- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- 2-491-985/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02792-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- S. Ž.
- Kategorijos
- 3.1.17Procesinių dokumentų įteikimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, trečiasis asmuo S. Ž., išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama pakeisti 2017 m. lapkričio 9 d., Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2039-633/2017 nustatytą skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką bei nustatyti A. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. J. ir E. J. ir dalyvavimu jų abiejų auklėjime tvarką; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2019 m. kovo 1 d. teismo posėdyje šalys nedalyvavo.
2019 m. kovo 1 d. teisme gauta šalių sudaryta taikos sutartis, kurią prašoma patvirtinti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis). Pateiktos šalių taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, nepažeidžia jos šalių ar trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, todėl taikos sutartis priimama, patvirtinama, o civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnis).
Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Už byloje reiškiamą reikalavimą dėl bendravimo tvarkos turėtų būti sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Bylą nutraukus dėl to, kad šalys sudarė taikos sutartį, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 75 Eur (100x75%=75). Kadangi ieškovė 2018 m. birželio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1. (NTP-2)18-T-2975-11504 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš atsakovo, t. y. 25 procentai, kas sudaro 25 Eur (100x25%=25).
Šioje byloje ieškovės interesams atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas advokatas A. S. Iš teismui patektos 2018 m. lapkričio 9 d. pažymos Nr. NTP-7-6771 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, jog valstybės naudai priteistina antrinės pagalbos išlaidų suma – 227,50 Eur. Atsižvelgiantį į tai, kad šalys po patikslinto ieškinio pateikimo (2018 m. lapkričio 29 d.), nevilkindamos teisminio proceso sudarė taikos sutartį, viena kitai padarė nuolaidų, atsižvelgdamos į nepilnamečių vaikų interesus, o valstybė skatina taikų ginčo šalių sprendimo būdą, ypač šeimos bylose, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų interesais, iš atsakovo nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei (CPK 94 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).
Šioje byloje susidarė 11,42 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, 11,42 Eur išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 295 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patvirtinti ieškovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2019 m. vasario 27 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1. Šalys susitaria pakeisti 2017 m. lapkričio 9 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2039-633/2017 nustatytą skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ir nusistato tėvo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimu jų abiejų auklėjime sekančią tvarką:
1.1. Nepilnamečiams vaikams D. J. ir E. J., gyvenant Lietuvos Respublikoje su motina R. J.:
1.1.1. Tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, savo transportu ir sąskaita, paimdamas vaikus penktadienį 18 val. iš jų motinos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į ją sekmadienį 16 val.;
1.1.2. Tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais, paimdamas juos savo transportu ir sąskaita iš jų motinos gyvenamosios vietos ir analogišku būdu juos grąžindamas, pusę kiekvienų vaiko (vaikų) rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų, konkretų laikotarpį ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas suderinęs su vaikų motina;
1.1.3. Tėvas turi teisę ir pareigą netrukdomai ir nevaržomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų dienos režimą, nepažeidžiant nepilnamečių vaikų interesų;
1.1.4. Tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiais vaikais nustatytu grafiku dėl nepilnamečių vaikų ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;
1.1.5. Tėvas privalo ne vėliau kaip prieš 24 valandas telefonu ar trumpuoju pranešimu (SMS), ar kitu prieinamu būdu kiekvieną kartą informuoti vaikų motiną apie ketinimą pasinaudoti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.
1.2. Nepilnamečiams vaikams D. J. ir E. J., gyvenant užsienyje su motina R. J.:
1.2.1. Nepilnamečiai vaikai D. J. ir E. J. kiekvienais metais vaikų mokyklos vasaros atostogų pusę laiko (pusę atostogų) nepertraukiamai praleidžia su tėvu A. J. Lietuvoje. Vaikų atvežimu ir kelionės išlaidomis į Lietuvą įsipareigoja pasirūpinti motina R. J.. Apie konkretų vaikų grįžimo į Lietuvą laiką ir numatomą vaikų buvimo laiką su tėvu Lietuvoje, tėvai susitaria ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki vaikų grįžimo į Lietuvą dienos;
1.2.2. Tėvas A. J. turi teisę bet kada atvykti į vaikų gyvenamąją vietą užsienio valstybėje ir netrukdomai pasiimti vaikus į savo laikiną gyvenamąją vietą ir su jais nepertraukiamai bendrauti ne ilgiau kaip vieną savaitę. Apie savo planuojamą kelionę, numatomą konkretų bendravimo su vaikais laiką ir savo būsimos laikinosios gyvenamosios vietos adresą tėvas A. J. informuoja R. J. ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki būsimos bendravimo su vaikais pradžios;
1.2.3. Motina R. J. įsipareigoja užtikrinti, kad vaikams ir tėvui A. J., gyvenant skirtingose valstybėse, vaikai galėtų netrukdomai ir nevaržomai bendrauti su tėvu A. J. telefonu ir (ar) kitomis ryšio ir komunikacijos priemonėmis, atsižvelgiant į sūnų dienos režimą, nepažeidžiant sūnų interesų;
1.2.4. Tėvas A. J. savo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje kas antrus metus nepertraukiamai bendrauja su vaikais šv. Kūčių, šv. Kalėdų dienomis, pradedant 2019 m., Naujųjų Metų švenčių dienomis pradedant 2020 m. ir tęsiant bendravimo su vaikais laiką ne ilgesniam laikui kaip likus 4 dienoms iki vaikų žiemos atostogų paskutinės dienos. Vaikų kelione į Lietuvą ir grįžimu į vaikų gyvenamosios vietos valstybę pasirūpina motina R. J., o vaikų kelionės išlaidas lygiomis dalimis apmoka R. J. ir A. J.;
1.2.5. Tėvas A. J. savo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje kas antrus metus nepertraukiamai bendrauja su vaikais šv. Velykų dienomis, pradedant 2021 m. tęsiant bendravimo su vaikais laiką ne ilgesniam laikui kaip likus 4 dienoms iki vaikų pavasario atostogų paskutinės dienos, jeigu vaikų pavasario atostogos tęsiasi pasibaigus šv. Velykų šventei. Vaikų kelione į Lietuvą ir grįžimu į vaikų gyvenamosios vietos valstybę pasirūpina motina R. J., o vaikų kelionės išlaidas lygiomis dalimis apmoka R. J. ir A. J.;
1.2.6. Motina R. J. įsipareigoja per kaip įmanomai trumpesnį laiką informuoti A. J. apie vaikų gyvenamosios, mokymosi vietos, savo, vaikų bei ugdymo įstaigų kontaktinių duomenų pasikeitimus, apie vaikų sveikatos būklę, mokymosi sąlygų pasikeitimą, numatomą vaikų atostogų laiką ugdymo įstaigose ir kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės tėvo A. J. tinkamam, nepertraukiamai ir pilnavertiškam bendravimui su vaikais. Tėvai tarpusavyje dalijasi ir keičiasi informacija telefonu ir bet kokiomis abiem tėvams priimtinomis ryšio priemonėmis.
2. Šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 294 straipsniuose, kad negalima kreiptis į teismą pakartotinai dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu.
3. Šalys, patvirtina, kad taikos sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, neprieštarauja vaikų ir šalių interesams, viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Civilinę bylą Nr. 2-491-985/2019 nutraukti.
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 36,42 Eur (trisdešimt šešis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.