįstai nusprendė taikyti 1,5 m. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas ir atitinkantis Tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams užtikrinti.
Pažymėtina, kad Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), 15 punktą, duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, perspėjimas įvedamas, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.
Taigi atsižvelgiant į tai, pareiškėjui ginčijamu sprendimu buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, laikytina, kad sprendimas atitinka SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytus pagrindus, todėl jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, teiktini C.SIS.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), atitinka nuosekliai formuojamą LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio skundo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Departamento. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo S. B. O. (S. B. O.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.