- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- 1-403-408/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-0-00004-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- A. M., D. Š.
- Nukentėjusysis
- D. V., M. K.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 1.2.14.4.1Turto prievartavimas (BK 181 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas: 1. 2011-06-16 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos) 1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą. 2. 2012-06-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 179 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį (3 veikos),149 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 5 metams 5 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje ir D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Zarasuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Zarasuose, šiuo metu atliekantis bausmę Kauno NTI-PN, teistas: 1. 2010-12-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. 2. 2011-06-27 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, esančiuose Technikos g. 34, Kaune, 2017 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną, neturėdamas teisėto pagrindo, nurodydamas priežastį, kad D. V., žaisdamas tenisą, jam pralaimėjo 5 pakelius cigarečių, grasindamas panaudoti ir iš karto panaudodamas fizinį smurtą, t. y. ne mažiau, kaip vieną kartą kumščiu suduodamas į galvą, savo naudai vertė jį, grįžtant iš etapų į Lukiškių tardymo izoliatorių, parvežti tabako gaminių ir jam atiduoti. Vykdydamas A. M. reikalavimą D. V. parvežė ir atidavė jam keturis pakelius cigarečių. Negrąžinus vieno pakelio cigarečių, A. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo naudai vertė D. V. atiduoti daiktų už 200 eurų arba kitą kartą parvežti tabako gaminių ir jam atiduoti, o neparvežus tabako gaminių, grasino jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą.
Tokia veika A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.
D. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, esančiuose Technikos g. 34, Kaune, laikotarpiu nuo 2017-02-02 iki 2017-05-02, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių, neturėdamas teisėto pagrindo, nurodydamas tariamą priežastį, kad dėl ankstesniais laikais susikaupusių skolų D. V. jam skolingas 500 eurų, atvirai savo naudai vertė jį neteisėtai veikti, t. y. grįžtant iš etapų į Lukiškių kalėjimą, parvežti ir atiduoti jam 5 pakelius cigarečių, o neparvežus tabako gaminių, grasino panaudoti fizinį smurtą.
Be to jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, esančiuose Technikos g. 34, Kaune, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio vidurio iki 2017 m. birželio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kartų skaičių, neturėdamas teisėto pagrindo, nurodydamas priežastį, kad už ramų gyvenimą būryje M. K. jam skolingas 200 eurų, savo naudai vertė jį įstaigos parduotuvėje pirkti jam kavą, maisto papildus, priešingu atveju, grasino panaudoti fizinį smurtą.
Tokia veika D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose atliko nuo 2012-06-20. D. V. pažįsta, kadangi jie gyveno ir buvo paskirti į tą patį antrą būrį. Bendravo su juo labai mažai, kadangi pastarasis dažnai važinėjo etapais, kiek jam žinoma, į Lukiškes. Neprisimena ar žaidė su D. V. stalo tenisą. Jeigu ir žaidė kažkada su juo tenisą, tai niekados nežaidė su juo iš cigarečių. Niekados nenaudojo D. V. atžvilgiu fizinio smurto, tuo labiau neturėjo tam jokio pagrindo. D. V. jam skolingas nebuvo, todėl jokių paslaugų ar pinigų iš jo nereikalavo. Jokių 4 pakelių cigarečių D. V. jam niekados nebuvo davęs. D. V., kai grįždavo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus į pataisos namus, kviesdavosi pats kaltinamąjį ir kitus nuteistuosius į kiemą prie rampos ir pavaišindavo juos tabako gaminiais, siekdamas greičiausiai pritapti prie kitų nuteistųjų (2 t., b. l. 10-11).
Kaltinamasis D. Š. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad D. V. pažįsta, kadangi gyveno su juo tame pačiame antrame būryje. Su D. V. jokių bendrų interesų neturėjo, labai mažai bendravo, kadangi jis labai dažnai važinėjo etapais į Lukiškių tardymo izoliatorių. Grįžęs į būrį jis parveždavo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus tabako gaminių ir, norėdamas pritapti prie kitų nuteistųjų, vaišindavo kitus nuteistuosius cigaretėmis. Taip pat D. V. lošdavo azartinius žaidimus iš kažko, taip pat tenisą, gal kažkam ir buvo skolingas, tačiau ne jam. Jam tikrai jis skolingas nebuvo, nes jokių santykių su juo neturėjo. Kodėl D. V. jį apkalba jam nežinoma. Mano, kad jis, norėdamas išspręsti kažkokias savo problemas, sugalvojo tokį būdą ir parašė pareiškimą. M. K. pažįsta, kadangi gyveno su juo tame pačiame antrame būryje. Su M. K. nebendravo. Jokių daiktų, pinigų, paslaugų iš M. K. jis nereikalavo, fizinių susidorojimu negrasino. Kodėl yra apkalbamas, nežino.
Nors kaltinamieji kategoriškai neigė savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jų įvykdytos nusikalstamos veikos visiškai įrodytos baudžiamoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teismas posėdžio metu pagarsino nukentėjusio D. V. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kuomet jis parodė, kad jis atlieka bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose. Buvo paskirtas gyventi į antrą būrį, kambarį Nr.7. Kartu su juo kambaryje gyveno nuteistieji J. Š. ir B. K.. Vieną dieną į jo kambarį užėjo D. Š.. Jis iš karto nukentėjusiam pareiškė, kad jis yra skolingas 500 eurų, kuriuos turės jam atiduoti. Nukentėjęs paklausė, už ką, nes niekam nebuvo skolingas. D. Š. jam atsakė, kad tai jo skola nuo senų laikų, ir turės šitą sumą jam atiduoti arba atidirbti, iš etapo parvežti tabako gaminių, o paskui bus rimčiau. Nukentėjęs jam pasakė, kad tai nesąmonė, nes niekam nebuvo ir nėra skolingas, jokių draudžiamų daiktų negabens, nes nenori pažeidinėti tvarkos, turėti nuobaudų, nori ramiai atlikti bausmę. Po šių jo žodžių D. Š. pradėjo juoktis, trumpam išėjo iš kambario ir vėl sugrįžo, priėjęs pakeltu tonu pasakė, kad gaus nuo jo į galvą, jeigu neatiduos jam pinigų. Nukentėjęs rimtai išsigando, kadangi pataisos namuose buvo naujokas ir suprato, kad D. Š. tikrai gali jį sumušti. Išsigandęs sutiko, tik paaiškino D. Š., kad tokios sumos jis neturės. D. Š. pasakė „gerai, susitarsim, gausi siuntinį - atiduosi, važiuosi etapu - parveši man tabako". Nukentėjęs paklausė, kiek tabako. D. Š. atsakė „penkis pakelius“ ir išėjo iš kambario. Kai visa tai vyko, kambaryje kitų nuteistųjų nebuvo. Po kelių dienų nukentėjęs buvo išvežtas etapu į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą ir po poros dienų slapta nuo pareigūnų, nes tabakas nepilnamečių pataisos namuose yra uždraustas, parsivežė skrandyje tabaką, kurį, įvyniojęs į polietileninius paketėlius, prarijo Lukiškėse, o tabako prisirinko ir prisiprašė iš kitų suaugusių nuteistųjų. Grįžęs į pataisos namus, atidavė tabaką D. Š.. Gavosi apie trys pakeliai. Gavęs tabaką, D. Š. jam pasakė „va, malačius, atveši dar porą pakelių ir bus viskas“. Po savaitės, maždaug 2017-04-20, nukentėjęs tokiu pat būdu dar atvežė ir atidavė D. Š. du pakelius tabako ir daugiau kurį laiką apie tai su juo nekalbėjo. Tik 2017-05-01 vakarienės metu valgykloje D. Š. prisėdo prie nukentėjusio stalo ir pasakė, kad, prieš išvažiuodamas etapu, iš pataisos namų iš miegamojo Nr.13 paimtų juodus „Nike" batus, kuriuos etape iškeis į tabaką ir atveš jam 5-6 pakelius tabako. Nukentėjęs 2017-05-02 dieną, prieš išvažiuodamas etapu, iš miegamojo Nr. 13 paėmė juodus „Nike“ sportinius batus ir nusinešė į konvojaus mašiną, tačiau, kai išlipo iš mašinos Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, pareigūnai iš jo tuos batus atėmė, surašė drausminę medžiagą ir už tai jis gavo nuobaudą - uždarymą į kamerų tipo patalpas dešimčiai parų. Taip pat, dar jam būnant pataisos namuose, vieną dieną, tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti kovo mėnesio pradžia, prieš pietus, apie 11.30 val., pas jį į kambarį atėjo nuteistasis A. M. ir pakvietė jį žaisti stalo tenisą. Kadangi nukentėjęs žinojo, kad už stalo teniso pralošimą reikia atsiskaityti, A. M. pasakė, kad nenori žaisti arba žais šiaip, ne iš kažko. A. M. pasakė „gerai, žaisim šiaip". Jiems pradėjus žaisti, A. M. metė kamuoliuką ir kai nukentėjęs jį atmušė, pasakė „žaidžiam iš 5 pakelių". Tada nukentėjęs pasakė, kad nežais ir, padėjęs raketę, nuėjo į savo kambarį, o A. M. grubiai jam pasakė, kad jis pralaimėjo 5 pakelius cigarečių ir turės juos jam atiduoti. Po 20 minučių į nukentėjusio kambarį atėjo A. M. ir, priėjęs prie jo, trenkė kumščiu jam į galvą, pasakė „pasiduosi", tai reiškė, kad jis turės atiduoti skolą, nes priešingu atveju bus dar blogiau, sumuš taip, kad jis važiuos etapu į ligoninę. Kitų nuteistųjų tuo metu nukentėjusio kambaryje nebuvo. Apie tai, kad A. M. jam sudavė, nukentėjęs niekam nesakė, kadangi bijojo, kad bus dar blogiau. Po kelių dienų nukentėjęs buvo išvežtas etapu į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir po poros dienų jis tokiu pat būdu, kaip ir ankščiau, parvežė tabako 4 pakelius ir juos atidavė A. M.. Kai atidavė tabaką, A. M. paklausė, kur dar vienas pakelis. Nukentėjusysis jam pasakė, kad neturi. A. M. pasakė, kad turės atiduoti, kai turės. Maždaug po savaitės pas nukentėjusį į kambarį atėjo A. M. ir pasakė, kad jam to pakelio nereikia, o nukentėjęs turės jam atiduoti 200 eurų, tegu sukasi kaip nori, gali jo draugai ar artimieji pervesti pinigus A. M. vardu į sąskaitą pataisos namuose. Nukentėjęs jam pasakė, kad tokių sumų tikrai jis neturės. A. M. pasakė, kad gaus siuntinį, atiduos, važiuos etapu, parsiveš jam tabako. 2017-05-02 nukentėjęs išvažiavo etapu į Lukiškių tardymo izoliatorių ir daugiau į pataisos namus grįžęs nebuvo, nes atliko nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas dešimčiai parų. Būdamas nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, nuolat galvojo ir bijojo to, kas jam bus nuo D. Š. ir A. M., kai grįš į pataisos namus, nes jie per kitus nuteistuosius perdavė, kad nukentėjęs turi atiduoti skolą. Todėl nukentėjęs nusprendė apie tai papasakoti įstaigos darbuotojams. Apie tai, ką papasakojo, turi žinoti dauguma nuteistųjų, kurie atliko bausmę tame pačiame būryje (1 t., b. 1.1-13, 19-21).
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas posėdžio metu pagarsino nukentėjusio D. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kuomet jis parodė, kad jis į pataisos namus atvyko vasario 1 d., buvo apgyvendintas miegamajame Nr.7. Kitą dieną iš pataisos namų, kur atliko bausmę, po mokyklos į jo miegamąjį atėjo D. Š. ir A. M., pradėjo kabinėtis. Darbo dienomis galima vaikščioti nuo dvylikos iki pusės aštuonių. Nežino, kodėl būtent prie jo prisikabino, gal nepatiko. Jiems po 20-23 metus. Gal jie pamatė, kad nukentėjęs silpnesnis. Jie jam sakė paduoti tą ir ramiai gyvens. Dar sakė, kad gaus į galvą. D. Š. paėmė iš jo 2 megztinius - pilką ir juodą, firmos „Adidas“. Jų negrąžino. Nukentėjęs turėjo 3 pakelius cigarečių. Turėjo savo sąskaitoje pinigų. Padavė 60 eurų. Pinigus paėmė A. M.. Jis sakė, eiti ir pirkti tą ir tą. Jie sakė, jei nepaduos, bus 220. Paskui jiems sakė, kad jis jiems skolingas 500 eurų. Iš jo jie reikalavo pinigų už nieką. Du kartus jis padavė pinigus: vieną kartą 60 eurų, kitą kartą 120 eurų. Jie sakė, kad jo mama pervestų į A. M. sąskaitą 200 eurų. Su mama jis apie tai nekalbėjo, tačiau jiems sakė, kad kalbėjo, kad atsikabintų. Produktus jiems pirko nuo 2017-02-02 iki balandžio mėnesio. Negali suskaičiuoti tiksliai, kiek iš viso. Jie prašydavo produktų kiekvieną trečiadienį, kai atvažiuodavo parduotuvė. Tai už 30 eurų, tai už 60 eurų nupirkdavo. Viską, ką pirkdavo, atidavė jiems. Sau nieko nepirko. D. Š. reikalavo, kad nukentėjęs vežtų jam tabaką. Nukentėjęs išvažiavo etapu vasario mėnesį. Kai grįžo, jam atidavė pakelius. Pravieniškėse sėdi pilnamečiai nuteistieji, su kuriais kartu jis važiavo į teismą. Jie jam davė tuos pakelius cigarečių. Kai vasario mėnesį vežė cigaretes, vežė 3 pakelius. Cigaretes vežė kiekvieną etapą batuose arba megztiniuose. D. Š. jam sakė valgyti, po to išvems ir atiduos. Jis taip ir darydavo. Iš viso atidavė gal 4 blokus tabako. Jam tabaką perdavinėjo A. V.. Tabako nepirko, sakė, kad turi skolų, jam tiesiog paduodavo etapo metu. A. M. nukentėjusio prašė, kad jis duotų 30 eurų. Jei nepaduos, bus 60 ir t. t. Tai tęsėsi iki balandžio kažkurios dienos, iki pareiškimo parašymo. Gegužės 3 d. nukentėjusiam buvo etapas. Jis išvažiavo ir daugiau ten negrįžo. Balandžio mėnesį A. M. pasikvietė jį į kambarį. Jis gyveno miegamajame Nr.6. Kai nuėjo, ten buvo vienas A. M.. Jis nukentėjusia sudavė į galvą, į pilvą. Jam skaudėjo žandikaulį, bet A. M. jis nieko nesakė, į medikus nesikreipė. Tai buvo dienos metu. Tai įvyko dvi savaitės iki pareiškimo parašymo, po pietų, gal antrą ar trečią valandą dienos. Jis niekam apie tai nepasakojo, o ar pasakojo A. M., nežino. Vieną kartą jam davė į galvą. Mušė balandžio mėnesį už tai, kad nevykdė jų reikalavimų. Vieną kartą A. M. pasikvietė šiaip sau pažaisti stalo tenisą. A. M. metė kamuoliuką, nukentėjęs atmušė. A. M. jam sakė žaisti iš 500 eurų. Nukentėjęs nesutiko. Pinigus A. M. gaudavo, prašė, kad jam atsiųstų. Pasakydavo, kam jam reikia pinigų ir jam atsiųsdavo. Nežino, kiek iš viso tabako pakelių A. M. perdavė. Kiekvieną etapą veždavo nuo dviejų pakelių ir daugiau. Vieną kartą rado tuos pakelius, neklausė, iš kur gavo. Yra 3 liudininkai: M. K., V. S., M. T.. Jie viską matė ir girdėjo. Apie tai žino visi pataisos namai. Ar pareigūnai žino, nukentėjęs nežino. Skųstis jis nebandė. Iki įvykio girdėjo, kad A. M. ir D. Š. sėdi pataisos namuose, bet jų nepažinojo. Apie juos kalbėjo, kad A. M. sėdi, kad yra pasportavęs. Jis girdėjo, kad A. M. taip elgiasi ir su kitais. Dabar dar jis yra skolingas 500 eurų ir 3 pakelius cigarečių D. Š.. Kai išvažiavo, jie jam taip sakė paskutinį kartą (1 t., b. l. 19-21).
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas posėdžio metu pagarsino nukentėjusio M. K. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kuomet jis parodė, kad jis nuo 2014-12-19 atlieka bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, nuo 2016 m. gruodžio mėn. yra paskirtas gyventi į antrą būrį, gyvena kambaryje Nr.12, parodymus davė savo noru ir niekieno neverčiamas. 2017 m. sausio mėn. viduryje, tikslios datos neprisimena, antro būrio laiptinėje, kadangi ten nėra vaizdo kamerų, prie jo priėjo nuteistasis D. Š., kuris pasakė, kad sužinojo, kad jo tėvai perveda jam pinigus į sąskaitą, todėl, jeigu nori ramiai gyventi būryje, turės jam pirkti produktus arba kitus daiktus įstaigos parduotuvėje. Tuo metu nuteistųjų, kurie stovėtų šalia ir galėtų tai girdėti, nebuvo, nes laiptinėje nuolat kažkas vaikščiojo į viršų ir į apačią. Nukentėjęs jam atsakė, kad dabar neturi pinigų, tačiau D. Š. pasakė, kad matė lapą. Po šio pokalbio D. Š., kasdien sutikdamas jį laiptinėje, valgykloje arba lauke, nuolat primindavo jam, kad turės su juo atsiskaityti už ramų gyvenimą, nes kitaip bus sumuštas ir apskritai negalės išeiti iš savo kambario. Supratęs, kad D. Š. tikrai gali jį sumušti, jis sutiko ir pradėjo jam pirkti iš pradžių kavos, paskui maisto papildus. Tai vyko nuolat. Bendrai jis D. Š. yra nupirkęs visko už 200 eurų ar daugiau. Taip pat D. Š. paslaugų reikalavo ne tik iš jo, bet ir iš kitų nuteistųjų. Kiek pats girdėjo, tai D. Š., grasindamas susidorojimu nuteistajam D. V., reikalavo, kad jis pirktų maistą ir kitas prekes bei vežtų jam tabako gaminius iš etapų. Nukentėjęs žino, kad D. Š. D. V. nemušė, o tik grasino, kadangi D. V. vienintelis važinėjo etapais ir galėjo atvežti jam tabako. Taip pat iš nuteistojo D. V. paslaugų reikalavo ir antrame būryje buvęs nuteistasis A. M.. 2017 m. vasario mėn., tikslios datos neprisimena, bet, kai D. V. buvo paskirtas gyventi į antrą būrį, jam A. M. „užkabino“ 500 eurų skolą už praloštą teniso partiją. Su laiku ši skola tik augo ir, kiek nukentėjusia yra žinoma, jau siekia 1500 eurų. Kartą, gal prieš du su puse mėnesio, pataisos namuose esančioje mokykloje, klasėje Nr.3, pertraukos metu, kai nebuvo mokytojo, A. M. sudavė du smūgius D. V. į galvą už nepaduotas cigaretes. Po šių smūgių D. V. pasakė A. M., kad paduos jam 7 cigaretes. Tuo metu klasėje buvo dar du nuteistieji - J. Š. ir B. K., kurie matė šį įvykį. Po šių žodžių A. M. D. V. paleido ir daugiau nemušė. Kiek nukentėjusia yra žinoma, dėl nuolatinio terorizavimo D. V. buvo izoliuotas į kamerų tipo patalpas (1 t., b. l. 29-30, 33-34).
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas posėdžio metu pagarsino nukentėjusio M. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kuomet jis parodė, kad žino, kad iš D. V. buvo reketuojami ne tik pinigai, bet jis buvo verčiamas gabenti tabaką. D. V. buvo pasakyta pasiruošti 500 eurų, nes eis žaisti stalo tenisą. Taip pat jam sakė, kad, kadangi važinėja etapais, yra nepilnametis, jam turi duoti tabako, o jis turės juos perduoti. Jam pasakė, kad žino, jog jis turėjo 7 cigaretes. D. V. pasakė, kad neturi. Už tai jam davė į veidą. Nukentėjęs bausmę atlieka pataisos namuose nuo 2017-01-11. D. V. atvyko maždaug po poros mėnesių, vasarį ar kovą. Ten daug kas domisi, kas atvyksta, kas važinėja etapais, kas gali atvežti tabako. Jie žinojo, kad D. V. etapais važinėja, iš jo gali gauti tabako, jis gali parvežti. Nukentėjęs nelabai tiksliai pamena, kada D. V. gabeno tabaką. D. V. sumuštas buvo po trijų mėnesių. E. Š. ir B. K. matė, kaip D. V. sudavė. Nuteistieji neturi grynų pinigų, jie būna asmeninėje sąskaitoje. Pasakydavo, ką iš maisto nupirkti, paimdavo produktus laiptinėje. Matydavo, kai ateidavo prie kirpyklos ir ten D. V. reketuodavo, perduodavo produktus. Pirkdavo daugiausiai maisto produktus, sriubas, tomatą. Iš nukentėjusio taip pat buvo reikalaujama. 2017-01-11, pačią pirmą dieną, jam buvo pakištas raštelis, bet jis nepasidavė. Po kokio mėnesio jį pradėjo spausti. Prasidėjo nuo kavos, paskui visokie maisto papildai. Prie nukentėjusio prikibo, nes jis norėjo ramaus gyvenimo. Jie taip prikimba prie kiekvieno. Nukentėjęs taip pat pirkdavo jiems produktus. Išleido iš viso gal apie 200 eurų. Pirko gal 7 kartus. Produktus pirko D. Š.. Mickevičiui nepirko. Prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nenaudojo. D. V. jam nelabai ką pasakojo. Nukentėjusysis gali pasakyti tik tiek, kiek iš visų yra girdėjęs. Su D. V. jis kaip ir nebendrauja. Apie tai dar žino B. K. ir J. Š., bet abejoja, ar jie liudys, nes jie gerai sutaria. Iš pradžių jie gyveno kartu su D. V.. Tuo metu, kai D. V. mušė, buvo J. Š. ir B. K.. Nukentėjęs matė, kad vieną kartą sudavė delnu D. V. į skruostą už tai, kad nenorėjo paduoti jam likusio tabako. D. V. turėjo 7 cigaretes, kurių iš jo reikalavo. Jis pasakė, kad neturi. Sužalojimo nebuvo. Nukentėjęs pats išleido apie 200 eurų ar daugiau. Daugiausiai ten prasilošiama su kortom, verčia lošti iš pinigų. Nukentėjęs pats nėra žaidęs. Žaidė D. V., jį vertė žaisti, neatsikabindavo, kol nesutikdavo atsilošti. Nukentėjęs jiems neskolingas, jo šiuo metu nekabina, gyvena kartu, bet prie jo nesikabina (1 t., b. l. 33-34).
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kuomet jis parodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose antrame būryje. Jis gyvena miegamajame kambaryje Nr.1. 2017 m. sausio mėnesio pabaigoje antrą būrį buvo paskirtas D. V., kuris gyveno iki 2017 m. kovo mėnesio ar balandžio pradžios, tiksliai negali pasakyti, nes paskui D. V. išvyko etapu ir negrįžo į būrį, kadangi buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Kiek jam yra žinoma ir pačiam teko girdėti kelis kartus, tiksliai datų ir laiko neprisimena, D. V. buvo izoliuotas, kadangi nuteistieji D. Š. ir A. M., grasindami jam, reikalavo, kad jis pirktų jiems maistą, vežtų tabaką. Jis nematė, kad D. Š. muštų nuteistąjį D. V.. Žino, kad A. M. D. V. pirko maistą už skolas, kadangi buvo prasilošęs. Kiek D. V. buvo skolingas jis nežino (1 t., b. l. 42).
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo M. T. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kuomet jis parodė, kad pataisos namuose bausmę jis atlieka nuo 2014-02-28. Žino tik dėl D. V., kad, kai apsipirkimo metu jie pirkdavo maistą, A. M. jo paprašydavo kažką jam paimti. Tokie kartai buvo gal 3 ar 4. Iš D. V. reikalavo pirkti produktus už kažkokias skolas. Liudytojo manymu, tos skolos buvo tikros, nes jis ten žaisdavo tenisą. Pasiūlydavo žaisti iš 50 eurų ir taip žaisdavo. Tuo metu prasilošdavo, tai ir atsirasdavo skolos. Liudytojas nežino, kiek jis buvo skolingas. Būdavo už 30 eurų ar 20 eurų pasiima produktų. Būdavo, kad ir sau pasilikdavo. Liudytojas pažįsta D. Š. ir A. M., bet nepastebėjo, kad D. Š. kažko prašytų iš D. V.. Iš K. niekas nieko neprašydavo. Liudytojas girdėjo tik, kad iš V. reikalavo. Kiek žino, D. V. atsiskaitydavo pinigais. Liudytojas girdėdavo, kaip jie kalbėdavo. Rūsyje yra kirpykla. Į tą rūsį liudytojas nueidavo. Jie ten kalbėdavo. Klausinėdavo, ar bus šią savaitę sąskaitoje pinigų, ar nebus. Liudytojas buvo girdėjęs, kad kažką paimtų iš parduotuvės, matydavo, kad nešdavo maišais produktus, bet kad duotų, nematė. Žinojo, kad neša A. M.. Apie tabaką nieko nežino. Žino tik dėl A. M., apie tabaką girdėjęs nebuvo. D. V. mėgdavo žaisti. Jam pasiūlydavo, jis ir žaisdavo savo noru. Kad nešė maišus, liudytojas matė tris kartus. Apie D. V. sumušimą nieko nežino. Įvykiai vyko gal šių metų vasario mėnesį (1 t., b. l. 45-46).
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kuomet jis parodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose nuo 2012-06-08. Į antrą būrį yra paskirtas nuo 2014-12-09. 2017 m. sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, į antrą būrį buvo paskirtas nuteistasis D. V.. Ne kartą, tikslių datų jis nepamena, apsipirkimo parduotuvėje metu girdėjo, kai D. V. nuteistasis A. M. griežtai liepė nupirkti daiktus - kavos, arbatos, maisto, rūbų. D. V. viską pirko, nes gerai suprato, kad, jei nepirks, tai turės problemų. Tai reiškia, kad nepaklusimo atveju, bus prie jo kabinėjamasi psichologiškai, nuolat grasinama arba netgi gali būti, kad bus sumuštas arba „ paslys laiptinėje nuo laiptų". Taip pat jis žino, kad nuteistojo D. Š. paliepimu, D. V. jam veždavo iš etapo cigaretes. Už skolas A. M. D. V. cigarečių iš etapo irgi parveždavo (1 t., b. l. 49-50).
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kuomet jis parodė, kad D. V. buvo verčiamas vežti cigaretes. Jį šantažavo A. M. ir D. Š.. Girdėjo per apsipirkimo laiką, kai A. M. D. V. sakė, ką nupirkti. Tokių kartų buvo ne vienas. Vieną kartą jam sakė rūkymo atvežti, kitą kartą prie apsipirkimo ką nupirkti, nes kitu atveju bus skolingas dvigubai daugiau. D. Š. D. V. irgi dažniausiai prašydavo, kad atvežtų rūkyti. D. Š. dažnai prašydavo D. V.. Dažniausiai prašydavo koridoriuje, o ten labai plona siena ir jis girdėdavo, kaip už sienos koridoriuje ant D. V. rėkdavo, kad „ateik čia“ ir pan., dėl skolų. D. Š. rūkydavo tada, kai D. V. parveždavo. Kažkada ir jis yra nuo jų nukentėjęs. Apie D. V. sumušimą nieko nežino. Žino, kad jį grasino sumušti, bet kad būtų sumušę, tai nežino. Vieną kartą girdėjo, kai D. V. grasino. Sakė, kad, jei nebus 60 eurų, tai kitą trečiadienį bus 120 eurų. Jei nebus pinigų, tai bus sumuštas. Jam grasino A. M.. Apie tabako vežimus visa zona žino, kad D. V. vežioja tabaką. Žino, kad D. V. ir M. K. žaisdavo stalo tenisą su D. Š. arba A. M.. Žino, kad jie iš M. K. prašė laikmenos ar dar kažko, bet kad kažko reikalautų iš jo, nelabai yra girdėjęs. Kai kurių nuteistųjų tokia politika, kad jie reikalauja visokių daiktų ar pinigų. Jei ateina stipresnis asmuo, tai jis ir reikalauja (1 t., b. l. 53-54).
Liudytojas A. V. parodė, kad nuo 2017 m. kovo mėnesio, tikslios datos nepamena, bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos I-ame sektoriuje. 2017 m. vasario ar gegužės mėnesiais tikslios datos neatsimena, buvo vežamas etapu į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą. Pažįsta iš laisvės nuteistąjį D. V., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose. Paskutinį kartą jis D. V. matė 2017 m. birželio mėnesį, kai su juo važiavo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo į teismą. D. V. niekada jam nepasakojo apie savo problemas, neprašė tabako gaminių. Buvo atvejų, kad D. V. davė jam tabako gaminių (1 t., b. l. 67-68).
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo B. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis nuo 2015-04-15 atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose. Yra paskirtas gyventi į antrą būrį miegamąjį kambarį Nr.4. Prieš tai gyveno kartu su J. Š., o 2017 m. vasario mėnesį į jų miegamąjį kambarį buvo paskirtas nuteistasis D. V.. Kai D. V. pasikėlė į jų kambarį, tai jis ir J. Š. perspėjo jį, kad nežaistų azartinių žaidimų su kitais nuteistaisiais, nes prasidės skolos ir problemos, bet D. V. jų neklausė. Jis sakė, kad nieko, parsiveš cigarečių ir atiduos, kadangi jis dažnai važinėjo etapais į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, iš kur galėjo parsivežti tabako. Su kuo jis žaidė, kam jis buvo skolingas ir kokią sumą pinigų, D. V. jam nepasakojo. 2017 m. gegužės mėnesį, D. V. eilinį kartą išvažiavo etapu į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir atgal į būrį negrįžo. Dėl kokių priežasčių D. V. nenori gyventi būryje jis nežino (1 t., b. l. 71-72).
Liudytojas E. B. parodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Pažįsta tiek abu kaltinamuosius, tiek ir nukentėjusius. Nors su M. K. gyveno viename kambaryje, tačiau M. K. jam niekada nepasakojo, kad turi skolų, jog bijodamas D. Š. perka jam maistą. D. V. mėgo žaisti azartinius žaidimus, tačiau jis negirdėjo, kad D. V. už skolas perka maistą ar veža tabaką.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas posėdžio metu pagarsino liudytojos S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet ji parodė, kad ji nuo 2013 m. dirba Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose Socialinės reabilitacijos skyriuje. 2015 m. liepos mėnesį į tardymo izoliatorių atvyko suimtasis D. V.. 2016 m. lapkritį ji buvo perkelta dirbti į pataisos namus, į kuriuos, į antrą būrį, kuriame ji dirbo, paprastą grupę, miegamąjį Nr.7 buvo perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmės ir minėtas D. V.. Jis dažnai vykdavo etapais, todėl būryje praleisdavo mažai laiko. Dėl problemų su kitais nuteistaisiais į ją nesikreipė. D. V. gana aktyvus, dalyvaudavo sportiniuose renginiuose, futbolo, krepšinio varžybose, konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais jo nepastebėjo. Apie tai, kad iš jo galimai reikalaujama paslaugų, sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis M. K. nekonfliktiškas, su įstaigos administracija bendrauja mandagiai, tačiau jam nepalankiose situacijose gali elgtis impulsyviai, neapgalvotai. Dėl galimų problemų į ją nesikreipė. Apie tai, kad nuteistieji A. M. ir D. Š. galimai reikalavo paslaugų iš kitų nuteistųjų, ji sužinojo ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 81-82).
Iš 2017-05-30 lengvosios grupės miegamųjų plano Nr. SD-915 matyti, kad nukentėję D. V. ir M. K. gyveno Kauno NTI-PN tame pačiame būryje, t. y. antrame, kaip ir liudytojai M. T., V. S., B. K. bei J. Š. (1 t., b. l. 85).
Iš Kauno NTI-PN direktoriaus 2017-01-25 įsakymo Nr. N-10 „Dėl nuteistųjų gyvenamosios vietos skyrimo ir nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamąsias vietas“ matyti, jog 2017-01-25 nukentėjęs D. V. iš paprastos grupės 8 skyriaus miegamojo Nr.11 buvo perkeltas į paprastą grupę, 8 skyrių, miegamąjį Nr.7. Liudytojas M. T. iš paprastos grupės, 8 skyriaus, miegamojo Nr.14, perkeltas į paprastą grupę, 8 skyrių, miegamąjį Nr.1. Nukentėjęs M. K. iš paprastos grupės, 10 skyriaus, miegamojo Nr.14 perkeltas į paprastą grupę, 10 skyrių, miegamąjį Nr.1 (1 t., b. l. 86).
Iš asmeninių pinigų ir bepinigių atsiskaitymų nukentėjusio D. V. asmeninės sąskaitos Nr. KNTVTTK4 kopijos matyti jo piniginės įplaukos į minėtą sąskaitą (1 t., b. l. 87-89). Kvitai, iš kurių matyti nukentėjusio D. V. pirktos prekės bei sumos pinigų, sumokėtų už jas (1 t., b. l. 90-98).
Iš asmeninių pinigų ir bepinigių atsiskaitymų nukentėjusio M. K. asmeninės sąskaitos Nr. KNTKIRS kopijos matyti jo piniginės įplaukos į minėtą sąskaitą (1 t., b. l. 103-108). Kvitai, iš kurių matyti nukentėjusio M. K. pirktos prekės bei sumos pinigų, sumokėtų už jas(l t., b. l. 109-121).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusio supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinas veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Šis alternatyvus požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės ar kaltininko nukentėjusiam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nukentėjęs tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimai A. M. ir D. Š. pasitvirtino. Taigi, pagrįstai konstatuotina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje A. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, neturėdamas teisėto pagrindo, nurodydamas priežastį, kad D. V. žaisdamas tenisą jam pralaimėjo 5 pakelius cigarečių, grasindamas panaudoti ir iš karto panaudodamas fizinį smurtą, t. y. ne mažiau, kaip vieną kartą kumščiu suduodamas į galvą, savo naudai vertė jį, grįžtant iš etapų į Lukiškių tardymo izoliatorių, parvežti tabako gaminių ir jam atiduoti. Vykdydamas A. M. reikalavimą D. V. parvežė ir atidavė jam keturis pakelius cigarečių. Negrąžinus vieno pakelio cigarečių, A. M. savo naudai vertė D. V. atiduoti daiktų už 200 eurų arba kitą kartą parvežti tabako gaminių ir jam atiduoti, o neparvežus tabako gaminių, grasino jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą. Taip pat prieita prie išvados, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje D. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, neturėdamas teisėto pagrindo, nurodydamas tariamą priežastį, kad dėl ankstesniais laikais susikaupusių skolų D. V. jam skolingas 500 eurų, atvirai savo naudai vertė jį neteisėtai veikti, t. y. grįžtant iš etapų į Lukiškių kalėjimą, parvežti ir atiduoti jam 5 pakelius cigarečių, o neparvežus tabako, grasino panaudoti fizinį smurtą. Be to D. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, neturėdamas teisėto pagrindo, nurodydamas priežastį, kad už ramų gyvenimą būryje M. K. jam skolingas 200 eurų, savo naudai vertė jį įstaigos parduotuvėje pirkti jam kavos, maisto papildų, priešingu atveju, grasino panaudoti fizinį smurtą.
Kaltinamųjų kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas.
A. M. parodymai, kad jis niekada su D. V. nežaidė stalo teniso iš cigarečių, jog niekados nenaudojo D. V. atžvilgiu fizinio smurto, jog D. V. jam skolingas nebuvo, todėl jokių paslaugų, pinigų, ar cigarečių iš jo nereikalavo ir jam negrasino, paneigia nukentėjusių D. V., M. K. ir liudytojų M. T., V. S. parodymai, kuriuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo vienodai ir aiškiniai nurodoma, jog kaltinamasis A. M. grasindavo D. V. fiziniu susidorojimu, buvo jį sumušęs vieną kartą, kumščiu suduodamas į galvą, jog vertė D. V. grįžtant iš etapų į Lukiškių tardymo izoliatorių parvežti tabako gaminių ir jam atiduoti, jog A. M. savo naudai vertė D. V. už 200 eurų atiduoti daiktus arba kitą kartą parvežti tabako gaminių ir jam atiduoti, o neparvežus tabako gaminių, grasino jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą.
Teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamojo D. Š. parodymai, kad jis su D. V. jokių bendrų interesų neturėjo, jog D. V. jis negrasino ir iš jo jokios skolos nereikalavo, kad D. V. jį apkalba norėdamas išspręsti kažkokias savo problemas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Šiuos ir D. Š. parodymus, kad jokių daiktų, pinigų, paslaugų iš M. K. jis nereikalavo ir fiziniu susidorojimu jam negrasino, paneigia nukentėjusių D. V., M. K. ir liudytojų M. T., V. S. parodymai, kuriuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo vienodai ir aiškiai nurodoma, jog kaltinamasis D. Š., neturėdamas teisėto pagrindo, nurodydamas tariamą priežastį, kad dėl ankstesniais laikais susikaupusių skolų D. V. jam skolingas 500 eurų, reikalavo grįžtant iš etapų parvežti ir atiduoti jam 5 pakelius cigarečių, o neparvežus tabako, grasino panaudoti fizinį smurtą. Be to, D. Š., neturėdamas teisėto pagrindo, nurodydamas priežastį, kad už ramų gyvenimą būryje M. K. jam skolingas 200 eurų, savo naudai vertė jį įstaigos parduotuvėje pirkti jam kavos, maisto papildų, priešingu atveju, grasino panaudoti fizinį smurtą.
Dėl visų paminėtų aplinkybių, abiejų kaltinamųjų teiginiai, jog jie jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusių D. V. ir M. K. atžvilgiu neatliko, kad cigarečių, pinigų ir kitų daiktų iš jų nereikalavo ir nukentėjusiems fiziniu susidorojimu negrasino, atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Teismas neturi priežasčių netikėti liudytojų M. T. ir V. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina nukentėjusių D. V. ir M. K. nurodytas įvykio aplinkybes. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys norėtų apkalbėti kaltinamuosius ar turėtų su jais asmeninių pykčių.
Teismas konstatuoja, kad abu kaltinamieji suvokė savo pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nustatyta, jog kaltinamieji turto prievartavimą prieš nukentėjusiuosius įvykdė panaudodami fizinę ir psichinę prievartą ir nukentėję tokius grasinimus suprato kaip realius. Tai, kad nukentėję buvo įbauginti, įrodo ir tas, jog jie kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamųjų A. M. ir D. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Abu kaltinamieji jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo recidyvistais.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimai yra baigti, į tai, kad abu kaltinamieji yra teisti už tyčinius nusikaltimus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamieji A. M. ir D. Š. padarė apysunkį nusikaltimą, atlikdami ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigoje, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus A. M. ir D. Š. tik realią laisvės atėmimo bausmę. D. Š. skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalimi.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, A. M. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Kaune bei neieškoti ryšių su D. V., M. K. ir D. Š. pakeistina į suėmimą.
Daiktinis įrodymas, kompaktinė plokštelė su nukentėjusio apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kaune bei neieškoti ryšių su D. V., M. K. ir D. Š., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pakeisti į suėmimą.
D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Vilniaus apygardos teismo 2011-06-27 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį 1 (vieną) mėnesį ir galutinę subendrintą bausmę D. Š. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Daiktinį įrodymą, kompaktinę plokštelę su nukentėjusio apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, (nuteistajam D. Š. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos), gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.