Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Prienų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. KT-153 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, nes Taryba neatsakė į pagrindinius pareiškėjo skundo Tarybai argumentus. Taryba, palikdama nenagrinėtais pareiškėjo skundo 1 ir 3 argumentus, nurodė, jog negali tirti ir vertinti eksperto proceso veiksmų, negali vertinti eksperto pasirinktų metodų tinkamumo ir pan. Tačiau pareiškėjas nesutinka su tokiais Tarybos argumentais, kadangi skundą jis teikė ne dėl teismo eksperto procesinės veiklos ar metodų, tačiau prašė įvertinti tik konkretų eksperto elgesį (ne procesinę veiklą) iki ekspertizės akto pateikimo teismui dienos. Teismo eksperto neformalaus bendravimo su kita šalimi leistinumo (neleistinumo), o taip pat tokio bendravimo tinkamumo (netinkamumo) teisiniam įvertinimui eksperto procesinės eksperto veiklos tirti nereikėjo. Skundžiamu Sprendimu liko neatsakyta į pareiškėjo skundo argumentus, ar teismo ekspertams yra apskritai leidžiama per suinteresuotą šalį (anksčiau teikusią eksperto kandidatūrą teismui), o ne savo vardu pirkti ekspertizės atlikimui reikalingus dokumentus, ar teismo ekspertams yra leidžiama tokius dokumentus „studijuoti“ kartu su suinteresuota proceso šalimi, be kitų šalių žinios, ar teismo ekspertams yra leistina teikti šaliai savo pageidavimus dėl dokumentų gavimo.

2.2. Taryba, palikdama nenagrinėtus pareiškėjo argumentus dėl apmokėjimo už ekspertui reikalingus dokumentus, šios skundo dalies nenagrinėjimą grindė tariamomis bylinėjimosi išlaidų skirstymo aplinkybėmis, dėl kurių gali pasisakyti tik teismas. Pareiškėjas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo jis niekada nesiskundė ir neprašė atsakovo pateikti savo vertinimo. Priešingai, pareiškėjas prašė atsakovo teisiškai įvertinti situaciją, ar ekspertas turėjo teisę gauti papildomas 688,12 Eur pajamas natūra iš proceso šalies, t. y. apmokėjimą už ekspertizei atlikti reikalingų dokumentų įsigijimą, dėl kurių įsigijimo prašymą ir (ar) pageidavimus valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikė jis pats, ar ekspertas turėjo teisę nurodytu būdu užsakinėti dokumentus per suinteresuotą proceso šalį. Pareiškėjo vertinimu, jei nurodyti dokumentai buvo reikalingi eksperto darbui, jis juos turėjo įsigyti pats. Jei dokumentai buvo reikalingi proceso šaliai, tokius dokumentus į bylą turėjo teikti pati proceso šalis be eksperto užsakymo.

2.3. Jis (pareiškėjas), remdamasis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, Teismo ekspertizės įstatymas) 14 straipsnio 3 dalimi, skundėsi ne dėl eksperto teisės priimti dokumentus, tačiau tik dėl eksperto iniciatyvos šią medžiagą rinkti pačiam ar bendrais veiksmais kartu su proceso šalimi. Šiuo aspektu pareiškėjo skundas liko neišnagrinėtas. Buvo neįvertinta ir tai, kad ekspertas dėl dokumentų pirkimo iš VĮ Registrų centro bendradarbiavo tik su šio eksperto paskyrimo prašiusia proceso šalimi, kurios iniciatyva ir buvo paskirta ekspertizė, o ne su visomis proceso šalimis ar teismu.

2.4. Taryba nepasisakė ir neatliko jokio tyrimo dėl 4-ojo pareiškėjo skundo argumento, t. y. dėl eksperto absoliutaus negalėjimo pakomentuoti ekspertizės akte taikytų koeficientų ir jų šaltinio. Pareiškėjas skundėsi tik dėl konkretaus profesinio elgesio (konkretaus fakto klausimo), niekaip nesusijusio su eksperto procesine veikla. Jei atsakovas būtų tyręs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovas būtų turėjęs pateikti bendrąjį vertinimą, ar teismo ekspertas apskritai privalo žinoti savo parengto ekspertizės akto turinį (ar teismo ekspertui yra leidžiama savo ekspertizės akto turinio nežinoti). Taryba turėjo pasisakyti, kodėl ekspertizės akte pateiktos nuorodos turinį geriau už ekspertą išmano ekspertizės atlikimo prašiusios šalies atstovas (advokato padėjėjas). Pareiškėjo nuomone, teismo eksperto negalėjimas pakomentuoti ekspertizės akte pateikto šaltinio (nuorodos į tariamą koeficientų šaltinį) ir, priešingai, suinteresuotos šalies atstovo ekspertizės akte nurodytų aplinkybių žinojimas geriau už teismo ekspertą, įrodo šiurkštų teismo eksperto profesinės etikos bendrųjų principų pažeidimą, kurio Taryba neįvertino.

2.5. Taryba nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kuriais jis teigė, kad teismo ekspertas praleido preliminarų 2 mėnesių terminą ekspertizei atlikti. Taryba nenustatė, kada teismo ekspertui buvo pateikti visi ekspertizei atlikti reikalingi dokumentai, todėl neturėjo galimybių tinkamai įvertinti termino praleidimo ar nepraleidimo kaip išvestinio duomens.

2.6. Teismo ekspertas patikslino ekspertizės aktą, tačiau teismas šio dokumento nepripažino sudėtine ekspertizės akto dalimi, kaip atsakovas teigia, dėl to šios aplinkybės Sprendime nurodomos nepagrįstai. Pareiškėjas skundėsi, jog Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 „Dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas) neleidžia ekspertizės aktų tikslinti ne patikslinto ekspertizės akto forma apskritai, tačiau į šiuos argumentus Sprendime liko neatsakyta.