- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 1-367-870/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Civilinis ieškovas
- M. Č.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kaltinamasis
- J. M.
- Advokatai
- Vincas Pacevičius, Laimutė Palujanskaitė
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, šiuo metu nedirba ir nesimoko, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji J. M. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji, 2013 m. sausio 29 d., apie 9.48 val., Vilniuje, vairuodama automobilį Škoda Fabia, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir važiuodama juo Olandų-Krivių-Dailidžių gatvių sankryžoje, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 punkto: „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“ ir 38 punkto „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (...)“ reikalavimus, tai yra, artėdama prie sankryžoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai prieš pėsčiųjų perėją pirmoje eismo juostoje sustojo ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ (KET 1 priedo ženklas Nr. 534), neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo ir nepraleido jos važiavimo krypties eismo juosta iš dešinės į kairę pėsčiųjų perėja einančią pėsčiąją M. Č., gim. 1984-01-16, ją partrenkė ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji J. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltę pilnumoje pripažįsta. Kaltinamajame akte viskas nurodyta teisingai. 2013-01-29 vyko į Alytų pas daktarus, buvo išėjusi iš darbo. Ji važiavo Olandų g. link Batoro g., matė, kad yra perėja. Šalia jos važiavo kitas automobilis pirma eismo juosta. Jis prieš pat perėją sustojo, o ji, kadangi važiavo šiek tiek atsilikusi nematė pėsčiojo ir prieš perėją nepristabdė. Ji pradėjo stabdyti tada, kai pamatė pėsčiąją, kliudė ją mašinos kampu. Tai paveikė jos ir M. (nukentėjusiosios) gyvenimą. Ji išsikraustė į Alytų, kadangi turi baimę eismui ir mano tokie dalykai paveikia visus žmones. Gailisi dėl to, ką padarė. Šiuo metu gyvena pas tėvus, yra tėvų išlaikoma, santykiai yra artimi ir geri. Ji yra suaugusi, tačiau jeigu yra kokie prašymai, tai tėvų ji klauso. Įvykį aptarė su abiem tėvais iš karto po avarijos, kai grįžo. Kiekvieną kartą tėvai primena, kad būtų atsargi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. Č. paaiškino, kad praėjusių metų sausio 29 d. ji išėjo į darbą. Prieš eidama per perėją apsižvalgė, palaukė kol sustos automobilis pirmoje juostoje. Tuomet žengė koja per perėją eiti ir daugiau nieko nuo to momento neprisimena, nes, kaip paskui sužinojo, patyrė traumą, galvos smegenų sutrenkimą. Buvo sumušti abiejų kelių sąnariai, blauzda, kairys klubas ir krūtinės ląsta. Dėl smegenų sutrenkimo ligoninėj praleistų dienų praktiškai neprisimena. Atmintis šlubavo, po ligoninės buvo paskirta reabilitacija Birštono sanatorijoje. Ten praleido 1 mėn. Paskui grįžo ir iš šeimos gydytojo negavo leidimo eiti dirbti, nes skundėsi šlubavimu, stipriu galvos svaigimu ir tuo metu jautėsi nedarbinga. Dar mėnesį praleido namuose vaikščiodama pas gydytojus. Kai grįžo į darbą, buvo akivaizdžiai juntamas koncentracijos sumažėjimas, greitas nuovargis, silpnumas. Tai buvo pastebėta ne tik jos pačios, bet ir jos kolegų, darbdavių. Ji norėdama labiau saugoti save, tuo metu paprašė sumažinti etatą, pasiliko puse etato dirbti. Kadangi iš jos bendradarbių, kolegų nuolatos sulaukdavo pastabų, kad ji labai greitai susierzina ir pavargsta, jos vadovė pasiūlė pereiti į mažesnę kavinę, kur trumpesni vaikščiojimo atstumai. Galvojo, kad ten bus tiesiog ramesnė aplinka. Tačiau ten perėjus niekas stipriai nepasikeitė, nes nuolat jautė diskomfortą, nes dirbdama padavėja turi vaikščioti ir jaučia nuolatinį tempimą klubo sąnaryje. Atsirado šlubavimas, kuris buvo akivaizdžiai pastebimas, dėl to jautė moralinį diskomfortą. Ji nusprendė, kad daugiau šito darbo negali dirbti. Ji įsidarbino administratore kitoje kavinėje, bet paaiškėjo, kad visi šie padariniai ją persekioja, išlieka. Naujame darbe reikėjo susikoncentruoti į naujus dalykus ir jai tai sunkiai sekėsi, reikėjo vėl daug vaikščioti. Ji šiuo metu bedarbė ir nežino kokio toliau darbo reikia ieškotis. Nerimą kelia klubo sąnarys, kuriame yra skilusi kremzlė. Ji yra gavusi siuntimą operacijai artroskopinei, tačiau konsultavosi su dar keletu traumatologų ir jie patarė palaukti su operacija, paskyrė mankštas klubo sąnariui ir raumeniui sustiprinti. Tos mankštos labai brangios, už vieną užsiėmimą 80 Lt reikia mokėti. Iki šiol negali lankyti, paprašė dar vieno siuntimo, kad galbūt jai galėtų kitas mankštas rekomenduoti, kad nereikėtų mokėti. Ji galvos svaigimą jaučia iki šiol. Jai diagnozuota depresija kelia daug sunkumų ir naujo darbo ieškotis, adaptuotis prie visų pokyčių. Pasikeitė viskas po eismo įvykio. Pavasarį jos dirglumas buvo pastebėtas darbe, šeimos narių, pradėjo prastėti jos santykiai su draugu. Randai taip pat liko. Liko ant abiejų kojų ties sąnariais šoninėse pusėse. Jai paskirtas gydymas geliu arba pleistrais, kurie brangiai kainuoja. Šių randų ties keliais nerekomendavo operuoti, nes sakė, kad turėtų padėti šie preparatai. Tačiau rekomendavo operuoti randą galvoje, ties kuriuo jai skiriasi plaukai. Jaučia estetinį diskomfortą, nes nebegali nešioti palaidų plaukų, nes iš nugaros ties viduriu prasiskiria plaukai. Randas stipriai susiūtas ir liko toje vietoje ryškus sustorėjimas. Sakė, kad galima estetiškai pašalinti tą randą. Skausmas pasireiškė, kai grįžo iš sanatorijos. Draugai pastebėjo, kad ji šiek tiek šlubuoja. Ji galvojo, kad praeis, bet skausmui nedingstant gavo siuntimą balandžio 23 d. magnetiniam rezonansui. Tai buvo po draudimo įmokos, kai draudimas jai išmokėjo žalą, tuo metu nebuvo nustatyta, kad šio klubo sąnarys yra sužeistas. Visą vasarą ji ėjo pas tris skirtingus traumatologus ir klausinėjo, ką tokiu atveju reikia daryti. Gydytojas, kuris paskyrė operaciją, garantavo, kad po penkių metų jai reikės keisti klubo sąnarius apskritai, nes tas kremzlės atskilimas jai vaikštant nuolat dilina sąnarį. Ji vaikščiodama jaučia tempimą nuolatos. Tempimas yra nuolat, kai koja lieka užnugaryje kiekvieną kartą. Iki avarijos nieko panašaus nebuvo. Jos šeima gyvena Kaune. Ji Vilniuje gyvena viena. Ji viską turėjo daryti pati, nes jos šeima iš Kauno dažnai neprivažinėjo globoti ir padėti. Daug diskomforto sukėlė tie nuolatiniai vaikščiojimai pas gydytojus. Tuo labiau, kai ji buvo tik iš sanatorijos grįžus ir atpratus nuo savo įprasto rėžimo. Kai pradėjo dirbti, jai buvo paskirta dvi savaites lankyti fizioterapiją. Ji turėjo lankyti nuo 7 val. ryto, nes nuo 10 val. darbas. Tuo metu jaučiasi dar labiau pavargus, nes nespėdavo išsimiegoti ir po fizioterapijos turėjo laukti 2 valandas darbo. Darbo diena išsitempdavo iki 16-17 valandų. Per metų laikotarpį aplankė virš 10 gydytojų, kokia 15. Pavasarį pagal programą buvo pasiūlyta pasidaryti onkocitologinį tyrimą, kuris kas tris metus nemokamai priklauso moterims, ir tai sutapo su tuo visu, kai klubo sąnarys buvo nustatytas. Buvo rasta ikivėžinių pakitimų. Mano, kad stresas ir nervai įtakojo ir sustiprino tai, tuo neabejoja. Junta, kad adaptaciniai gebėjimai ryškiai sumažėjo, atsirado bejėgiškumo, beviltiškumo jausmas, nerimas, kad kažkas dar blogiau atsitiks. Jis atsirado, kai grįžo iš sanatorijos, kai laukė, kad viskas susitvarkys. Atrodė, kad viską, kas blogiausia išgyvena, laukė, kad viskas susitvarkys. Atsirado baimė, kad nuolat persekioja kažkas blogo, pajuto bejėgiškumą, kad nebegali daugiau nieko pasiekti. Civilinis ieškinys pareikštas yra be tos sumos, kurią išmokėjo draudimas. Jos svarbiausi negalavimai buvo nustatyti po to, kai draudimas sumokėjo pirmąją įmoką. Nebuvo ištirtas nei klubo sąnarys, niekas. Klubo sąnarys sužalotas eismo įvykio metu. Tyrimas parodė, kad smūgio metu atskilo kremzlės fragmentas, kuris laisvai plaukioja sąnaryje. Niekaip kitaip negalėjo tai įvykti.
Nukentėjusiosios atstovė paaiškino, kad jos atstovaujamoji avarijos metu vertėsi per kaltinamosios automobilį, persivertė per stogą ir nukrito už automobilio. Buvo smūgis ir į automobilį, ir į žemę. 2013-07-09 d. išrašas iš medicininių dokumentų, išduotas universitetinės ligoninės gydytojo Bartkevičiaus, parodo, kad laisvasis kremzlinis kūnas klubo sąnaryje atsirado nuo smūgio ir vienintelis galimas gydymas – operacija, kuri ateityje sąlygos daugybę padarinių. Galvoje esančio rando šalinimas irgi paaiškėjo tik tada, kai buvo išmokėta išmoka ir dar vėliau liepos-rugpjūčio mėn. Klinika, kuri atlieka tokias šalinimo procedūras, teigia, kad negalima pasakyti, kaip bus šalinami randai, kol nėra praėję maždaug 7 mėn. nuo randų atsiradimo momento, nes jie atitinkamai formuojasi, gija, nyksta. Ant galvos esantį randą geliniai aparatai nepašalins, taigi reikės daryti operaciją, kas bus dar vienas moralinis nepasitenkinimas. Po šito įvykio nukentėjusiosios gyvenimas pasikeitė radikaliai. Nukentėjusioji yra labai jautri asmenybė. Ji dirbo specialiojoje įstaigoje, virš jogos mokyklos esančioje kavinukėje. Joje dirba visi joga užsiiminėjantys žmonės. Jie buvo faktiškai kaip šeima. Dirbo 4 žmonės. Nukentėjusioji negalėjo dirbti, nes jai tempdavo klubo sąnarį, buvo priversta pakeisti darbą. Visa tai sąlygojo ir ilgalaikių santykių su draugu iširimą. Nukentėjusioji liko visiškai viena svetimame mieste. Prašo priteisti 8 tūkst. Lt neturtinės ir papildomai 852,51 Lt turtinės žalos atlyginimui. Turtinę žalą patvirtina čekiai.
Prašoma priteisti pinigų suma neturtinės žalos atžvilgiu nežymiai nukrypsta nuo teismų praktikos. Tą nukrypimą pateisina priežastys: laukia papildoma operacija, nustatyta depresija, nukentėjusioji lankosi pas psichologą ir psichiatrą, net paskirti medikamentai ir psichoanalizė. To priežastis yra patirta įvykio trauma. Galvoje yra didžiulis randas, kurį reikės šalinti.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamosios tėvas V. M. paaiškino, kad dirba nuo 1983 m. gamykloje „Snaigė“ elektriku. Su dukra juos sieja artimi santykiai. Jie labai pergyveno tą pačią dieną ir ilgai kalbėjosi, kad tai blogiausias įvykis, kuris galėjo įvykti kelyje. Juos paveikė taip pat šitas įvykis. Ji važinėjo visą laiką ramiai, kaip moteris. Šis atsitikimas neturėtų jos padaryti nusikaltėle. Dukros beveik nereikėjo auklėti, ji blogai nesielgdavo. Ji labai pergyveno ir tai buvo ta klaida gyvenimo, kuri kartais atsitinka žmogui. Ji dabar suaugusi. Jie gyvena kartu, bendrauja, nes ji nesukūrusi šeimos. Jis neteistas, vairuoja automobilį.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji J. M. paaiškino, kad 2013-01-29, apie 9.48 val., vairavo automobilį Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Olandų g. 2-a eismo juosta link S.Batoro g. apie 50-60 km/h greičiu. Priekyje 1-a eismo juosta važiavo kitas lengvasis automobilis. Ji važiavo šiek tiek atsilikusi nuo šio automobilio, jos automobilio priekinė dalis buvo ties minėto automobilio galine dalimi. Artėdama prie Olandų-Krivių-Dailidžių gatvių sankryžos matė, kad joje yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kurioje jokių pėsčiųjų nematė. Šia gatve važiavo 1-ą kartą ir iš anksto nežinojo, kad toje vietoje yra perėja. Privažiavus perėją, priekyje 1-a eismo juosta važiavęs automobilis prieš perėją sustojo. Ji tuo metu vairuojamo automobilio nestabdė ir važiavo toliau. Kai iki perėjos liko apie 1 m atstumas, pamatė jai iš dešinės pusės, iš už 1-oje eismo juostoje sustojusio automobilio priekinės dalies į jos važiavimo krypties eismo juostą įžengiančią pėsčiąją. Kai tik pastebėjo pėsčiąją, nuspaudė stabdžio pedalą, tačiau atstumas buvo per mažas išvengti susidūrimo su pėsčiąja ir kliudė pėsčiąją automobilio priekinės dalies dešiniuoju kampu (t. 1, b.l. 28-29).
Iš VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1260/13(01) matyti, kad eismo įvykio metu J. M. buvo blaivi, jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 36).
Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.136 matyti, kad 2013-01-29 11.00 val. atliekant J. M. medicininę apžiūrą ir jos kraujo tyrimą nustatyta, kad ji blaivi (t. 1, b.l. 37).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. Č. paaiškino, kad 2013-01-29, apie 9.30 val., ėjo Olandų g. dešiniuoju šaligatviu, žiūrint nuo Antakalnio g. pusės link S.Batoro g. Priėjusi prie Olandų -Krivių -Dailidžių gatvių sankryžoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sustojo. Ketino pereiti per Olandų g. į kitoje gatvės pusėje esančią visuomeninio transporto stotelę „Krivių“. Stovėdama prie perėjos matė, kad jai iš kairės pusės nuo Antakalnio g. 1-a ir 2-a eismo juostomis buvo intensyvus eismas, todėl stovėjo ir laukė, kol automobiliai sustos prieš perėją ir ją praleis. Netrukus, iš kairės pusės prieš perėją ją praleisti sustojo 1-a eismo juosta važiavęs lengvasis automobilis. Tada ji įžengė į pėsčiųjų perėją ir ramiu tempu ėjo link kitos gatvės pusės. Atsimena, kad perėjo 1-ą eismo juostą, o kas įvyko vėliau, neprisimena. Atsigavo RVU ligoninėje, kur jai gydytojai paaiškino, kad buvo sužalota eismo įvykio metu. Pati eismo įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo (t. 1, b.l. 52-53).
Iš VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1245/13(01) matyti, kad eismo įvykio metu M. Č. buvo blaivi, jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 61).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Ž. paaiškino, kad 2013-01-21, apie 9.40 val., vairavo automobilį Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Olandų gatve nuo S.Batoro g. link Antakalnio g. 2-a eismo juosta apie 40 km/h greičiu. Artėdamas link Olandų-Krivių-Dailidžių gatvių sankryžos ir likus apie 40 m, pamatė, kad prie sankryžoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, priešingos krypties kelio pusėje ant šaligatvio stovėjo pėsčioji. Suprato, kad pėsčioji perėja nori pereiti per gatvę. Jis artėdamas prie perėjos šiek tiek sulėtino greitį, nes ketino sustoti prieš perėją ir praleisti pėsčiąją. Matė, kad tuo metu priešinga kryptimi Olandų g. nuo Antakalnio g. pusės 1-a eismo juosta važiavęs lengvasis automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti minėtą pėsčiąją. Moteris įžengė į perėją ir ėjo vidutiniu tempu. Kitų pėsčiųjų perėjoje nebuvo. Kai pėsčioji perėjo 1-ą eismo juostą ir įėjo į 2-ą eismo juostą, ją priekinės dalies dešiniuoju kampu partrenkė 2-a eismo juosta Olandų gatve nuo Antakalnio g. pusės važiavęs baltos spalvos lengvasis automobilis Škoda. Prieš pat pėsčiosios partrenkimą vairuotoja Škoda automobilio nestabdė, o stabdė tik jau partrenkus pėsčiąją. Šis automobilis sustojo apie 20 m už perėjos. Nuo smūgio pėsčioji pakilo į orą ir nukrito Olandų g. važiuojamojoje dalyje, 1-oje eismo juostoje, t.y. tarp sustojusio Škoda automobilio ir pėsčiųjų perėjos. Jis sustabdė vairuojamą automobilį ir pribėgo prie partrenktos pėsčiosios. Matė, kad jai iš galvos bėgo kraujas. Pėsčioji buvo be sąmonės. Po kurio laiko ji atsipeikėjo. Automobilio Škoda vairuotoja iškvietė GMP. GMP automobiliu partrenkta pėsčioji buvo išvežta į RVU ligoninę (t. 1, b.l. 80-81).
Ikiteisminio tyrimom metu apklaustas liudytojas V. T. paaiškino, kad 2013-01-21, apie 9.30 val., vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Olandų gatve nuo Antakalnio g. link S.Batoro g. 1-a eismo juosta. Artėjant prie Olandų-Krivių-Dailidžių gatvių sankryžos, priekyje ta pačia kryptimi 1-a eismo juosta važiavęs kitas lengvasis automobilis sustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Jis taip pat sustabdė savo automobilį paskui minėtą automobilį. Matė, kad nuo dešiniojo šaligatvio į Olandų g. važiuojamąją dalį įžengė ir pėsčiųjų perėja vidutiniu tempu ėjo pėsčioji. Kitų pėsčiųjų perėjoje nebuvo. Tuo metu iš kairės pusės, 2-a eismo juosta link perėjos važiavo baltos spalvos lengvasis automobilis, kuris prieš perėją nepristabdė ir partrenkė perėja ėjusią ir į 2-ą eismo juostą įėjusią pėsčiąją. Automobilis pėsčiąją kliudė dešinės pusės kampu. Prieš partrenkimą automobilis Škoda net nestabdė, o ėmė stabdyti tik jau partrenkus pėsčiąją ir sustojo už perėjos. Nuo smūgio pėsčioji pakilo į orą ir nukrito Olandų g. važiuojamojoje dalyje. Išlipęs iš automobilio, jis pribėgo prie partrenktos pėsčiosios, matė, kad jai iš galvos bėgo kraujas. Pėsčioji buvo be sąmonės. Kiti žmonės iškvietė GMP (t. 1, b.l. 82-83).
Iš 2013-01-29 patrulio M. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad eismo įvykio vietoje buvusi J. M. paaiškino, kad važiuojant ties pėsčiųjų perėja pastebėjo kaip jai iš dešinės pusės per perėją ėjo pėsčioji, nespėjus sustabdyti automobilio ją partrenkė. Pėsčioji dėl įvykio paaiškinti nieko negalėjo (t. 1, b. l. 4).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad ant J. M. vairuojamo eismo įvykio metu automobilio Škoda Fabia valst. Nr. GBC Nr. 908 nustatyti tokie sužalojimai: sulaužytas priekinis bamperis, sulenktas priekinis dešinys sparnas, sudaužytas priekinis stiklas dešinėje pusėje, sulaužytos priekinio bamperio apdailos juostelės (t. 1, b. l. 16-17).
Specialistas J. M. Paliulis, VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjęs M. Č., gim. 1984 m., RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2013/2574 ir Centro poliklinikos asmens sveikatos istoriją, padarė išvadą, kad nustatyti M. Č. sužalojimai – muštinės viršugalvio ir abiejų kojų kelių žaizdos bei galvos smegenų sukrėtimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 64-65). Teismo medicinos ekspertas V. K. peržiūrėję papildomus medicininius dokumentus konstatavo, kad nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (t.1, b. l. 68-69).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajai M. Č. padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos specialisto įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimus 2013 m. sausio 29 d., apie 9.48 val., Vilniuje sukėlė kaltinamosios J. M. vairuojamas automobilis Škoda Fabia valst. Nr. GBC Nr. 908, priklausantis L. M.. Esminė aplinkybė, lemianti išvadą dėl kaltinamosios J. M. kaltumo yra tai, jog kaltinamoji pažeidė jai inkriminuojamus KET 37 punkto reikalavimus, numatančius, kad: „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“ ir 38 punkto „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (...)“ reikalavimus, tai yra, artėdama prie sankryžoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai prieš pėsčiųjų perėją pirmoje eismo juostoje sustojo ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ (KET 1 priedo ženklas Nr. 534), neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo ir nepraleido jos važiavimo krypties eismo juosta iš dešinės į kairę pėsčiųjų perėja einančią pėsčiąją M. Č..
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji J. M. pilnumoje kaltę pripažino, ji paaiškino, kad aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos teisingai. Ji nematė pėsčiosios ir prieš perėją nepristabdė. Pradėjo stabdyti tada, kai pamatė pėsčiąją, nespėjo sustabdyti ir kliudė ją (nukentėjusiąją) mašinos kampu. Jos parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai (V. Ž., V. T.), nukentėjusioji M. Č., transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, Specialisto J. M. Paliulio, VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto padaryta išvada, kad nustatyti M. Č. sužalojimai – muštinės viršugalvio ir abiejų kojų kelių žaizdos bei galvos smegenų sukrėtimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat V. K. (teismo medicinos ekspertas) 2013-06-07 išnagrinėjęs papildomus įrašus asmens sveikatos istorijoje Nr. 1410 (VŠĮ Centro poliklinika), gautoje iš „Vilniaus sveikatos namai“ nurodo, kad M. Č. ankstesnių med. dokumentų apžiūros metu nesunkus sveikatos sutrikdymas nesikeičia ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 68-69). Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl teismas plačiau jų neaptaria.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamosios J. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji kaltę pilnumoje pripažino ir gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamajame posėdyje gautas ir išnagrinėtas prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašymą pateikė J. M. ir jos tėvas V. M. (t. 2, b. l. 14-15). Kaltinamoji prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji nurodo, kad suvokia, jog elgėsi neleistinai ir neteisėtai, tačiau nusikaltimą padarė dėl neatsargumo. Šioje situacijoje ,jos manymu, vienintelis būdas atstatyti tas teisines vertybes, kurios buvo iškreiptos elgesiu, taip pat atgauti žmonių pasitikėjimą ja - tai sąžiningas ir teisėtas elgesys ateityje. Tam yra tvirtai apsisprendusi ir pasiryžusi. Ji nurodo, kad artimiausias ir labiausiai jai įtaką darantis asmuo yra jos tėvas V. M..
Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji anksčiau neteista (t.1, b.l. 38), taigi, nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą ( BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jos nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, išsamiai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė, kad ji labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai buvo matyti iš jo elgesio teisiamojo posėdžio metu. Ši aplinkybė pripažinta, kaip jo atsakomybę lengvinanti ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, jog šiuo metu didžiąją dalį turtinės žalos, o taip pat ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įsipareigoja atlyginti advokato ir kitas išlaidas, kurių teismas nepriteistų iš draudimo. Teismo priteistą sumą įsipareigoja sumokėti per du metus, mokant kiekvieną mėnesį, linkusi pasirašyti taikos sutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog toks kaltinamojo įsipareigojimas yra laikytinas egzistuojančia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 str. 2 d. 3 p. (Vilniaus apygardos teismo 2011-09-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-850/2011).
Teismas nustatė, kad J. M. galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo (t. 1, b.l. 39), kol dirbo (šiuo metu nedirba) UAB „Girteka logistics“ personalo skyriaus vadovės ji buvo charakterizuojama kaip pareiginga (t. 1, b. l. 23), yra jauno amžiaus.
Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kaltinamosios parodymus teisme, jos nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, norą atlyginti padarytą žalą sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog J. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisme yra gautas jos tėvo V. M. prašymas skirti jį J. M. laiduotoju. J. M. šiuo metu gyvena su tėvais, kas rodo, kad yra galimybės pastoviai bendrauti. V. M. nuo 1984 m. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalvio elektriko pareigose. Darbe pasižymi techniniais ir organizaciniais sugebėjimais, kolektyve yra draugiškas, turi atsakomybės jausmą (t. 2, b. l. 16). Iš įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų matyti, jog V. M. nėra teistas (t. 2, b. l. 24). Atsižvelgęs į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad V. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką savo dukrai kaltinamajai J. M..
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajai J. M. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Iš nukentėjusiosios atstovės advokatės Laimutės Palujanskaitės teismui pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas (t. 1, b. l. 163-164, t. 2, b.l. 38-43) nustatyta, kad nukentėjusioji M. Č. sumokėjo advokatei Laimutei Palujanskaitei 2200 Lt. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. nuostatomis, šios nukentėjusiosios M. Č. turėtos išlaidos priteistinos jai iš kaltinamosios J. M..
Dėl civilinio ieškinio
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8000Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 825, 51 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 133-140). Nukentėjusioji ieškinyje nurodo, kad neturtinės žalos kilimo faktas yra akivaizdus. Eismo įvykio metu buvo sutrenktos smegenys, prakirsta galva, sutrenkti abiejų kojų kelių sąnariai, sumušta krūtinės ląsta bei klubai. Galvos viršugalvyje bei ties keliais atsivėrė gilios kirstinės žaizdos. Vien šių sužalojimų faktas sąlygojo didelį fizinį skausmą. Antra – nepatogumai. Nukentėjusiajai buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo režimas, eiga, įpročiai. Ilgas nedarbingumas ir reabilitacijos laikotarpis paveikė finansiškai. Ji jautė fizinio kūno nulemtus nepatogumus, kairiojo klubo skausmus, kurie 2013-03-15 įgavo akivaizdžiai fiziologinę išraišką – šlubavimą. 2013-03-30 buvo pakeista darbo sutartis – darbo savaitės trukmė sumažinta iki 30 val. per savaitę, t. y. sumažinta iki 0,75 etato. Priežastis, lėmusi tokį darbo sutarties pakeitimą – eismo įvykio sąlygotos traumos bei išlikę po gydymo nepašalinti padariniai – skausmas klube dėl pernelyg ilgo stovėjimo ir vaikščiojimo. Trečia – emocinė depresija. Nukentėjusioji serga depresija: sumažėjęs energijos lygis, padidėjęs nerimas, sumažėję adaptaciniai gebėjimai (išrašas iš 2013-05-29 įdėtinio lapo į ambulatorinę kortelę). Ketvirta, bendravimo galimybių sumažėjimas. Atsiradę akivaizdžiai pastebimi randai ant abiejų kelio sąnarių bei galvos plaukuotoje dalyje apribojo nukentėjusiąją nuo aplinkinių asmenų, nuolatos jautė diskomfortą – buvo klausinėjama apie randų atsiradimo galimybes, iširo nukentėjusiosios ir jos ilgalaikio draugo santykiai. Nukentėjusioji nurodo, kad plastikos chirurgai rekomenduoja randus tepti Dermatix gelis (kaina 151, 58 Lt), atitinkamai galvos dalyje esančio rando šalinimas – chirurginiu būdu. Tolesnio gydymo eigoje 2013-04-23 nustatyta, kad išryškėjęs skausmas kairiajame klube sąlygotas laisvo kremzlinio kūno sąnario ertmėje bei kremzlės pažeidimu (UAB „Medea diagnostika“ 2013-04-23 magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas).
Turtinę žalą nukentėjusioji grindžia tuo, kad nukentėjusioji nuo 2013-04-23 iki rugsėjo mėn. patyrė naujų išlaidų, susijusių su medicininių tyrimų atlikimu, aiškinantis, ar eismo įvykio sukelti padariniai yra pašalinti, su medicininių medikamentų pirkimu ir išlaidų, susijusių su civilinės ieškovės kelionės sąnaudomis.
Teismas pastebi, kad aukščiau minėto dydžio cililinis ieškinys reiškiamas po to, kai AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiajai moralinę žalą 5000 Lt bei už medikamentus – 218, 32 Lt bei kelionės išlaidos – 62 Lt (t. 1, b. l. 94). Į teisiamąjį posėdį atvykusi AB „Lietuvos draudimas“ atstovė pateikė raštą, kuris patvirtina, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai dar papildomai išmokėjo 3000 Lt moralinei žalai atlyginti bei 247, 31 Lt už gydymo išlaidas, 100 Lt už kurą (t. 2, b. l. 31). Draudimo bendrovės atstovė paaiškino pateiktą gydytojo- eksperto išvadą (t. 2, b. l. 32-33), nurodė, kad papildomai buvo nukentėjusiajai diagnozuotas šlaunikaulio galvos kremzlės pažeidimas, taip pat dėl streso diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, kurią tikėtina galėjo sukelti ir tas autoįvykis. Dėl turtinės žalos ieškinio - (t. 1, b. l. 165) pirmasis čekis iš „Medea diagnostika“ kompensuojamas (draudimo bendrovė apmoka); Centro poliklinikos už magnetinį rezonansą taip pat kompensuojamas (draudimo bendrovė apmoka). Nekompensuojamos kopijavimo paslaugos, nes kopijavimo išlaidos nėra būtinosios. „Gintarinės vaistinės“ čekis dėl tvarsčio ir Liotono kompensuojamas, o esantis čekis 155 Lt iš „Sveikatos namų“, kur nenurodyta nei pacientas, nei procedūra, nei kas siuntė, tiesiog nėra paaiškinimų, kas siuntė ir neaišku kokiam pacientui buvo atliktos procedūros, dėl to nusprendė nekompensuoti. Sąskaita-faktūra (t.1, b. l. 166) iš „Northway“ medicinos centro nekompensuotinas 130 Lt, nes kaip matyti iš dokumentų traumatologo konsultacija buvo atlikta valstybės finansuojamoje gydymo įstaigoje liepos 9 d. ir neaišku kodėl buvo papildomai kreipiamasi į mokamą įstaigą. Draudimas vadovaujasi LR Vyriausybės nutarimu „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis“, kur 7 p. nurodyta, kad sveikatos grąžinimo išlaidos yra atlyginamos nukentėjusiajam-trečiajam asmeniui ir apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiajam-trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo. Tai kadangi šios abi sąlygos nebuvo tenkintos, kaip ir matyti pačiame apraše, kad be siutimo pacientui, todėl, jie jų ir nekompensuoja. Taip pat kitas čekis už sporto medicinos daktaro konsultaciją Bendrosios praktikos klinikoje ( t. 1,b. l. 167), visiškai nėra jokio sąsajumo su eismo įvykiu, neaišku dėl ko konsultavo, todėl nekompensuojama. Trumpa plastikos chirurgo konsultacija dėl apgamų (bylos t. 1, b.l. 168) kompensuotina, nes akivaizdu, kad ten galbūt klaida buvo padaryta, nes išrašas gydytojo yra, kad konsultuota dėl randų gydymo, tai nusprendė kompensuoti šitą apsilankymą. Dar viena ultragarsinė procedūra taip pat kompensuotina ir 100 Lt kuro kompensuotina.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo, faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Šioje byloje atsakovas, privalantis betarpiškai atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą turtinę žalą – AB „Lietuvos draudimas“, kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė, kurią vairavo J. M. sukėlė eismo įvykį buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nuo 2012-10-05 iki 2013-10-04 bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Tai patvirtina draudimo polisas (t. 1, b. l. 22). Likusią dalį, kai išmokėtinos nukentėjusiesiems sumos viršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte išdėstytas nuostatas, padengia kaltinamoji.
Byloje nustatyta, kad J. M. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nusikalstamais veiksmais kaltinamoji J. M. nukentėjusiajai M. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad Specialistas J. M. Paliulis išnagrinėjęs M. Č. pateiktus medicinius dokumentus bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad M. Č. įvykio metu patyrė muštinės viršugalvio ir abiejų kojų kelių žaizdos bei galvos smegenų sukrėtimą, t.y. sužalojimus, kurie visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Teismo medicinos ekspertas V. K. peržiūrėję papildomus medicininius dokumentus konstatavo, kad nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia.
Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamosios J. M. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kurių liekamieji reiškiniai išliko iki šiol.
Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė labai stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir baimę. Nukentėjusioji gulėjo VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (t. 1, b. l. 141), po to buvo reabilitacinėje sanatorijoje „Versmė“ 24 d. (t. 1, b. l. 142). Po skirtos reabilitacijos iš medicininių dokumentų matyti, kad 2013-03-15, 2013-04-22, 2013-05-09 skundžiasi nukentėjusioji galvos išliekančiu svaigimu, dėmesio koncentracijos sumažėjimu, kairio klubo skausmu, ilgiau einant pradeda šlubuoti Atlikus MRT nustatyta laisvas kremzlinis kūnas sąnario ertmėje, pažeista kremzlė ( t. 1, b. l. 147-149). Šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiąją, padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, nors nedirba, tačiau darbinga.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010). Visgi pastebėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi ir kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašoma 12000 Lt. neturtinė žala itin nežymiai viršija įprastą teismų praktiką Šiuo atveju, teismas vertina, kad suma tikrai nėra per didelė atsižvelgiant į padarytus nukentėjusiajai sužalojimus, į pasekmes bei į nukentėjusiosios amžių. Nustačius nesunkų sveikatos sutirkdymą, tačiau atsiradus sunkesniems padariniams neturtinės žalos dydis yra priteisiamas didesnis (Žr. 2013-07-03 Kauno apygardos teismo nutartis b. b. 1A-466-478/2013; 2013-05-08 Šiaulių apygardos teismo nutartis b. b. 1A-443-116/2013; 2013-07-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendis 1-84-246/2013). Nukentėjusioji M. Č. yra 30 metų amžiaus, netekėjusi, neturinti vaikų. Jai buvo sužalota abiejų kojų keliai – liko randai, taip pat liko randai ir galvoje (t. 1, b. l. 177). Taip pat jai yra pažeistas kairiajame klube sąnarys (pažeista kremzlė), t. 2, b. l. 175, kas teismo vertinimu, rodo nors ir sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau labai sunkias pasekmes jaunai moteriai. M. Č. susirgo depresija (t. 2, b. l. 36). Teismo vertinimu, remiantis teisingumo, ir protingumo principais yra pagrindas pripažinti, kad šiuo atveju atsižvelgiant į nukentėjusiosios dabartinę sveikatos būklę, jai padarytus sužalojimus, kurie akivaizdžiai matomi ir jaučiami, yra pagrindas nukentėjusiosios pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 12000 Lt tenkinti pilnai ir priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti (8000 Lt draudimo bendrovė jau sumokėjo).
Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nurodo, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos kopijavimo paslaugoms, 3,20 Lt (čekiai iš VŠĮ Centro poliklinikos, t. 2, b. l. 165) yra pagrįstos, kadangi nukentėjusioji privalėjo tinkamai pasirengti teisiamajam posėdžiui, pateikti byloje reikšmingus dokumentus. Taipogi pagrįstos nukentėjusiosios išlaidos 130 Lt, t. 2 b. l. 166, kurias ji sumokėjo UAB „Northway medicinos centrui už gydytojo ortopedo – traumatologo konsultaciją. Teismo vertinimu, visiškai suprantamas ir pagrįstas nukentėjusiosios siekis kaip galima efektyviau konsultuotis dėl po patirto eismo įvykio atsiradusių sveikatos problemų, išsiaiškinti jai tinkamiausią, mažiausiai žalojantį sveikatą gydymo būdą. Teismas vertina, jog analogiškai dėl paminėtų priežasčių, pripažintina pagrįsta ir UAB „Bendrosios medicinos praktika“ sumokėta 190 Lt suma (t. 2, b. l. 167), kadangi pateiktų dokumentų, PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad paslaugos gavėjas yra M. Č.. Sutiktina su draudimo bendrovės gydytojo eksperto išvadoje nurodyta kaip nekompensuojama 155 Lt suma, kuri galimai buvo sumokėta UAB „Vilniaus sveikatos namai“(t. 2, b. l. 165), iš kurios nėra aišku kas ir už kokias paslaugas sumokėjo. Taigi papildomai, be draudimo bendrovės išmokėtos nukentėjusiajai 247, 34 Lt sumos, teismas vertina, kad pagrįstos nukentėjusiosios turėtos turtinės išlaidos 323, 20 Lt. ir jos priteistinos iš draudimo bendrovės.
Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, šioje byloje visą priteisiamą tiek turtinę tiek neturtinę žalą, privalo atlyginti draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atleisti J. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.
Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.
Laiduotoju paskirti V. M., gimusį 1962 m. gegužės 15 d.
Nukentėjusiosios M. Č. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dėl neturtinės žalos atlyginimo pilnai, o dėl turtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai M. Č. iš draudimo bendrovės AB “Lietuvos draudimas”, įmonės kodas 110051834 kaltinamosios J. M. nusikalstamais veiksmais 4000 Lt. (keturis tūkstančius) litų padarytos neturtinės žalos atlyginimui bei 323, 20 Lt (tris šimtus dvidešimt tris litus, 20 centų) turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš kaltinamosios J. M. nukentėjusiosios M. Č. naudai 2200 Lt išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti.
Išaiškinti J. M., kad, jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti J. M., kad, jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti V. M., kad vadovaujantis BK 40 str. 6 d., jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.