- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 1-84-246/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00226-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- D. K. V.
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Rinaldas Viliušis
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjui advokatui Rinaldui Viliušiui, nukentėjusiesiems ir civiliniams atstovams L. A. ir A. A., jų atstovei advokatei Dianai Višinskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
D. K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini) " buhaltere, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,
kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.1 d., aprašyto 2012 m. birželio 27 d. kaltinamajame akte, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. V. padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą:
2011 m. gruodžio 15 d., apie 7.45 val., vairuodama automobilį VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vaidoto g. ties namu Nr. 115,, Kaune, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punktų reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", perėjoje partrenkė pėsčiąją nukentėjusiąją L. A., padarydama nukentėjusiajai kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.1 d.
Kaltinamoji kalta prisipažino ir parodė, kad 2011 m. gruodžio 15 d., apie 7.45 val., vairuodama automobilį VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vaidoto g. ties namu Nr. 115, Kaune, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punktų reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", perėjoje partrenkė pėsčiąją L. A., padarydama nukentėjusiajai L. A. kūno sužalojimą. Pripažįsta, kad tokiu veiksmu padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Parodė, kad yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, todėl mano jog turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai turėtų atlyginti draudimo bendrovė, kad yra sumokėjusi nukentėjusiajai 2000 litų, tačiau negali įvardinti, ar tai yra turtinės, ar neturtinės žalos atlyginimas, kad nepripažįsta nukentėjusiosios L. A. 20000 litų dydžio civilinio ieškinio dėl neturtinės nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kad nepripažįsta nukentėjusiojo A. A. 1000 civilinio ieškinio dėl neturtinės nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kad šiuo metu nepripažįsta nukentėjusiosios L. A. civilinio ieškinio dėl turtinės nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusioji L. A. parodė, kad 2011 m. gruodžio 15 d., apie 7.45val. Vaidoto g. ties namu Nr. 115, Kaune, esančioje pėsčiųjų perėjoje ją partrenkė kaltinamosios vairuojamas automobilis, jai buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl stuburo pažeidimo gydosi iki šiol, gydymo procedūros tęsiamos, jos yra mokamos. Šiuo metu negali apskaičiuoti, koks bus galutinis civilinio ieškinio dydis. Dieną ir naktį jaučia skausmus, dėvi įtvarą. Nebegali sportuoti, nors iki įvykio sportavo. Vartoja nuskausminančius vaistus, iki šiol jaučia baimę, eidama gatve ir pereidama pėsčiųjų perėją. Nežino, kada bus baigtas gydymas, kokios bus jo pasekmės. Iki šiol yra padaryti keturi stuburo magnetinio rezonanso tyrimai, tyrimų parodymai negerėja. Neturi tikslo mažinti civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, kurios dydis 20000 litų. Ieškinys dėl neturtinės žalos yra galutinis.
Nukentėjusysis A. A. parodė, kad pats įvykio nematė. 2011 m. gruodžio 15 d., apie 7.15val. val. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino dukra L. A. ir pasakė, kad ją prie mokyklos parbloškė automobilis. Jis atvyko į dukros nurodytą vietą, matė sužeistą dukrą, greitosios pagalbos automobilį. Labai pergyveno dėl dukros sužalojimo, turėjo nepatogumų gaišdamas laiką, skiriamą dukros lankymui ligoninėje, reabilitacijos centre Druskininkuose, dėl patirtų nepatogumų ir pergyvenimų prašo iš kaltinamosios jam priteisti 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Parodė, kad į draudimo bendrovę nesikreipė dėl turinės žalos atlyginimo. Parodė, kad L. A., kurią jis atstovauja, gydymas nėra baigtas, iki šiol daromos mokamos gydymo procedūros, todėl prašo pripažinti jos atstovaujamajai L. A. teisę į turtinės žalos atlyginimą, civilinio ieškinio dydį paliekant spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka. Patikslindamas savo atstovaujamosios nepilnametės nukentėjusiosios L. A. 20000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, prašo jį mažinti 8632 litais - ta dalimi, kurią atlygino draudimo bendrovė. Civilinis ieškinys dėl neturinės žalos yra galutinis. Negali paaiškinti, kodėl civiliniame ieškinyje nurodė, kad kaltinamoji yra atlyginusi visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą (b.l.77), prašo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos palikti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš kelių eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų, matyti, kad eismo įvykis buvo 2011-12-15 apie 7.45 val. Kaune, Vaidoto g. ties namu Nr. 115 (b.l. 4-6).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadų Nr. G286/12(02) ir Gl 149/12(02) matyti, kad L. A. nustatytas nubrozdinimas dešinio klubo srityje, V juosmeninio slankstelio panirimas, tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl V juosmeninio slankstelio panirimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 21, 25).
Eismo įvykio metu kaltinamoji transporto priemonę vairavo blaivi ( b.l. 9).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką, yra kalta ir baustina.
Dėl veikos kvalifikavimo.
Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamoji padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybės, kad ji prisipažįsta kalta ir nuoširdžiai gailisi, kad atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamoji neteista, nusikalto pirmą kartą, padarydama nusikaltimą dėl neatsargumo, būdama blaivi, jai skirtina bausmės rūšis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. sankcijoje - bauda, jos dydį parenkant atsižvelgus į aptartas aplinkybes.
Dėl civilinių ieškinių.
1. Dėl turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas (kartu ir nukentėjusiosios L. A. atstovas pagal įstatymą) A. A., jo atstovė, kaltinamoji, jos gynėjas prašė pripažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. A. teisę į nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, jos dydžio klausimą paliekant spręsti civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis A. A. nei pirminiame civiliniame ieškinyje (b.l. 76-82), nei patikslintame civiliniame ieškinyje (b.l. 108-113) nepareiškė civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Šiuose ieškiniuose jis nurodė, kad turtinė nusikaltimu jam padaryta žala yra atlyginta. Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2013-02-25, dar vienas patikslintas civilinis ieškinys nebuvo priimtas, nustačius aplinkybę, kad jis paduotas ne pagal Baudžiamojo proceso taisykles: nepasirašytas ieškovų, pasirašytas tik jų atstovės advokatės, kuri susitarimo su atstovaujamaisiais pagrindu tai galėtų padaryti, jei byla būtų nagrinėjama civilinio proceso tvarka; šio ieškinio nuorašas, nepasirašytas ieškovų, buvo išsiųstas civiliniams atsakovams, kaltinamajai ir draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, jau tiriant įrodymus teisme, ne iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios.
Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A., nukentėjusiosios L. A. parodymų matyti, kad jie dėl nusikaltimu patirtos turtinės žalos į draudimo bendrovę AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą nesikreipė, kreipėsi tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šią aplinkybę raštu patvirtino ir draudimo bendrovė nurodydama, kad buvo kreiptasi tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai atlyginta 8 632 litų dydžio dėl autoįvykio atsiradusi neturtinė žala. Kaltinamoji buvo apsidraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ne tik dėl galinčios atsirasti neturtinės žalos, bet ir dėl turtinės žalos, galinčios atsirasti dėl jos veiksmų, dėl šios aplinkybės turtinės žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, dalyvaujant draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Iš L. A., A. A. parodymų matyti, kad iki šiol L. A. gydymas tęsiamas, kai kurios gydymo procedūros yra mokamos. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis A. A. turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos civilinio proceso tvarka, o teismui svarstyti klausimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos, baudžiamojoje byloje nesant civilinio ieškinio tuo klausimu, nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 str. 1 d.).
2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad bet kurio civilinio ieškovo prašymas priteisti neturtinę žalą paprastai nėra ir neturi būti grindžiamas taip pat, kaip prašymas priteisti turtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pinigais įvertina pats teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.).
2.1. Dėl nukentėjusiojo A. A. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos.
Nukentėjusysis A. A. pareiškė 1000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl jam pačiam nusikaltimu padarytos neturtinės žalos. Iš paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis A. A. autoįvykyje nedalyvavo, nebuvo sužalotas. Jis parodė, kad stresą dėl įvykio patyrė po to, kai sužinojo, jog įvykio metu nukentėjo jo dukra L. A.. Nukentėjusiajai L. A. autoįvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., 6.263 str., 6.283 str., 6. 284 str. pagrindu teismas konstatuoja, kad A. A. nėra tas asmuo, nėra tas subjektas, kuris čia aptariamu atveju (dėl nukentėjusiajai L. A. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) galėtų gauti trečiajam asmeniui nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą. A. A. civilinis ieškinys dėl jam nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atmestinas nurodytų įstatymų normų pagrindu. Tokia praktika yra suformuota ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 „Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. 29“. Kaip aptarta anksčiau, A. A. dėl jam nusikaltimu padarytos turtinės žalos gali pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
2.2. Dėl nukentėjusiosios L. A. civilinio ieškinio dėl neturtinės padarytos žalos.
Nukentėjusioji L. A. pareiškė 20000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, atsakovais byloje yra pripažinti kaltinamoji D. K. V. ir draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Bylos nagrinėjimo metu draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas išmokėjo nukentėjusiajai 8632 litų (2500 eurų ekvivalentas), tai yra draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai maksimalią Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytą neturtinę žalą (autoįvykio, buvusio 2011-12-15, metu Įstatyme buvo nustatytas maksimalus 2500 eurų dydžio žalos atlyginimas dėl neturtinės žalos, kuris šiuo metu yra pasikeitęs). Teismas, konstatuodamas faktą, kad draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas išmokėjo maksimalų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai, daro išvadą, kad procesas dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atžvilgiu nutrauktinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str. pagrindu.
Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą, šiuo atveju nukentėjusiosios patirtą dėl neatsargaus kaltinamosios padaryto nusikaltimo, pinigais įvertina teismas. Jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatuota, kad vienas iš civilinių atsakovų, draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, atlygino dalį neturinės žalos - išmokėjo nukentėjusiajai 8632 litus. Iš kaltinamosios ir nukentėjusiųjų A. A., L. A. parodymų matyti, kad kaltinamoji sumokėjo nukentėjusiesiems 2000 litų žalai atlyginti. Kaltinamoji parodė, kad tai, jos nuomone, yra turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas; mano, kad nukentėjusiesiems yra atlyginta visa turtinė ir neturtinė nusikaltimu padaryta žala. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A., civiliniame ieškinyje nurodęs, kad jam yra atlyginta visa nusikaltimu padaryta turtinė žala, teisiamajame posėdyje davė kitokius parodymus: parodė, kad negali pasakyti kokią žalą kaltinamoji, sumokėdama 2000 litų, atlygino - turtinę ar neturtinę.
Teismas, aptaręs kaltinamosios ir nukentėjusiųjų parodymus dėl 2000 litų, kaltinamosios sumokėtų nukentėjusiesiems, daro išvadą, kad ši pinigų suma įskaitytina į neturtinės žalos atlyginimą nustatant, kad nukentėjusiajai L. A. iki nuosprendžio priėmimo momento yra atlyginta 10632 litų dydžio neturtinė žala. Kartu teismas dar kartą akcentuoja, kad klausimas dėl turtinės nusikaltimu padarytos žalos šiuo nuosprendžiu nėra sprendžiamas.
Kaip minėta, nukentėjusioji L. A. prašo priteisti 20000 litų neturtinei žalai atlyginti. Teismas yra aprašęs nukentėjusiosios argumentus ir įrodymus, kuriais nukentėjusioji grindžia tokio dydžio civilinį ieškinį (dėl stuburo pažeidimo nukentėjusioji gydosi iki šiol, gydymo procedūros tęsiamos, jos yra mokamos. Dieną ir naktį jaučia skausmus, dėvi įtvarą. Nebegali sportuoti, nors iki įvykio sportavo. Vartoja nuskausminančius vaistus, iki šiol jaučia baimę, eidama gatve ir pereidama pėsčiųjų perėją). Nukentėjusioji parodė, kad jai atlikti keturi stuburo magnetinio rezonanso tyrimai, tačiau teismui duomenų apie tai nepateikė; nepateikė naujų duomenų apie savo sveikatos būklę, nors teismas, teisiamuosiuose posėdžiuose tirdamas įrodymus, buvo padaręs pertraukas. Nukentėjusioji grindžia savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos medicininių tyrimų duomenimis, kurie buvo gauti netrukus po autoįvykio, tai yra daugiau kaip prieš metus. Kartu ji ir jos atstovas pagal įstatymą parodė, kad ieškinys dėl neturtinės žalos yra galutinis.
Aptartų duomenų (nukentėjusiosios parodymų, specialisto išvados, medicininių duomenų apie nukentėjusiosios sveikatos būklę) pagrindu teismas įvertina nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą 14000 litų konstatuodamas, kad neatlygintoji neturinės žalos dalis yra 3368 litai (iš 14000 Lt minusuojant 8632 Lt, kuriuos atlygino draudimo bendrovė ir minusuojant 2000 Lt, kuriuos atlygino kaltinamoji). Nukentėjusiajai L. A. priteistini 3368 Lt iš kaltinamosios D. K. V.. Priimdamas tokį sprendimą dėl neturtinės žalos, teismas vadovaujasi teismų praktika:
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 „Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“, Nr. 29;
sprendimais, priimtais analogiškose baudžiamosiose bylose: VAT 2012-06-29, 1A-679-574/2012; PAT 2012-06-19 1A-468-185/2012; VAT 2011-11-19, 1A-1052-315/2011; PAT 2012-09-19, 1A-661-511/2011; KLAT 2011-02-17, 1A-81-557/2011; VAT 2011-02-14, 1A-219/11; KAT 2011-05-25 1A-130-493/2011; AT 2K-423/2008, kartu įvertindamas šiame nuosprendyje nustatytas aplinkybes.
Dėl advokato paslaugų apmokėjimo.
Kaltinamoji ir kaltinamosios gynėjas advokatas Rinaldas Viliušis prašo priteisti iš nukentėjusiųjų 2000 litų, kaltinamosios patirtas dėl jos gynybos. Teismas konstatuoja: kaltinamosios atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nėra įstatyminio pagrindo kaltinamajai priteisti iš nukentėjusiųjų pačios kaltinamosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. prašo priteisti 2500 litų dydžio jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proceso šalių lygiateisiškumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusieji kelis kartus tikslino civilinius ieškinius, juose pareikšdami nenuoseklius reikalavimus, daro išvadą, kad iš kaltinamosios išieškotinos 2000 litų dydžio išlaidos, jų patirtos dėl advokato atstovavimo byloje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,
nusprendžia:
D. K. V. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.1 d., ir skirti bausmę - 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą.
Nukentėjusiosios L. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos patenkinti iš dalies ir priteisti iš D. K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai L. A. 3368 Lt (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus).
Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį dėl jam pačiam padarytos neturtinės žalos atmesti.
Procesą dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str. pagrindu.
Priteisti nukentėjusiajam A. A. iš kaltinamosios D. K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (du tūkstančius litų) advokato paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 str. 2 d.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. K. V. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Įpareigoti nuteistąją baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąsk.Nr. LT907300010002231764, įmokos kodas 6801) nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti nuteistajai, kad sumokėjusi baudą ji privalo pateikti Kauno apylinkės teismo tarnautojui banko kvitą (Laisvės al.103, kabinetas Nr.120) (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.