Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji L. J. 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 21.27 val. Alytuje, Naujoji g., ties pastatu Nr. 2C, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – T. K. priklausantį lengvąjį automobilį „Š. O.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (2024 m. rugsėjo 7 d. 21.45 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,13 promilių neblaivumas).

Kaltinamoji L. J. savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo visiškai pripažino. Parodė, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. namuose (duomenys neskelbtini), kartu su drauge vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė brendį ir alų. Reikėjo pasikalbėti su kita drauge, su ja turėjo susitikti prie „Iki“ parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jos automobilis tą dieną buvo paliktas kitame miesto gale. Ji paprašė namo nuomotojo T. K. duoti jai automobilį. T. K. davė savo automobilį, ir ji su drauge automobiliu išvažiavo. Jeigu T. K. būtų supratęs, kad ji yra neblaivi, automobilio jai būtų nedavęs. Netoli „Iki“ parduotuvės buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Jai nustatė neblaivumą virš dviejų promilių. Ji viena augina tris vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus. Tuo metu vaikai buvo pas jos motiną. Galėtų sumokėti baudą, jeigu teismas nustatytų ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

.

Panašius parodymus kaltinamoji L. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (b.l. 49–52).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2024 m. rugsėjo 7 d. dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju K. B.. Apie 21.27 val. Naujojoje g., šalia „Iki“ parduotuvės, esančios Naujoji g. 2C, Alytuje, sustabdė automobilį „Š. O.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo L. J., gim. (duomenys neskelbtini) Nuėjus patikrinti dokumentų, vairuotojai atidarius langą, pajautė iš salono sklindantį alkoholio kvapą. Paklausus automobilio vairuotojos ar ji yra vartojusi alkoholio, ji tai neigė. Kai buvo atsineštas alkoholio kiekio matuoklis, prisipažino, kad neseniai, prieš maždaug valandą laiko gėrė alkoholio, paskui iš namų atvažiavo prie parduotuvės "Iki" susitikti su drauge ir, pakalbėjusi su ja, vyko atgal. 21.28 val. pirmuoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu L. J. nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, 21.45 val. antruoju pūtimu - 2.13 promilių neblaivumas. Taip pat nustatė, kad automobilis nebuvo draustas, nebuvo pereita techninė apžiūra. Dėl to buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 26–29).

Liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „Š. O.“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), įsigijo 2019 m. balandžio mėnesį už 8000 eurų. Kiek automobilis kainuotų dabar, nežino, mano, kad bent jau per pusę mažiau, jo dabartine verte nesidomėjo. Jis dalį savo namo yra išnuomojęs L., pavardės nežino. Ji namo viename iš aukštų gyvena su savo vaikais ir draugu. 2024 m. rugsėjo 7 d. vakarą, buvo šeštadienis, apie 19-20 val. pas jį atėjusi L. pasakė , kad reikia vaiką parsivežti iš parko. Jos sūnus buvo Jaunimo parke su močiute. Žinojo, kad L. automobilis sugedo išvakarėse, paliktas kažkur Vidzgiryje. Pasiūlė jai paimti savo automobilį „Š.“. L. buvo blaivi. Jeigu būtų buvusi išgėrusi, būtų automobilio jai nedavęs. Jis pats irgi buvo blaivus. Padavė automobilio raktelius ir L. išvažiavo, kartu važiavo ir jos draugė, buvusi su ja. Automobilį vairavo L., žadėjo tuoj grįžti. Praėjus apie 1-1,5 val. po išvažiavimo, L. paskambino ir pasakė, kad sustabdė policija, paima automobilį. Pasakė, kad ji įpūtė 2,13 promiles (b.l. 32–35).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo K. B. tarnybinio pranešimo matyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 21.27 val. Alytaus m., Naujoji g. ties pastatu Nr. 2C Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai sulaikė vairuotoją L. J., kuri būdama neblaivi vairavo automobilį „Š. O.“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį T. K.. 2024 m. rugsėjo 7 d. 21.28 val. pirmuoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojai nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, 21.45 val. antruoju pūtimu nustatytas 2.13 promilių neblaivumas (b.l. 1–4).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog L. J. 2024 m. rugsėjo 7 d. 21.28 val. nustatytas 2.18 promilių neblaivumas, 21.45 val. - 2.13 promilių neblaivumas. Užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos skindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. L. J. su tikrinimo rezultatais sutiko (b.l. 5–6).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti Alytuje, Naujoji g., ties pastatu Nr. 2C, ir transporto priemonė „Š. O.“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b.l. 14–20).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilio „Š. O.“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. K. (b.l. 22).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, jog automobilio „Š. O.“, kurio techniniai duomenys kaip kaltinamosios vairuotos transporto priemonės, rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 5960 eurų (b.l. 23).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina L. J. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji L. J., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 21.27 val. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Š. O.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,13 promilių neblaivumas.

Tokie kaltinamosios L. J. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji L. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje neteista, tačiau bausta administracine tvarka. Kaltinamoji niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Prokurorės siūlo teismui skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį, susijusį su trumpalaikiu laisvės atėmimu, tai yra areštą, jos vykdymą atidedant. Tačiau teismas mano, jog ši bausmės rūšis pagal jos pasekmes yra per griežta bausmė kaltinamajai. Kaltinamoji L. J. teisiama pirmą kartą. Ji viena augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus. Todėl teismas mano, kad tokia bausmės rūšis gali pasunkinti su kaltinamąja susijusių asmenų padėtį, sukelti jiems neigiamas pasekmes. Teismas mano, kad kaltinamajai L. J., kaip neteistam asmeniui, nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda yra tinkama bausmė kaltinamajai. Kaltinamoji yra darbingo amžiaus, nėra duomenų dėl jos sveikatos būklės, kuri trukdytų kaltinamajai pradėti dirbti ir sumokėti baudą. Be to, pagal šios bausmės rūšies pasekmes, nevykdant teismo paskirtos baudos, ji gali būti keičiama į viešuosius darbus ar į laisvės apribojimą, ir tai pagal pasekmes atitiktų kaltinamosios asmenybę. Todėl kaltinamajai skiriama nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam dydžiui. Bylos nagrinėjimo metu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamoji savo kaltę visiškai prisipažino, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, jai nustatomas 9 mėnesių terminas baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamoji L. J. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdama neblaivi ir naudodamasi specialia jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl jai gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog kaltinamoji padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jai pačiai, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Kaltinamajai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Vertinant jos administracinius pažeidimus, matyti, jog kaltinamoji praeityje yra bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajai L. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai L. J. 2024 m. rugsėjo 9 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jai yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b.l. 53–56). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu L. J. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jai skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. rugsėjo 9 d.

Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Byloje nustatyta, jog L. J. vairavo automobilį „Š. O.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio kiekio matuokliu nustatyta daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas. Taigi automobilis šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Todėl turto konfiskavimas šiuo atveju yra būtina ir proporcinga padarytam teisės pažeidimui baudžiamojo poveikio priemonė. Minėto automobilio savininkas yra T. K. (b.l. 22). Todėl šiuo atveju L. J. atžvilgiu taikoma automobilio vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas. VšĮ „Emprekis“ yra pateikiama bendra tos kategorijos transporto priemonių vertė, ir ji nurodyta 5960 Eur su PVM (b.l. 23). Iš Liudytojo T. K. parodymų matyti, jog jis minėtą automobilį įsigijo 2019 m. balandžio mėnesį už 8000 eurų. Mano, jog šiuo metu šio automobilio vertė yra per pus mažesnė, jo dabartine verte nesidomėjo (b.l. 32–35). Iš bylos duomenų matyti, jog įvykio dieną, tai yra 2024 m. rugsėjo 7 d., L. J. vairuotas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, dėl ko L. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 79). Ši aplinkybė kelia pagrįstas abejones dėl automobilio „Š. O.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) techninės būklės ir jo vertės. Todėl šią abejonę teismas aiškina kaltinamosios L. J. naudai.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamosios asmenybe, mano, jog prevenciniams tikslams pasiekti iš L. J. išieškotina konfiskuotino automobilio „Š. O.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 2 500 eurų. Manytina, kad tam tikri turtiniai praradimai atgrasys kaltinamąją nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviai, taip pat ši priemonė yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamosios asmenybei.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai L. J. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b.l. 53–56, 57–60). Šios L. J. paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

L. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01606437, kuris saugomas byloje, perduodamas VĮ „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamosios gynybos sudaro 141,67 Eur. Pagal galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalies redakciją, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nedirba, nėra duomenų apie jos turtą, viena augina tris nepilnamečius vaikus, esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, jai teismas paskyrė advokatą, todėl iš kaltinamosios nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo asmens valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

L. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 51 MGL 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. J. paskirti galutinę 34 MGL 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog L. J. teismo jai paskirtą baudą privalo sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti L. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jai 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, paskirti L. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Š. O.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Ikiteisminio tyrimo metu skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

L. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš L. J. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, nurodant savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

1. Privalo sumokėti baudą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, arba Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

3. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.