- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- e2YT-20318-984/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15571-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Arūnas Merkys
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) miręs A. J. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios I. J. palikimą.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina I. J.. Nuolatinė ir paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo pirktas 1992 m. birželio 24 d. ir registruotas pareiškėjo tėvo A. J. vardu. Tėvai gyveno santuokoje, butas jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po motinos mirties nei tėvas nei pareiškėjas pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl paveldėjimo teisės liudijimas į pareiškėjo motinos palikimo dalį jiems nebuvo išduotas. Pareiškėjas su tėvu priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti: po motinos mirties pareiškėjas kartu su tėvu ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, tvarkė jį, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir kt. Faktiškai priėmė visus likusius namų ūkio daiktus – baldus, indus, įrankius ir kt., kuriais naudojosi. Pareiškėjas gyvena toliau bute, juo rūpinasi, moka visus mokesčius. Jokių skolų nėra. Pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota bute nuo 1985 m. Pareiškėjo tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškėjas priėmė palikimą Vilniaus 20-ajame notaro biure, kur užvesta byla Nr. 57/2022 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusio A. J. palikimą. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjui neišduodamas kol nepatvirtintas jo motinos palikimo priėmimo faktas. Kitų pareiškėjo motinos įpėdinių nėra. Reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos I. J. palikimo perėjimą valstybei. Todėl prašo teismo spręsti bylą savo nuožiūra.
4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusios I. J. sūnus. Pareiškėjo motina gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris VĮ Registrų centro duomenimis priklausė pareiškėjo tėvui A. J.. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvai gyveno santuokoje, butas jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėjo tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas priėmė palikimą Vilniaus 20-ajame notaro biure, kur užvesta byla Nr. 57/2022 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusio A. J. palikimą. Pareiškėjas ir jo tėvas po motinos mirties nesikreipė dėl jos turto paveldėjimo į notarų biurą ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad su tėvu priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, nes po I. J. mirties pareiškėjas kartu su tėvu ir toliau liko gyventi bute, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius ir kt. Faktiškai priėmė visus likusius namų ūkio daiktus – baldus, indus, įrankius ir kt., kuriais naudojosi. Pareiškėjas bute gyvena toliau, juo rūpinasi, moka visus mokesčius. Nėra duomenų, kad būtų susidariusios skolos už komunalinius mokesčius. Pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota bute nuo 1985 m. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjui neišduodamas kol nepatvirtintas motinos palikimo priėmimo faktas. Nustatyta, kad kitų turto įpėdinių nėra. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą jam neprieštaravo.
7. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) miręs A. J. faktiškai pradėdami turtą valdyti, priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios I. J. palikimą. Todėl pareiškimas dėl šio fakto nustatymo yra tenkinamas.
8. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miręs pareiškėjo tėvas A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) , priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo V. J. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.