Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-230-768/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-08-28Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
1A-230-768/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12656-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
E. J.
Nukentėjusysis
R. B.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-230-768/2019Proceso Nr. 1-01-1-12656-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,nuteistajam E. J.,nukentėjusiajam R. B.,gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per 6 mėnesių laikotarpį išdirbti 80 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Iš E. J. buvo priteista R. B. 2441,79 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2019 m. kovo 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš R. B. priklausančios nupjautos medienos sandėlio pagrobė 80,04 kubinių metrų (toliau m³)beržo medienos, kurios vertė 2 791,79 Eur, tuo nukentėjusiajam R. B. padarė 2 791,79 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo: 1) 2019 m. rugpjūčio 28 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendį iš dalies pakeisti ir pripažinti, kad nuteistasis pagrobė 10 m³ 350 Eur vertės R. B. medienos ir; 2) nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti; 3) sušvelninti paskirtą bausmę ir laisvės apribojimą pakeisti viešaisiais darbais. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliantas skunde pažymi, jog teismas sureikšmino nukentėjusiojo R. B. parodymus ir turimus dokumentus apie 2019 m. kovo 15 d. įsigytus 143 m³ (arba kietmetrius) malkinės medienos ir preziumavo, kad toks pat medienos kiekis sandėlyje buvo iki 2019 m. kovo 24 d. pavakarės. Atviroje, neapsaugotoje vietoje sukrauta mediena be savininko priežiūros buvo palikta ilgiau kaip 9 dienas ir per šį laikotarpį galėjo būti išgrobstyta ir kitų asmenų.

2.2. Teismas netinkamai įvertino ir įvykio vietos apžiūros protokole esančius įrašus, iš kurių matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog tik prie kairiosios keliukų sankirtos pusėje esančios beržinės malkinės medienos rietuvės rasti du naudoto traktoriaus ir traktorinės priekabos ratų protektorių raštai, tuo tarpu keliukų sankirtos dešinėje pusėje, pasak nukentėjusiojo R. B., buvusios 26,79 m³ beržinių rąstų rietuvės pėdsakų ir padangų protektoriaus raštų pėdsakų nerasta. Akivaizdu, kad prie malkinės pirmosios medienos rietuvės nuteistasis buvo privažiavęs ne daugiau kaip du kartus, o prie sukrautos medienos antrojoje rietuvėje su Z. B. traktoriumi ir priekaba nebuvo privažiavę ir šios medienos nepagrobė. Šios aplinkybės patvirtina nuteistojo ir liudytojo Z. B. parodymus, kad iš pirmosios beržinės malkinės medienos rietuvės jis išsivežė tik dvi savadarbes Z. B. traktorinės priekabas malkų. Atkreiptinas dėmesys, kad 80 m³ medienos išvežimui reikėtų prie malkinės rietuvės važiuoti 16 kartų, todėl rasti dveji traktoriaus ir priekabos ratų protektorių pėdsakai įvykio vietoje vėlgi neigia išvadas apie tai, kad apeliantas pagrobė 80 m³ medienos.

2.3. Teismas netinkamai įvertino nuteistojo parodymus dėl pagrobtos medienos kiekio teigdamas, kad šie parodymai yra prieštaringi, nes jis savo kaltę pripažino tik dėl 10 m³ medienos, teigdamas, kad pasisavino tik dvi priekabas medienos, į kurias telpa daugiausiai po 5 m³medienos, tuo tarpu pagal nurodytus priekabos išmatavimus ir prikrautos medienos aukštį, šis kiekis erdmetriais yra didesnis. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis visada sakė tiesą, kad iš medienos sandėlio pasisavino dvi Z. B. priekabas, prikrautas 3 metrų ilgio beržinių rąstų, kurie priekaboje buvo sukrautos viena eile iki priekabos atramų viršaus ir niekada netapatino šio kiekio su medienos erdmetriais, nes žino, kad į Z. B. priekabą galima pakrauti apie 5 m³ (10 erdmetrių) malkų.

2.4. Teismas nepagrįstai suabejojo apelianto ir liudytojo Z. B. parodymais apie tai, kad į turimą savadarbę traktorinę priekabą buvo kraunama tik viena eilė beržinių rąstų iki priekabos viršaus, teigdamas, kad logiška manyti, jog į priekabą, kurios ilgis 4,8 m, būtų dedami išilgai du 3 m medienos rąsteliai, o ne vienas, nes dedant tik vieną 3 m rąstelį į 4,8 m ilgio priekabą, ji nebūtų pilnai pakrauta. Teismo nurodytu būdu užkraunant priekabą žalia beržine mediena, priekaba neatlaikytų svorio, nemaža dalis medienos kyšotų už priekabos borto vežant ir iškristų. Atkreiptinas dėmesys, kad tai teismo sukurta versija, nes tiek nuteistasis, tiek liudytojas Z. B. nuosekliai nurodė, kad priekaba viena eile buvo kraunama apie 5 m³ beržinių rąstų. Teismo nurodytu būdu užkraunant 4,8 m. ilgio priekabą dvejomis eilėmis 3 m. ilgio beržinių rąstų iki priekabos viršaus į priekabą būtų sutalpina apie 10, o į dvi - 20 m³ medienos, todėl šie teismo samprotavimai taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad apeliantas pagrobė 80,04 m³ beržinės malkinės medienos.

2.5. Apeliantas skunde pažymi, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, kad nuteistasis nebuvo teisme nuoširdus ir nenurodė tikrojo pagrobtos medienos kiekio ir be pagrindo apkaltino jį įvykdžius didesnio masto svetimo turto vagystę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis R. B. prašo: 1) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir nuteistojo E. J. apeliacinio skundo netenkinti; 2) išieškoti iš E. J. 350 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nukentėjusysis prašo teismo kritiškai vertinti 2019 m. balandžio 1 d. nuteistojo nuoširdų prisipažinimą, kuriame jis teigia, jog nežinojo malkų savininko, nes nuo 2019 m. sausio mėnesio, šalia jo namų, buvo kertami medžiai ir iki vagystės nuteistasis pro tą vietą pravažiuodavo kelis kartus, todėl žinojo medienos savininką.

3.2. Nors nuteistasis nurodo, kad malkas nuvežęs į savo kiemą ir iš ten pardavęs, tačiau taip negalėjo būti, nes nukentėjusysis 2019 m. kovo 24 d. matė, kaip pilnai pakrautas traktorius su priekaba vežė malkas link (duomenys neskelbtini) pardavimui.

3.3. Nuteistasis ir liudytojas Z. B. klaidino tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismą dėl traktoriaus priekaboje telpančio medienos kiekio, nes nukentėjusysis teisme pateikė išsamius ir teisingus skaičiavimus apie telpantį tūrį traktoriaus priekaboje, todėl minėti liudytojo ir nuteistojo parodymai yra neteisingi.

3.4. Nukentėjusysis teismo prašo kritiškai vertinti nuteistojo parodymus apie medienos panaudojimą, nes jie akivaizdžiai prieštaringi ir neatitinka bylos aplinkybių.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė skundą patenkinti, o prokuroras ir nukentėjusysis skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistasis E. J., kuriame jis nesutinka su pavogtos medienos iš nukentėjusiojo R. B. kiekiu ir dėl to priteistu turtinės žalos atlyginimo dydžiu, taip pat skunde nesutinkama su paskirta bausme. Todėl apeliacinės instancijos teismas (toliau Teisėjų kolegija), laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto išvadas dėl šio apeliacinio skundo esmės.

7. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą – apklausė nuteistąjį E. J., nukentėjusįjį R. B., liudytojus Z. B., S. V., D. Š., R. D., D. P., A. V., D. T., ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolą, protokolą – pareiškimą, nuoširdų nuteistojo prisipažinimą ir kitus rašytinius duomenis bei įvertinęs jų visetą konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent E. J. pagrobė 80, 04 m³ medienos, priklausančios R. B..

8. Skunde apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus sureikšmino nukentėjusiojo R. B. parodymus ir turimus dokumentus apie 2019 m. kovo 15 d. įsigytus 143 m³ (kietmetrius) malkinės medienos ir preziumavo, kad toks pat medienos kiekis sandėlyje buvo iki 2019 m. kovo 24 d. pavakarės, taip pat netinkamai įvertino įvykio vietos protokole esančius duomenis, nes akivaizdu, jog nuteistasis prie pirmosios medienos rietuvės buvo privažiavęs tik du kartus, o prie antrosios rietuvės nuvažiavęs nebuvo. Skunde pabrėžiama, jog teismas taip pat netinkamai įvertino nuteistojo bei liudytojo Z. B. parodymus, todėl nepagrįstai nusprendė, jog buvo pavogta 80,04 m³ medienos, o ne 10 m³. Teisėjų kolegija šių apelianto argumentų nelaiko pagrįstais, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai.

9. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Šiose nuostatose įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei šiuo atveju tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai.

10. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nukentėjusysis išgirdęs, jog kaime kažkas pardavinėja medieną, nuvykęs apžiūrėti savo pirktos ir susandėliuotos medienos, pastebėjo, jog dalis medienos yra pavogta (t. 1. b. l. 88). Kadangi įvykio vietoje buvo likę ryškios traktoriaus vėžės ir nukentėjusiajam žinant, kiek aplinkinių kaimų gyventojų turi traktorius, jis rado šio traktoriaus savininką – liudytoją Z. B.. Kaip matyti iš nukentėjusiojo 2019 m. kovo 28 d. apklausos protokolo, nuvykus pas šį liudytoją, jis patvirtino, kad vežė minėtą beržo medieną, tačiau kokiam asmeniui ši mediena buvo nuvežta ir tikslaus jos kiekio neįvardino, nors tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nurodė, jog medieną šia priekaba vežė ne kartą ir tiksliai žino jos tūrį. Paprašius šio liudytojo parodyti, kam buvo vežta mediena – jis, kaip vėliau byloje nustatyta, paskambino nuteistajam E. J., pas kurį ir nuvyko nukentėjusysis kartu su liudytoju Z. B.. Nuteistasis E. J. teigė, jog medieną įsigijo per tarpininką, kurio neatskleis, tačiau kiek kubinių metrų tokios medienos įsigijo, nenurodė (t. 1. b. l. 19-20). Ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmojoje bei apeliacinėje instancijoje atlikus papildomą įrodymų tyrimą, nuteistasis iškėlė keletą versijų dėl šios medienos panaudojimo: 2019 m. balandžio 1 d. nuoširdžiame prisipažinime nuteistasis teigė, jog 10 erdmetrių medienos jis pardavė (t. 1. b. l. 50). Nukentėjusysis R. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad 2019 m. kovo 23-24 d., kelyje nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) prasilenkė su traktoriumi, pilnai pakrautu beržo malkinės medienos, panašiu į liudytojo Z. B. ir jį lydinčia tamsia „Volvo“, panašia į tą, su kuria nuteistasis atvyko susitikti su nukentėjusiuoju ir liudytoju Z. B. ir apie kurią davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1. b. l. 19). Bylos nagrinėjimo metu paklausus liudytojo Z. B. kam nuteistasis pardavė beržo medieną, šis atsakė to nežinantis. Paklausus kur buvo vežama ši mediena, liudytojas negalėjo tiksliai atsakyti ar jos buvo vežamos link Utenos ar pas nuteistąjį E. J. (t. 1. b. l. 2019 m. liepos 23 d. protokolas (garso įrašas) 09:50–13:40 min.). Ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, nuteistasis teigė, jog pasisavino 2 priekabas malkų - 10 m³. Jas sukūreno pats, tačiau paklaustas, kaip per tokį trumpą laiką, t. y., 2 dienas, sunaudojo tokį kiekį žalių, neparuoštų naudojimui malkų ir kodėl minėtų malkų negrąžino nukentėjusiajam, o tik pasiūlė 300 – 350 Eur kompensaciją, nuteistasis tiksliai atsakyti negalėjo, tik paminėjo, kad turi du namus, kuriuos reikia šildyti (t. 1. b. l. 2019 m. birželio 20 d. protokolas (garso įrašas) 11:15–11:50 min.). Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, nuteistasis teigė, jog minėtas malkas, t. y., 10 m³ pasidalino per puse su seserimi, kuri gyvena šalia (t. 1. b. l. 180). Apygardos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, neturi pagrindo abejoti, jog nuteistasis E. J. nebuvo nuoširdus nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje dėl tikrojo pavogtos medienos kiekio.

11. Iš 2019 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, šalia medienos sandėlio, buvo užfiksuotos ryškios, neseniai šioje vietoje važiavusio, vienintelio traktoriaus padangų protektoriaus žymės (t. 1. b. l. 10-15). Kaip jau minėta anksčiau, šis traktorius priklauso liudytojui Z. B.. Kitaip nei teigia apeliantas skunde, pirmosios instancijos teisme liudytoju apklausus įvykio vietos apžiūrą atlikusį pareigūną A. Vaseravičių, jis patvirtino, jog įvykio vietoje, prie malkų sandėlio, kelias transporto priemone buvo išvažinėtas ne vieną kartą, tačiau važinėta vieno traktoriaus ir įvykio vietos apžiūros protokolo priede esančiose nuotraukose užfiksuoti pėdsakai buvo patys naujausi ten važinėjusios transporto priemonės (t. 1. b. l. 2019 m. rugpjūčio 8 d. protokolas (garso įrašas) 55:45–57:15 min.). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, liudytojas Z. B. 2019 m. balandžio 1 d. apklausos metu nurodė, jog malkas ėmė iš didelės krūvos (sandėlio) nuo viršaus, išvežė ne daugiau nei 2 priekabas (apie 10 m³) toje vietoje buvusios beržo medienos. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka liudytojas Z. B. taip pat patvirtino, kad malkas ėmė iš didelės krūvos, nes taip nurodė daryti nuteistasis E. J.. Kodėl malkų neėmė iš mažesnės krūvos nežino, tačiau patvirtino, kad mažesnė malkų krūva buvo. Šiuo aspektu analizuojant įvykio vietos apžiūros protokolą, liudytojo Z. B. parodymus ir skunde esančius argumentus, darytina išvada, kad nurodžius, jog buvo paimta tik 10 m³ beržo medienos iš kairėje kelio sankirtos pusėje esančios medienos rietuvės, imant jas tokiu būdu, kuriuo nurodė liudytojas - nuo viršaus, minėtoje vietoje turėjo likti ne mažiau kaip 106,4 m³ beržo medienos (nukentėjusysis nurodė, jog toje vietoje iki vagystės buvo sukrauta 116,4 m³ beržo medienos), tačiau nustatytas likusios beržo medienos kiekis toje vietoje yra tik 63,15 m³, o prie kelių sankirtos dešinėje pusėje rasti tik 2 beržo kamieno dalys, vietoj 26,79 m³ toje vietoje buvusios beržo medienos. Kaip minėta anksčiau, įvykio vietoje, prie rietuvių kelias buvo išvažinėtas ne vieną kartą, tačiau tik vieno traktoriaus, kuris priklauso liudytojui Z. B. ir kurio padangų protektoriaus žymės užfiksuotos įvykio vietos protokolo priede. Jokių kitų transporto priemonių pėdsakų nebuvo rasta. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro loginę išvadą, jog objektyvių duomenų, kurių pagrindu nagrinėjamu aspektu būtų galima spręsti, jog iš įvykio vietos medieną galėjo pavogti kiti asmenys, byloje nenustatyta. Priešingu atveju, medieną pagrobus kitiems asmenims, Z. B. traktoriaus ir priekabos pėdsakų neliktų arba būtų užfiksuoti ir kitų transporto priemonių pėdsakai.

12. Teisėjų kolegija papildomai pasisako dėl liudytojo Z. B. duotų parodymų, kurie iš esmės galėtų būti vertinami, kaip galimai melagingi, siekiant padėti E. J. iš dalies išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vertinant Z. B. atliktų veiksmų apimtį matyti, kad jie turi nusikalstamo bendrininkavimo su E. J. požymių, tačiau prokuroro nuomone, byloje nepakako duomenų tam, kad Z. B. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Atkreiptinas dėmesys, kad joks procesinis sprendimas Z. B. atžvilgiu nebuvo priimtas. Tokiu atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Z. B. negalėtų būti taikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse, kaip asmeniui apklaustam apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, o jo parodymus teisėjų kolegija laiko nepatikimais ir atmeta.

13. Skunde nuteistasis pažymi, kad dedant medieną į priekabą teismo nurodytu būdu, t. y., išilgai du 3 m ilgio medienos rąstus, priekaba neatlaikytų svorio, nemaža dalis medienos kyšotų už priekabos borto ir vežant iškristų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad logiška manyti, jog į priekabą, kurios ilgis 4,8 m, būtų dedami išilgai du 3 m rąstai, o ne vienas, nes dedant tik vieną 3 m ilgio rąstą į 4,8 m ilgio priekabą – ji nebūtų pakrauta pilnai, o rąstų pjovimo pėdsakų įvykio vietoje nebuvo užfiksuota. Pažymėtina, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, kitaip nei teigia pats nuteistasis, jis neminėjo, jog priekaboje mediena buvo krauta viena eile: apeliantas 2019 m. kovo 24 d. apklausos metu kaip tik pažymėjo, jog priekabos su mediena buvo prikrautos pilnai. Tai patvirtino ir liudytojas Z. B. 2019 m. balandžio 1 d. apklausos metu (t. 1. b. l. 30) bei nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad 2019 m. kovo 23-24 d. nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) sutiko šį traktorių, vežantį pilną priekabą beržo rąstų medienos (t. 1. b. l. 144). Taigi įvertinus visas šias aplinkybes kartu su priekabos tūriu, kuris, kaip matyti iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo yra 11,66 m³, bei kitus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis rąstus vežė ne viena eile, o tai paneigia ir nuteistojo argumentus, jog pasisavinus dvi priekabas medienos, buvo pavogta tik 10 m³ beržo medienos. Be to, nukentėjusiojo R. B. nuomone, visa jo mediena atsižvelgiant į savikrovės priekabos tūrį, galėjo būti pagrobta ir per vieną dieną. Taigi apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas esminių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos bei atitinka faktines bylos aplinkybes.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes, išsamiai ir tinkamai motyvavo išvadą, jog visą iš sandėlio minėtos medienos kiekį – 80,04 m³, priklausančios R. B., pavogė būtent E. J..

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apelianto skunde prašoma R. B. civilinį ieškinį atmesti, tačiau toks E. J. prašymas, kaip matyti, iš esmės buvo grindžiamas su kitu jo apeliacinio skundo reikalavimu – pripažinti, kad nuteistasis pagrobė 10 m³ 350 Eur vertės nukentėjusiajam R. B. priklausančios medienos. Kadangi nėra pagrindo keisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį, todėl nėra pagrindo tenkinti jo apeliacinio skundo ir R. B. civilinį ieškinį atmesti.

16. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir paskirti viešųjų darbų bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad tenkinti tokį apelianto prašymą nėra pagrindo.

17. E. J. pripažintas kaltu padarius vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 dalis). Už šio nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ir terminuotą laisvės atėmimą iki 3 metų. Pirmosios instancijos teismas E. J. paskyrė ne griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę (terminuotą laisvės atėmimą), o laisvės apribojimą 1 metams. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad skirdamas nuteistajam E. J. bausmę ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.

18. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. J., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas nuosavybei, kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Teismas nenustatė nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nors teisiamojo posėdžio metu apeliacinėje instancijoje nuteistojo gynėja ir teigė, jog byloje yra nuteistojo prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis, kas sprendžiant iš gynėjos argumentų turėtų būti pripažįstama nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Visiškas kaltės pripažinimas neatskiriamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir dėl šios veikos nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje nuteistasis E. J. nebuvo nuoseklus nei dėl pavogtos medienos kiekio, nei dėl jos panaudojimo – nuoširdžiame prisipažinime teigė, jog 10 erdmetrių pardavė, o vėliau savo parodymuose ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu sakė, jog 10 m³ medienos sukūreno pats, apeliacinėje instancijoje teismo posėdžio metu teigė, jog minėtą medieną pasidalino su šalia gyvenančia seserimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ši aplinkybė negali būti laikoma nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

19. Teismas skirdamas bausmę taip pat įvertino ir tai, jog kaltinamasis neteistas, tačiau per paskutinių 5 metų laikotarpį yra baustas administracine tvarka 12 kartų. Įvertino, jog yra ūkininkas, vedęs, turi 2 vaikus, charakterizuojamas teigiamai. VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neregistruotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais sprendimais formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirdamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, t. y., 1 metų laisvės apribojimo bausmę, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

20. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis R. B. pateikė dokumentus, kad nukentėjusysis už savo atstovės advokatės N. Gaižutienės paslaugas ruošiant procesinius dokumentus bei už suteiktus patarimus apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 350 Eur ir prašė šią sumą išieškoti iš nuteistojo. Byloje esantis sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. advokatei už jos teisines paslaugas buvo sumokėta 350 Eur.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą. Nukentėjusiojo R. B. atstovė advokatė N. Gaižutienė parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtis nėra didelė – 2 lapai, jame nekeliami sudėtingi įstatymo taikymo klausimai. Ši baudžiamoji byla taip pat nėra sudėtinga ar didelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas nuteistasis, bylą sudaro 1 tomas. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka, nukentėjusiojo atstovė advokatė N. Gaižutienė teismo posėdyje nedalyvavo. Advokatė N. Gaižutienė atstovavo nukentėjusįjį ir pirmosios instancijos teisme, taigi bylos aplinkybės jai buvo žinomos ir didelių jos laiko sąnaudų paruošti minėtam atsiliepimui nereikalavo. Įvertinusi visa tai, kolegija sprendžia, jog už atstovės paslaugas apeliaciniame procese prašoma išieškoti 350 Eur suma yra pernelyg didelė, neproporcinga šio proceso sudėtingumui, bylos trukmei bei advokatės atliktam darbui, todėl ši suma mažinama iki, kolegijos vertinimu, teisingos ir protingos sumos – 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo E. J. 200 Eur nukentėjusiajam R. B. jo advokatės paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Donatas JatužisJolanta RaščiuvienėDaina Vaidachavičienė