- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-29
- Bylos Nr.
- 2S-1835-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20255-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- A. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio veiksmų, suintersuotas asmuo antstolė N. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas A. Č. pateikė teismui skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų (neveikimo), prašydamas išreikalauti iš antstolės vykdomąją bylą, išnagrinėti 2015 m. balandžio 25 d. išsiųstą skundą, taip pat pridedamą 2016 m. gegužės 9 d. skundą bei pripažinti, kad antstolė, nepatenkindama skundo reikalavimų ir neperduodama skundo teismui, elgėsi neteisėtai; įpareigoti minėtą amenį nedelsiant įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties Nr. 3K-3-154-313/2016 ir pareiškėjo skundo reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgdamas į tai, kad teikiamo skundo turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, grindžiamas antstolę žeminančio pobūdžio pasisakymais („pastaroji“, „aferistė“, „minėta Š.“, „pastaroji perėjūnė“ „sukčiautoja ir aferistė“), teismas sprendė, kad pareiškėjas sąmoningai siekė parodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybės pareigūnus, todėl konstatavo netinkamą pareiškėjo procesinį elgesį ir piktnaudžiavimą teise. Dėl šios priežasties teismas netaikydamas skundo trūkumų šalinimo instituto, tokio turinio skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjui išaiškino teisę reikšti skundą bendra tvarka, pašalinus konstatuotus skundo trūkumus.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas A. Č. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties; prašo išnagrinėti jo pateiktą skundą ir priimti procesinį sprendimą. Nurodė, kad nutartyje išvardintais epitetais antstolę įvardino jausdamas diddžiulę ir nepataisomą nuoskaudą dėl jos neteisėtų veiksmų, kuriuos įvardino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir kurie sukėlė pareiškėjui didelę žalą. Nesutinka su teismo nutartyje padaryta išvada, kad jis, vertindamas antstolės N. Š. veiksmus, niekinamai pasisakė apie visus Lietuvos valstybės pareigūnus. Teigia šalinantis iš skundo teismui teksto žodžius „aferistė, sukčiautoja, pastaroji, minėtoji“ ir prašo išnagrinėti teismui pateiktą skundą dėl N. Š. atsisakymo vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju, apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolio veiksmų.
Pirmosios intsancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikto skundo turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, grindžiamas antstolę žeminančio pobūdžio pasisakymais, todėl skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka bei pabrėžia, kad ji atitinka naujausią teismų formuojamą praktiką ieškinio priėmimo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1320-178/2015 ir kt.).
Pažymėtina, kad nors teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato įstatymai (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). CPK 42 straipsnis nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, kartu ir teismui teikiant elementarius kalbos stiliaus ir kalbos kultūros reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus. Esant ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti sąžiningo civilinio proceso tikslą, priklausomai nuo procesinės situacijos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi teisę arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį ieškinį.
Skundą nagrinėjamu atveju atsisakyta priimti nustačius netinkamą procesinį elgesį, prilyginamą piktnaudžiavimui procesine teise. Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjo pateiktame procesiniame dokumente (skunde dėl antstolės N. Š. neveikimo) antstolė ne kartą vadinama „perėjūne“, „sukčiautoja“, „aferiste“ ir kt. Tokie apibūdinimai viršija pagrįstos kritikos ribas, ir vertintini ne tik kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, bet ir kaip kitos proceso šalies negerbimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Teikdamas skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, apeliantas nurodė šalinantis iš skundo teksto žodžius „aferistė, sukčiautoja, pastaroji, minėtoji“ ir prašo išnagrinėti teismui pateiktą skundą „dėl antstolės N. Š. (kurią labai gerbiu ir myliu, kaip ir visus Lietuvos pareigūnus ir net pagautus kyšininkus) atsisakymo vykdyti LAT 2016-03-23 nutartį“. Taip pat apeliantas prašo „patarti minėtajai Šiugždaitei mylėti ne tik „draugą Staliną“ (...)“. Taigi, ir atskirajame skunde pareiškėjas vartoja dalykiniam dokumento stiliui nederančius išsireiškimus.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovui piktnaudžiaujant procesine teise, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę atsisakyti ją ginti, atsisakydamas priimti skundą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę reikšti skundą bendra tvarka, pašalinus konstatuotus skundo trūkumus.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios intsancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų (neveikimo) procesinės teisės pažeidimų nepadarė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 puntu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.