- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- 1-1780-870/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- J. L.
- Kategorijos
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Martyno Jovaišos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kinijos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, UAB „Linjana” direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L., nuo 2006-06-29 eidamas UAB „Linjana” (į.k. 300579714, reg. Genių g. 3-72, Vilniuje) direktoriaus pareigas, realiai organizuodamas šios įmonės veiklą ir jai vadovaudamas, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės ir pelno mokesčio apskaičiavimo ir apmokėjimo srityje, išvengti UAB „Linjana” naudai turtinės prievolės šiai įmonei sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. - 2012 m. lapkričio 27 d. Vilniaus m. organizavo iš Kinijos atvežamų prekių pardavimus per UAB „Linjana” pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems V. L., V. K., K. Z., V. S., V. V. ir H. W., gaudamas iš tokios prekybos bendrai 150 000 Lt (kas atitinka 43 443 Eur), bet siekdamas nuslėpti šias realias UAB „Linjana” pajamas bei jos naudai išvengti nuo šių pajamų apskaičiuotinų ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo, per apie vykdomą Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinų mokesčių grobstymą nežinojusią UAB „Linjana” buhalterinę apskaitą tvarkiusią šios įmonės buhalterę D. C. organizavo su UAB „Linijana” prekių pardavimais pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems V. L., V. K., K. Z. susijusių UAB „Linjana" dokumentų: sąskaitų-faktūrų 2011-03-30 LINJ Nr. 053, 2011-12-20 LINJ Nr. 053, 2012-03-30 LINJ Nr. 053, 2012-07-02 LINJ Nr. 053, 2012-07-27 LINJ Nr. 053, 2012-11-13 LINJ Nr. 053, 2012-11-21 LINJ Nr. 053, 2012-04-30 LINJ Nr. 067, 2012-09-12 LINJ Nr. 074, 2012-03-30 LINJ Nr. 058 ir pinigų priėmimo kvitų 2011-03-30 LINJ Nr. 55, 2011-12-20 LINJ Nr. 55, 2012-03-30 LINJ Nr. 55, 2012-07-02 LINJ Nr. 55, 2012-07-27 LINJ Nr. 55, 2012-11-13 LINJ Nr. 55, 2012-11-21 LINJ Nr. 55, bendrai 55310 Lt (kas atitinka 16018,88 Eur) sumai, suklastojimą, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis apie V. L., V. K. ir K. Z. parduotų prekių vertę ir pastarųjų UAB - ei „Linjana” už parduotas prekes sumokėtų piniginių lėšų sumas, bei šiuos dokumentus patvirtino savo, kaip UAB „Linjana" direktoriaus ir kasininko parašu, po ko, vienus jų egzempliorius pateikė pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems V. L., V. K., K. Z., o kitus - per UAB „Linjana” buhalterinę apskaitą tvarkiusią šios įmonės buhalterę D. C. įtraukė į UAB „Linjana” buhalterinę apskaitą, tuo pačiu, neorganizavo jokių su UAB „Linijana” prekių pardavimais pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems V. S., V. V. ir H. W. susijusių UAB „Linjana” dokumentų įforminimo bei duomenų apie šiuos pardavimus įtraukimo į UAB „Linjana” buhalterinę apskaitą. Dėl tokių tyčinių J. L. veiksmų UAB „Linjana” apskaitoje nebuvo apskaičiuotos ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaruotos realiai šios įmonės gautos 150 000 Lt (kas atitinka 43 443 Eur) dydžio pajamos ir nuo jų mokėtini 26 033 Lt (kas atitinka 7539, 67 Eur) pridėtinės vertės mokestis bei 6198 Lt (kas atitinka 1795, 06 Eur) pelno mokestis, t.y. bendrai 32 231 Lt (kas atitinka 9334, 74 Eur). Tokiu būdu, J. L. apgaule UAB „Linjana” naudai išvengė turtinės prievolės UAB „Linjana” sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą bendrai 32 231 Lt (kas atitinka 9334, 74 Eur) mokesčių, iš jų, 26 033 Lt (kas atitinka 7539, 67;Eur) pridėtinės vertės mokesčio bei 6198 Lt (kas atitinka 1795, 06 Eur) pelno mokesčio, tuo padarydamas Lietuvos valstybei 32 231 Lt (kas atitinka 9334, 74 Eur) turtinę žalą.
Šia veika J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Be to, J. L., nuo 2006-06-29 eidamas UAB „Linjana“ (į.k. 300579714, reg. Genių g. 3-72, Vilniuje) direktoriaus pareigas, ir vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 str. 1 d. nuostata, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama”, 21 str. 1 d. nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” bei 14 str. 2 d. nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys”, būdamas atsakingas už UAB „Linjana” buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. - 2012 m. lapkričio 27 d., veikdamas Vilniuje, žinodamas, kad dalį prekių UAB „Linjana” pardavė pagal tikrovę neatitinkančius pardavimo dokumentus, kuriuose parduodamų prekių vertė yra nurodyta mažesnė, negu reali jų vertė, o dalį - be jokių pardavimą patvirtinančių dokumentų, tuo pačiu, suprasdamas, kad dėl tokių pardavimų yra iškraipomi duomenys apie UAB „Linjana” ūkinę-finansinę būklę, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu”, 12 str. 1 d. nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 12 str. 2 d. nuostatą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus”, 12 str. 4 d. nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius” bei 2001-11-06 LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę forma“, veikdamas per UAB „Linjana“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią D. C., organizavo prekių pardavimų pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems V. L., V. K. ir K. Z. įforminimą tikrovę neatitinkančiomis UAB „Linjana“ PVM sąskaitomis-faktūromis 2011-03-30 LINJ Nr. 053, 2011-12-20 LINJ Nr. 053, 2012-03-30 LINJ Nr. 053, 2012-07-02 LINJ Nr. 053, 2012-07-27 LINJ Nr. 053, 2012-11-13 LINJ Nr. 053, 2012-11-21 LINJ Nr. 053, 2012-04-30 LINJ Nr. 067, 2012-09-12 LINJ Nr. 074, 2012-03-30 LINJ Nr. 058 ir pinigų priėmimo kvitus 2011-03-30 LINJ Nr. 55, 2011-12-20 LINJ Nr. 55, 2012-03-30 LINJNr. 55, 2012-07-02 LINJ Nr. 55, 2012-07-27 LINJ Nr. 55, 2012-11-13 LINJ Nr. 55, 2012-11-21 LINJ Nr. 55, bendrai 55310 Lt (kas atitinka 16018,88 Eur) sumai, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie V. L., V. K. ir K. Z. parduotų prekių vertę ir pastarųjų UAB - ei „Linjana“ už parduotas prekes sumokėtų piniginių lėšų sumas, patvirtindamas savo, kaip UAB „Linjana“ direktoriaus ir kasininko, parašu bei šių dokumentų įtraukimą į UAB „Linjana“ buhalterinę apskaitą, tuo pačiu, neorganizavo UAB „Linjana“ prekių pardavimų pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems V. S., V. V. ir H. W., įforminimo jokiais dokumentais bei šių duomenų apie tokius pardavimus įtraukimo į UAB „Linjana“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu, buvo iškreipta tikroji UAB „Linjana" ūkinė-finansinė būklė bei duomenis apie jos turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2012 metus.
Šia veika J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
J. L. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
J. L., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „Linjana“ įkūrė maždaug prieš 5-6 metus. Nuo pat įmonės įsteigimo yra vienintelis šios įmonės akcininkas ir direktorius. Pagrindinė įmonės veikla - prekyba pramoninėmis prekėmis. Jokių ofiso patalpų įmonė niekada neturėjo, dėl to darbo vieta buvo namuose, Šeškinės g. 45C-49, Vilniuje. UAB „Linjana” turėjo ir šiai dienai turi sandėlį, kur buvo ir yra sandėliuojamos prekės. Tas sandėlis visą laiką buvo ir iki šiol yra adresu Greičiūno g. 30, Vilniuje. Kažkur prieš 3 metus įmonėje į buhalterės pareigas įsidarbino D. C.. Visus įmonės buhalterinius dokumentus D. C. laikė pas save. Prekių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimas UAB „Linjana” vardu vykdavo visą laiką taip: D. C. pati savo darbo vietoje su kompiuteriu jo nurodymu pagal pateiktus duomenis paruošdavo visus reikalingus dokumentus ir persiųsdavo juos jam elektroniniu paštu (el. pašto adresas wzlinltlllO@hotmail.com), o jis juos išspausdindavo savo bute ir pasirašydavo, kaip įmonės vadovas. Vykdant prekybą visais mokestiniais klausimais jį konsultavo ta pati D. C.. Iš jos sužinojo bendrai, kokias pajamas turi UAB „Linjana” ir kokius mokesčius turi mokėti valstybei ir tuomet, matydamas, ar vadovaujama įmonė pajėgi sumokėti tokius mokesčius ar ne, jis jau pats nuspręsdavo, ar forminti tikrovę neatitinkančius prekių pirkimo-pardavimo dokumentus ar jų neforminti iš viso. Tai dar priklausydavo nuo pirkėjų, kurie pirkdavo iš jo prekes. Jeigu pastariesiems nereikėjo iš viso jokių dokumentų, jie ir nebuvo įforminami, o jeigu reikėjo dokumentų, tai buvo įforminami UAB „Linjana” tikrovę neatitinkantys prekių pirkimo-pardavimo dokumentai, vienais atvejais nurodant mažesnį prekių kiekį, kitu atveju nurodant mažesnę prekių kainą. Prekių pirkėjams tokie dokumentai tikdavo. Vienus tokių tikrovę neatitinkančių dokumentų egzempliorius paimdavo prekių pirkėjai, kiti egzemplioriai likdavo UAB „Linjana” ir toliau šių bei visų kitų buhalterinių dokumentų pagrindu buvo tvarkoma UAB „Linjana” buhalterinė apskaita. Šį darbą atlikdavo D. C.. Prekes (batus) UAB „Linjana" realiai pirko iš Kinijos įmonės „Wenzhou Forin Trade Corp.”, tačiau tos prekės buvo vežamos per Lenkiją ir dokumentai, pagal kuriuos jo įmonė pirko tas prekes, buvo įforminami kažkokių Lenkijos įmonių vardu, kurių nepamena. Prekių atvežimą per Lenkiją ir Lenkijos įmonių dokumentų įforminimu pasirūpindavo jo pažįstami kiniečiai, gyvenantys Lenkijoje, su kuriais ji bendravo telefonu. Tačiau ne dėl visų UAB „Linjan” nupirktų prekių buvo įforminami dokumentai. Ar įforminti dokumentus, ar ne, spręsdavo jis pats, informuodamas apie tai Lenkijoje gyvenančius kiniečius. Visos iš Lenkijos atvežtos prekės buvo atvežamos ir sandėliuojamos jo minėtame sandėlyje, Graičiūno g. 30, Vilniuje. Iškrauti tas prekes padėdavo vyras vardu Rafal, su kuriuo už jo darbą atsiskaitydavo neoficialiai, nes jis nebuvo įdarbintas jo įmonėje. Toliau tas prekes jis išparduodavo įvairiems pirkėjams Lietuvoje - įtarime nurodytiems V. L., V. K., K. Z., V. S., V. V., H. W.. Už visas iš jo nupirktas prekes pirkėjai visada atsiskaitydavo tik grynais. Dažniausia pinigus jie perduodavo iškart tuo pačiu momentu, kai pirkėjams atiduodavo jų nupirktas prekes ir dokumentus. Pinigų jie duodavo tiek, kiek realiai kainuodavo prekės. Dalis tokių atsiskaitymų nebuvo įforminta jokiais apmokėjimo dokumentais, dalis atsiskaitymų buvo įforminami tikrovę neatitinkančiais dokumentais, kuriose buvo nurodomos pinigų sumos, mažesnės, negu realiai jam mokėdavo pirkėjai. Per vieną kartą vienas pirkėjas jam perduodavo apytiksliai nuo 1000 Lt iki 3000 Lt. Kadangi dalis pinigų buvo neįforminta jokiais oficialiais dokumentais, jam neoficialiai reikėjo pervesti tuos pinigus į Kiniją minėtai Kinijos įmonei už prekes. Tokiems pervedimams jis surado S. Č., kuris pasakė, kad gali organizuoti pinigų pervedimus, tačiau kaip ir per ką, neaiškino. Kai pinigus gaudavo iš savo pirkėjų, juos be jokių dokumentų perduodavo S. Č., kuris jau per kažkokius jam nežinomus savo pažįstamus organizuodavo jų pervedimą į Kiniją. Per vieną kartą S. perduodavo nuo 6000-7000 Lt iki 15000-20000 Lt įvairia valiuta.
Per 2011-2012 metus iš Kinijos per Lenkiją į UAB „Linjana” buvo atvežta prekių apytiksliai per 15-20 kartų. Dalis tų prekių buvo parduota apklausoje nurodytiems asmenims pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus, dalis be jokių dokumentų, ir tokiu būdu, per 2011-2012 m. UAB „Linjana” neapskaitė 150 000 Lt pajamų. Dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailisi, valstybei padarytą 32231 Lt žalą pilnai atlygino. (4 t., b. 1. 43-46, 76-78, 90-93).
Vadovaujantis LR BPK 189 straipsniu ikiteisminio tyrimo teisėjas gavęs prokuroro prašymą atliko įtariamojo J. L. apklausą, kurios metu įtariamasis J. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad per 2011-2012 metus iš Kinijos per Lenkiją į Lietuvą buvo atvežta prekių apytiksliai per 15-20 kartų. Dalis tų prekių buvo parduota apklausoje nurodytiems asmenims pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus, dalis be jokių dokumentų, ir tokiu būdu, per 2011-2012 m. UAB „Linjana” neapskaitė 150 000 Lt pajamų. (4 t, b. 1. 73-75).
Įtariamasis V. V. parodė, kad asmenį, t.y. J. L. pažįsta apie kokius 6 metus. Būtent su juo jis bendravo dėl batų pirkimo-pardavimo. Žino, kad J. L. turėjo kažkokią savo įmonę, tačiau jos pavadinimo nežino. Batus iš pastarojo pirko 2011-2012 metais, tiksliau nuo 2011 m. rudens pradžios. Bendrai per 2011-2012 m. iš J. L. per 7-8 kartus nusipirko batų maždaug už 7000-8000 Lt. Visus iš pastarojo nupirktus batus jis dalimis išparduodavo įvairiems prekeiviams, kurių šiai dienai nurodyti negali, nes neprisimena, Kaune. Jiems batus parduodavo maždaug 15-20 procentų brangiau, negu pirko iš J. L.. Tokiu būdu, jo uždarbis per 2011-2012 m. iš tokios batų perpardavimo veiklos sudarė apie 1500 Lt. Jokių batų pirkimo-pardavimo dokumentų J. L. jam nė karto neišrašė, nors visą laiką žadėjo. Visi atsiskaitymai už minėtus batus vyko grynais, taip pat, be jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų. Visus grynuosius pinigus J. L. jis perduodavo jam tiesiogiai be jokių pašalinių asmenų jo ar jo įmonės (tiksliai nežino) sandėlyje, kuris randasi šalia Greičiūno g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Ten pat iš sandėlio jis ir paimdavo J. L. jam parduodamas prekes. (1 t., b.l. 175-177).
Įtariamasis V. K. parodė, kad maždaug 1997 metais pradėjo prekiauti vyriškais ir moteriškais batais Vilniaus Gariūnų turgavietėje. Nuo 2010 metų pradžios dirba pagal verslo liudijimą. Jis apie dvejus metus Gariūnų verslo centre, Gariūnų g.70, Vilnius, taip vadinamame “Titanike” nuomojasi vieną paviljoną Nr.C2/078. Prekes perka iš Kinijos piliečio L., su kuriuo susipažino 2011 metais per pažįstamus, kurie irgi iš jo perka prekes. Prekes jis užsisakydavo nuvykdamas pas L. į sandėlį arba telefonu. L. atveždavo prekes jam savo transportu, kiek atsimena, mikroautobusu. Dažniausiai kartu su prekėmis jam buvo pateikiama UAB „Linjana” vardu išrašyta PVM sąskaita-faktūra. PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekių kainos ir kiekiai neatitiko tikrovės. Būdavo ir taip, kad L. jam prekes pristatydavo be jokių dokumentų. Gavęs užsakytas prekes, iš karto su L. jis paprastai grynaisiais pinigais neatsiskaitydavo - dažnai pinigus atiduodavo pardavęs prekes. Per vieną kartą jis pas L. užsakydavo apie 160-200 porų batų, kurių bendra kaina buvo nuo 5000 iki 7000 Lt. Per mėnesį iš L. jis užsakydavo prekes 2-3 kartus, priklausomai nuo metų laiko ir pardavimų. L. atsiskaitymo už prekes metu jam pateikdavo sąskaitą-faktūrą su kasos pajamų orderiu. Jei būdavo prekių realizacija, tada jie sutardavo, kada jis atsiskaitys už prekes. Jis L. pasakydavo sumą, už kurią buvo priprekiavęs, o L. paruošdavo kasos pajamų orderį ir sąskaitą faktūrą UAB Linjana” vardu. Tada jis atiduodavo L. grynus pinigus, o jis jam dokumentus, išrašytus UAB „Linjana” vardu. Dokumentuose būdavo nurodomas tik pavadinimas - „avalynė”, nedetalizuojant nei avalynės tipų, nei modelių, kiekių, vieneto kainų, nurodant bendrą sumą. L. jam pateikiamuose dokumentuose prekių kiekiai būdavo mažesni, taip pat ir prekių kainos būdavo sumažintos. Dalį prekių jis gaudavo iš viso be dokumentų, o L. sumokėdavo pinigų sumą, kokia būdavo nurodyta sąskaitose-faktūrose. Kitą dalį neapskaitytų pinigų jis sumokėdavo grynais pinigais L. be jokių dokumentų. Prekių dalis be dokumentų sudarydavo maždaug pusę visų prekių gaunamų iš kiniečio L.. 2011 metais pas L. jis užsakė prekes apie 8 kartus, 2012 metais - apie 10 kartu. Per 2011 metus už pristatytas prekes jis L. sumokėjo ne mažiau 40 tūkstančių litų, o nuo 2012 metų pradžios iki 2012 pabaigos - ne mažiau 30 tūkstančių litų. (1 t., b.l. 165).
Įtariamasis V. S. parodė, kad Gariūnų turgavietėje prekiauja apatiniu trikotažu ir kojinėmis maždaug nuo 2009 m. pradžios. Nuo 2009 iki 2012 metų gegužės dirbo pagal verslo liudijimą, nuo 2012 metų gegužės mėnesio prekiauja pagal individualios veiklos pažymėjimą.
2011 metais gruodžio mėnesį susitarė su L., kad sumokės jam už dalį prekių, kurias laikė pas save. Po ilgų derybų nusprendė, kad už prekes sumokės ne mažiau nei keturis tūkstančius litų. Pinigus, ne mažiau nei keturis tūkstančius litų, sumokėjo grynais pinigais, jokių pirkimo-pardavimo dokumentų negavo. (1. t., b.l. 113-114).
Įtariamasis V. L. parodė, kad Gariūnų turgavietėje prekiauja 20 metų. Jam padeda prekiauti žmona K. L.. Nuo 2012 m. sausio pradžios žmona įsigijo verslo liudijimą, o jis įsigijo mokesčių inspekcijos išduodamą pažymą leidžiančią vykdyti individualią veiklą - konkrečiai drabužių ir avalynės didmenine prekyba ir tekstilės, drabužių ir avalynės mažmenine prekyba kioskuose ir prekyvietėse. Iš įtarimų išvardintų asmenų pažįsta Kinijos pilietį vardu L., tiksliau jo pavardės nežino, nes visi Gariūnų prekeiviai jį vadina tik vardu L.. Su šiuo asmeniu susipažino maždaug prieš 10 metų Gariūnų turgavietėje, kai jis atėjo į prekybos paviljoną ir pasiūlė savo paslaugas. Konkrečiai jis pasiūlė savo prekes - kinietišką avalynę realizacijai, o nepardavus kažkokio kiekio prekių tas kinietis L. pasiimdavo prekes atgal. Tokios sąlygos tenkino, todėl sutiko bendradarbiauti su šiuo asmeniu L.. Bendravimo sąlygos buvo tokios, jis duodavo reikalingą kiekį prekių, o pardavus prekes atsiskaitydavo su kiniečiu L. už prekes grynais pinigais, o jis atsiskaitymo metu, pateikdavo sąskaitą faktūrą su kasos pajamų orderiu. Dokumentai būdavo išrašyti UAB „Linjana" vardu, ir šiuos dokumentus tas kinietis Lin pasirašydavo jo akivaizdoje savo kinietišku parašu. Kiek atsimena dokumentai išrašyti UAB „Linjana" vardu, jau būdavo su buhalterės D. C. parašu. Jos asmeniškai nepažįsta. Gariūnų verslo centre, Gariūnų g.70, Vilnius, taip vadinamame „Titanike” nuomuojasi tris paviljonus kurių Nr. B2/068, B2/035 ir B2/109. Kai reikėdavo prekių skambindavo jam į mobilų telefoną arba jis pats paskambindavo, ir susitardavo dėl reikalingų prekių pristatymo. Konkrečiai kinietis L. atveždavo prekes savo transportu mėlynos spalvos mikroautobusu CITROEN markės, valstybinių numerių neatsimena. Gavus užsakytas prekes, iš karto su kiniečiu Lin neatsikaitydavo. Jam pasakydavo sumą už kurią yra jau priprekiavęs, o jis jau sekančiai dienai paruošdavo kasos pajamų orderį ir sąskaitą faktūrą UAB “Linjana” vardu. Tada atiduodavo grynus pinigus, o jis dokumentus UAB „Linjana” vardu. Paprastai mokėdavo nuo 2700 Lt iki 12 000 Lt, smulkesnėmis sumomis neatsiskaitinėdavo. Dokumentuose UAB „Linjana" vardu būdavo nurodoma tik pavadinimas „avalynė”, nieko nedetalizuojant apie avalynės tipus, modelius ar panašiai, kiekis, vieneto kaina ir bendra suma.
Kiniečio Lin pateikiamuose dokumentuose prekių kiekiai būdavo mažesni, taip pat ir prekių kainos būdavo sumažintos. Dalį prekių gaudavo iš viso be dokumentų, o kiniečiui L. sumokėdavo pinigų sumą, kokia būdavo nurodyta sąskaitose faktūrose ir kitą dalį neapskaitytų pinigų sumokėdavo grynais pinigais be jokių dokumentų. Prekių dalis be dokumentų sudarydavo maždaug pusę visų prekių gaunamų iš kiniečio L.. Paprastai per mėnesį iš kiniečio L. įsigydavo prekių už maždaug 10000 Lt sumą. Taip pat yra bendravęs dėl kinietišku prekių įsigijimo ir su kiniečiu W., kurį vadindavo „Jonu” ir kuris kažkurį laiką pavadavo kinietį L., kai šis buvo išvykęs kažkuriam laikui. (1 t., b. 1. 86-87).
Įtariamasis S. Č. parodė, kad maždaug prieš 5-6 metus, tikslios datos neprisimena, susipažino su kiniečiu, vardu J. L.. Su J. L. bendravo apie kartą per mėnesį telefonu, kartais susitikdavo, tačiau artimais draugais nebuvo. Galimai 2010 metų pabaigoje, vieno pokalbio metu, J. L. paklausė, ar jis žino kokią nors įmonę, kuri galėtų atlikti mokėjimo pavedimą per banką į Kiniją. Kodėl J. L. to reikėjo, jis S. C. neaiškino, o pats S. Č. neklausė. Kokia buvo pervedamų pinigų kilmė, J. L. S. Č. neaiškino. Tuomet jis iškart J. L. nieko neatsakė, nes tokių pažįstamų ar galimybių, kad būtų galima pervesti pinigus į Kiniją, S. Č. neturėjo. Tokia galimybė atsirado tik apie 2011 m. pradžioje, kuomet S. Č. buvo pasikalbėjęs su savo senu pažįstamu E. M.. Pastarąjį jis pažinojo nuo studijų laikų. Jie buvo draugai. Apie 2011 metų sausio mėn. vieno pokalbio metu E. M. užsiminė, kad būna situacijų, kai įmonei, neįvardindamas jos pavadinimo ar kitų duomenų, prisireikia skubiai grynųjų pinigų, kurių įmonės sąskaitoje neturi, bet turės. Tada S. Č. prisiminė pokalbį su J. L.. E. M. pasakė, kad paklaus pas vieną žmogų, nenurodydamas, kad tai J. L., gal jis norės duoti grynųjų pinigų už pavedimą į sąskaitą, tai yra pasikeisti grynuosius pinigus į sąskaitinius. Tada S. Č. susiekė su J. L. ir pasakė, kad žino žmogų, nenurodydamas, kad tai jo pažįstamas E. M., kuris galėtų atlikti pavedimą į Kiniją. J. L. sutiko pasinaudoti šita paslauga. S. Č., kaip tarpininko, atlygio su J. L. neaptarinėjo - sutarė, kad kokią grynųjų pinigų sumą J. L. duos S. Č., tokia bus pervesta į jo nurodytą sąskaitą, atminusuojant banko mokesčius. Su E. M. S. Č. sutarė, kad už tarpininkavimą gaus 1 procentą nuo visos sumos. S. Č. tarpininkavimas vyko tokiu būdu: S. Č. skambindavo E. M., pasakydavo pinigų sumą, kuri jam reikalinga grynais ir kokia valiuta. Tada S. Č. susisiekdavo su J. L., klausdavo ar jis turės tokią pingų sumą ir j kokią sąskaitą pervesti. Jeigu J. L. turėdavo pinigus, S. Č. atvažiuodavo pas jį, paimdavo pinigus ir sąskaitos numerį. Gautus iš J. L. pinigus nuveždavo E. M., kuriam atiduodavo J. L. perduotus banko sąskaitos numerius. Prie E. M. S. C. atsiskaičiuodavo savo dalį - 1 procentą nuo atvežtos sumos, ir pinigus paduodavo jam. Pinigai tarp S. Č. ir J. L. bei E. M. buvo perduodami įvairiose Vilniaus vietose, tačiau kuriose tiksliai, jau nepamena. Kaip toliau E. M., ar kokie jo pažįstami, padarydavo pavedimų į J. L. nurodytą sąskaitą Kinijoje, S. Č. nežinoma, nes tuo nesidomėjo. Pranešime apie įtarimą nurodytas A. J. S. Č. yra nežinomas ir su juo jam pačiam bendrauti neteko. Kokiu būdu ir per kokių įmonių sąskaitas pinigai buvo pervedami į Kiniją, S. Č. nežino. E. M. jam apie tai nieko nesakė, tik informuodavo jį, kad pinigai yra pervesti. Po atliktų pervedimų S. Č. atvažiuodavo pas jį, paimdavo mokėjimo pavedimo kopiją ir nuveždavo šį dokumentą J. L.. Kokios įmonės buvo nurodytos mokėjimo pavedimuose, pasakyti negali, nes jų neskaitė. Tokiu būdu, J. L. gaudavo patvirtinimą, kad pinigai yra pervesti į Kiniją. J. L. ir E. M. jis tarpusavyje supažindinęs nebuvo, todėl jie vienas kito nepažinojo. Iš kur ir kaip J. L. gaudavo pinigus, ir už ką jo prašymu buvo atliekami pervedimai į Kiniją, S. Č. nežinoma. Pastarasis apie tai S. Č. nieko neaiškino. Ar tie pinigai buvo susiję su kokia nors nusikalstama veikla, S. Č. nežinoma. Tačiau jis suprato, kad nurodyti pinigų perdavimai per jį ir tolimesnis jų pervedimas į Kiniją yra neoficialūs ir ne visai teisėti, nes nebuvo atliekami oficialiai per Lietuvoje veikiančius bankus ar kitas kredito įstaigas, kurios ir užsiima tokiomis operacijomis, o buvo atliekami neoficialiai, neįforminant jokių dokumentų, per J. L. ir E. M.. Taip pat S. Č. suprato, kad jo iš tokio tarpininkavimo gautas uždarbis taip pat yra neoficialus ir nedeklaruotas VMI. Kokiomis tiksliai datomis ir kokiomis konkrečiai sumomis per S. Č. buvo perduodami pinigai iš J. L. E. M., tiksliai neprisimena. Tokių pinigų pervedimų buvo nuo 10 iki 15 kartų. Pinigai buvo perduodami įvairiomis valiutomis, tai JAV doleriais, tai eurais. Per vieną kartą perduotinų pinigų sumos svyruodavo ir atitikdavo 3000 - 20000 eurų sumą. Vidutiniškai per vieną kartą perduotinų pinigų suma sudarydavo apie 10000 eurų. Jokie dokumentai ar bent rašteliai dėl pinigų perdavimo tarp S. Č., J. L. ir E. M. surašomi nebuvo, nes viskas vyko pasitikėjimo pagrindu. (2 t., b. L 37-39).
Įtariamoji D. C. parodė, kad nuo 2006 metų dirba UAB „Linjana" buhaltere. Laikotarpiu nuo 2011 -2012 spalio mėnesio UAB „Linjana" vykdė didmeninę avalinės prekybą. PVM mokėtoja UAB "Linjana" nebuvo, nes prekybos apimtys buvo nedidelės. Šios įmonės direktoriumi visą laiką dirbo J. L.. Visą įmonės vykdomą prekybą organizuodavo ir pilnai kontroliuodavo direktorius J. L.. Su UAB "Lijana" grynanisias pinigai dirbo ir juos tvarkė J. L. kuris, be direktoriaus pareigų ėjo ir kasininko pareigas. Kaip teisingai vesti buhalterinę apskaitą direktoriui aiškindavau aš. Pagrindiniai klausimai, kuriais domėjosi J. L. buvo mokesčiai, aš nuodugniai paaiškinau, kada įmonė tampa PVM mokėtoja, nuo kokių prekybos apimčių ir sumų tai priklauso, kokias lengvatas šis mokestis suteikia arba nesuteikia. Direktorių domino konkrečios sumos, konkrečios ribos, nes tampant PVM mokėtoju atsiranda sąskaitos-faktūros, kurios tampa PVM sąskaitomis - faktūromis, tai reiškia reikia koreguoti apskaitos programas, o tai papildomos išlaidos. Apskaitą ji tvarkė pagal direktoriaus J. L. pateiktus dokumentus su buhalterine programa „Stekas”. Pastarasis apskaitos dokumentus pateikdavo asmeniškai, tačiau šiuos dokumentus jis pateikdavo ne kas mėnesi, o tada kai būdavo prekių įsigijimas ir pardavimas. Nupirkus prekes, direktorius nurodydavo kiek ir kokiam kiekiui ir sumai reikia man išrašyti sąskaitų-faktūrų UAB „Lilijana”, kaip pardavėjo vardu. Tai būdavo sąskaitų - faktūrų šablonai, kadangi „pirkėjo” vietoje jokie rekvizitai rašomi nebuvo, nes jis tų pirkėju neįvardindavo. Išrašytas sąskaitas-faktūras pasirašydavo pats direktorius J. L.. Kartais J. L. paskambindavo ir telefoninio pokalbio metu nurodydavo kiek sąskaitų-faktūrų, kokiam kiekiui ir kokiai sumai reikia įrašyti. Į PVM sąskaitas - faktūras įrašydavo parduodamos avalynės kiekį, nurodant vienos poros kainą ir po to bendra sumą. Avalynės poros kaina išrašytuose dokumentuose buvo nurodoma nuo 5 iki 25 Lt, tačiau ši kaina neatitikdavo tikrovės, nes kiek žino iš J. L. avalynė buvo parduodama brangiau (už didesnes kainas). Kokios buvo tos realios pardavimo kainos J. L. jai nesakydavo, tik bendrai iš jo žinojo, kad jos yra didesnės negu nurodytos UAB “Linjana” dokumentuose. Nors UAB “Lilijana” dokumentuose ir buvo nurodytos sumažintos prekių kainos, ji kaip buhalterė, įtraukdavo šiuos dokumentus į įmonės, buhalterinę apskaitą, nes taip nurodydavo direktorius ir tik tokie dokumentai buvo. Kiek žino iš L. dalį prekių UAB “Linjana” pardavė iš viso be jokių dokumentu. Todėl tą dalis prekių pardavimų be dokumentu iš viso nebuvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu UAB “Linjana” buhalterinė apskaita, kai dalis pardavimų iš viso nebuvo fiksuojama jokiais dokumentais, o dalis nors ir buvo fiksuojama, tačiau dokumentais, kuriuose buvo nurodytos tikrove neatitinkančios (sumažintos) kainos, buvo tvarkoma apgaulingai. (2 t., b. l. 172-174).
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-06-11 specialisto išvada Nr. (27.13)-86-26 nustatyta, kad negalima iš dalies nustatyti UAB “Linjana” veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio už 2011-2012 metus. (3 t., b. l. 96-107).
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-06-11 specialisto išvada Nr. (4.65)-86-51 nustatyta, kad UAB “Linjana” 2011-2012 metais už realizuotas prekes gavo 150 000 Lt (4344, 30 Eur) pajamų, šių pardavimų nefiksavo buhalterinės apskaitos dokumentuose, neįtraukė į buhalterinės apskaitos registrus, nedeklaravo. Bendra nesumokėtų mokesčių suma 32 231 Lt (9334, 74 Eur) (3 t., b. 1.120-120).
2012-11-27 kratos protokole užfiksuota, kad adresu Šeškinės g.45c-49, Vilnius rasti ir paimti UAB „Linjana” buhalterinės apskaitos dokumentai reikšmingi šiam tyrimui. (4 t., b. l. 100).
2012-11-27 kratos protokole užfiksuota, kad adresu Graičiūno g. 30, Vilnius rasti ir paimti UAB „Linjana” buhalterinės apskaitos dokumentai reikšmingi šiam tyrimui. (3 t., b. 1. 70-82).
2012-11-26 Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu užfiksuota tyrimui reikšminga J. L. telekomunikacijų tinklais perduodama informacija abonentiniu numeriu 861499836 (1 t., b. l. 43-53).
Kratos metu paimti UAB „Linjana” buhalterinės apskaitos dokumentai po specialisto tyrimo grąžinti J. L., asmens kratos metu iš J. L. paimti pinigai 11 300 Lt (vienuolika tūkstančių trys šimtai litų) ir 4929 JAV dolerių (keturi tūkstančiai dvidešimt devyni tūkstančiai JAV dolerių) saugomi FNTT prie LR VRM sąskaitoje esančioje AB „Svvedbank”. (4 t., b. l. 115, 116-120).
Byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, įrodyta, kad J. L. nuo 2006-06-29 ėjo UAB „Linjana” (į.k. 300579714, reg. Genių g. 3-72, Vilniuje) direktoriaus pareigas, realiai organizavo šios įmonės veiklą ir jai vadovavo. J. L. išankstinę tiesioginę tyčią, apgaulę, išvengti UAB „Linjana” naudai turtinės prievolės šiai įmonei sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės ir pelno mokesčius rodo J. L. parodymai, jog matydamas, ar vadovaujama įmonė pajėgi sumokėti tokius mokesčius ar ne, jis jau pats nuspręsdavo, ar forminti tikrovę neatitinkančius prekių pirkimo - pardavimo dokumentus ar jų neforminti iš viso. Tai dar priklausydavo nuo pirkėjų, kurie pirkdavo iš jo prekes. Jeigu pastariesiems nereikėjo iš viso jokių dokumentų, jie ir nebuvo įforminami, o jeigu reikėjo dokumentų, tai buvo įforminami UAB „Linjana” tikrovę neatitinkantys prekių pirkimo - pardavimo dokumentai, vienais atvejais nurodant mažesnį prekių kiekį, kitu atveju nurodant mažesnę prekių kainą. Motyvą sukčiauti rodo D. C. parodymai, pagal kuriuos, “Direktorių domino konkrečios sumos, konkrečios ribos, nes tampant PVM mokėtoju atsiranda sąskatos-faktūros, kurios tampa PVM sąskaitomis - faktūromis, tai reiškia reikia koreguoti apskaitos programas, o tai papildomos išlaidos” (2 t., b. l. 172-174). D. C. taip pat parodė, kad J. L. žinojo apie prievolę mokėti PVM ir pelno mokestį: “Pagrindiniai klausimai, kuriais domėjosi J. L., buvo mokesčiai, aš nuodugniai paaiškinau, kada įmonė tampa PVM mokėtoja, nuo kokių prekybos apimčių ir sumų tai priklauso, kokias lengvatas šis mokestis suteikia arba nesuteikia” (2 t., b. l. 172-174). J. L. suklastojo sąskaitas faktūras (2011-03-30 LINJ Nr. 053, 2011-12-20 LINJ Nr. 053, 2012-03-30 LINJ Nr. 053, 2012-07-02 LINJ Nr. 053, 2012-07-27 LINJ Nr. 053, 2012-11-13 LINJ Nr. 053, 2012-11-21 LINJ Nr. 053, 2012-04-30 LINJ Nr. 067, 2012-09-12 LINJ Nr. 074, 2012-03-30 LINJ Nr. 058 ir pinigų priėmimo kvitų 2011-03-30 LINJ Nr. 55, 2011-12-20 LINJ Nr. 55, 2012-03-30 LINJ Nr. 55, 2012-07-02 LINJ Nr. 55, 2012-07-27 LINJ Nr. 55, 2012-11-13 LINJ Nr. 55, 2012-11-21 LINJ Nr. 55), bendrai 55310 Lt (kas atitinka 16018, 88 Eur) sumai, įrašydamas į juos žinomai neteisingus duomenis apie V. L., V. K. ir K. Z. parduotų prekių vertę ir pastarųjų UAB - ei „Linjana” už parduotas prekes sumokėtų piniginių lėšų sumas, bei šiuos dokumentus patvirtino savo, kaip UAB „Linjana" direktoriaus ir kasininko parašu. Be to, jis neorganizavo jokių su UAB „Linijana” prekių pardavimais pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems V. S., V. V. ir H. W. susijusių UAB „Linjana” dokumentų įforminimo bei duomenų apie šiuos pardavimus įtraukimo į UAB „Linjana” buhalterinę apskaitą. J. L. parodė, kad ne dėl visų UAB „Linjan” nupirktų prekių buvo įforminami dokumentai. Ar įforminti dokumentus, ar ne, spręsdavo jis pats, informuodamas apie tai Lenkijoje gyvenančius kiniečius. Pinigų jie duodavo tiek, kiek realiai kainuodavo prekės. Dalis tokių atsiskaitymų nebuvo įforminta jokiais apmokėjimo dokumentais, dalis atsiskaitymų buvo įforminami tikrovę neatitinkančiais dokumentais, kuriose buvo nurodomos pinigų sumos, mažesnės, negu realiai jam mokėdavo pirkėjai. Dėl tokių tyčinių J. L. veiksmų UAB „Linjana" apskaitoje nebuvo apskaičiuotos ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaruotos realiai šios įmonės gautos 150000 Lt (kas atitinka 43443 Eur) dydžio pajamos ir nuo jų mokėtini 26033 Lt (kas atitinka 7539,67 Eur) pridėtinės vertės mokestis bei 6198 Lt (kas atitinka 1795,06 Eur) pelno mokestis, t.y. bendrai 32231 Lt (kas atitinka 9334,74 Eur). J. L. parodė, kad per 2011-2012 metus iš Kinijos per Lenkiją į UAB „Linjana” buvo atvežta prekių apytiksliai per 15-20 kartų. Dalis tų prekių buvo parduota apklausoje nurodytiems asmenims pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus, dalis be jokių dokumentų, ir tokiu būdu, per 2011-2012 m. UAB „Linjana” neapskaitė 150 000 Lt pajamų. J. L. parodymus patvirtino liudytojai. V. V. parodė, kad “bendrai per 2011-2012 m. iš J. L. per 7-8 kartus nusipirko batų maždaug už 7000-8000 Lt. … Jokių batų pirkimo-pardavimo dokumentų J. L. jam nė karto neišrašė … Visi atsiskaitymai už minėtus batus vyko grynais, taip pat, be jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų” (b.l. 1 t., b.l. 175-177). V. K. parodė, kad “Dažniausiai kartu su prekėmis jam buvo pateikiama UAB „Linjana” vardu išrašyta PVM sąskaita-faktūra. PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekių kainos ir kiekiai neatitiko tikrovės. Būdavo ir taip, kad L. jam prekes pristatydavo be jokių dokumentų. Per vieną kartą jis pas L. užsakydavo apie 160-200 porų batų, kurių bendra kaina buvo nuo 5000 iki 7000 Lt. … Dokumentuose būdavo nurodomas tik pavadinimas - „avalynė”, nedetalizuojant nei avalynės tipų, nei modelių, kiekių, vieneto kainų, nurodant bendrą sumą. L. jam pateikiamuose dokumentuose prekių kiekiai būdavo mažesni, taip pat ir prekių kainos būdavo sumažintos. Dalį prekių jis gaudavo iš viso be dokumentų, o L. sumokėdavo pinigų sumą, kokia būdavo nurodyta sąskaitose-faktūrose. Kitą dalį neapskaitytų pinigų jis sumokėdavo grynais pinigais L. be jokių dokumentų. Prekių dalis be dokumentų sudarydavo maždaug pusę visų prekių gaunamų iš kiniečio L.. 2011 metais pas L. jis užsakė prekes apie 8 kartus, 2012 metais - apie 10 kartų. Per 2011 metus už pristatytas prekes jis L. sumokėjo ne mažiau 40 tūkstančių litų, o nuo 2012 metų pradžios iki 2012 pabaigos - ne mažiau 30 tūkstančių litų.” (1 t., b.l. 165). V. S. parodė, kad “Pinigus, ne mažiau nei keturis tūkstančius litų, sumokėjo grynais pinigais, jokių pirkimo-pardavimo dokumentų negavo” (b.l. 1. t., b.l. 113-114). V. L. parodė, kad “Kiniečio L. pateikiamuose dokumentuose prekių kiekiai būdavo mažesni, taip pat ir prekių kainos būdavo sumažintos. Dalį prekių gaudavo iš viso be dokumentų, o kiniečiui Lin sumokėdavo pinigų sumą, kokia būdavo nurodyta sąskaitose faktūrose ir kitą dalį neapskaitytų pinigų sumokėdavo grynais pinigais be jokių dokumentų. Prekių dalis be dokumentų sudarydavo maždaug pusę visų prekių gaunamų iš kiniečio L.. Paprastai per mėnesį iš kiniečio L. įsigydavo prekių už maždaug 10 000 Lt sumą” (1 t., b. 1. 86-87). D. C. parodymais, „Avalynės poros kaina išrašytuose dokumentuose buvo nurodoma nuo 5 iki 25 Lt, tačiau ši kaina neatitikdavo tikrovės, nes, kiek žino iš J. L., avalynė buvo parduodama brangiau (už didesnes kainas). Kokios buvo tos realios pardavimo kainos, J. L. jai nesakydavo, tik bendrai iš jo žinojo, kad jos yra didesnės negu nurodytos UAB „Linjana” dokumentuose“ (2 t., b. l. 172-174). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis J. L. apgaule UAB „Linjana” naudai išvengė turtinės prievolės šiai įmonei sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 32 231 Lt (kas atitinka 9334, 74 Eur) pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Tokia kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., požymius bei teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d..
Byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, įrodyta, kad J. L. nuo 2006-06-29 ėjo UAB „Linjana” (į. k. 300579714, reg. Genių g. 3-72, Vilniuje) direktoriaus pareigas, realiai organizavo šios įmonės veiklą ir jai vadovavo (4 t., b. 1. 43-46, 76-78, 90-93, 4 t, b. 1. 73-75). J. L. tyčią apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą - organizuoti prekių pardavimų pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems V. L., V. K. ir K. Z. įforminimą tikrovę neatitinkančiomis UAB „Linjana” PVM sąskaitomis-faktūromis ir pinigų priėmimo kvitus bendrai 55310 Lt (kas atitinka 16018, 88 Eur) sumai, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie V. L., V. K. ir K. Z. parduotų prekių vertę ir pastarųjų UAB - ei „Linjana” už parduotas prekes sumokėtų piniginių lėšų sumas, patvirtinant savo, kaip UAB „Linjana” direktoriaus ir kasininko, parašu bei šių dokumentų įtraukimą į UAB „Linjana” buhalterinę apskaitą, tuo pačiu, neorganizuojant UAB „Linjana” prekių pardavimų pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems V. S., V. V. ir H. W., įforminimo jokiais dokumentais bei šių duomenų apie tokius pardavimus įtraukimą į UAB „Linjana" buhalterinę apskaitą - rodo kaltinamojo ir liudytojų parodymai. J. L. parodė, kad buhalterinių dokumentų pagrindu buvo tvarkoma UAB „Linjana” buhalterinė apskaita; matydamas, ar vadovaujama įmonė pajėgi sumokėti tokius mokesčius ar ne, jis jau pat nuspręsdavo, ar forminti tikrovę neatitinkančius prekių pirkimo-pardavimo dokumentus ar jų neforminti iš viso. Tai dar priklausydavo nuo pirkėjų, kurie pirkdavo iš jo prekes. Jeigu pastariesiems nereikėjo iš viso jokių dokumentų, jie ir nebuvo įforminami, o jeigu reikėjo dokumentų, tai buvo įforminami UAB „Linjana" tikrovę neatitinkantys prekių pirkimo-pardavimo dokumentai, vienais atvejais nurodant mažesnį prekių kiekį, kitu atveju nurodant mažesnę prekių kainą.; ne dėl visų UAB „Linjan” nupirktų prekių buvo įforminami dokumentai. Ar įforminti dokumentus, ar ne, spręsdavo jis pats, informuodamas apie tai Lenkijoje gyvenančius kiniečius … Pinigų jie duodavo tiek, kiek realiai kainuodavo prekės. Dalis tokių atsiskaitymų nebuvo įforminta jokiais apmokėjimo dokumentais, dalis atsiskaitymų buvo įforminami tikrovę neatitinkančiais dokumentais, kuriose buvo nurodomos pinigų sumos, mažesnės, negu realiai jam mokėdavo pirkėjai. D. C. parodė, kad „Nors UAB „Lilijana” dokumentuose ir buvo nurodytos sumažintos prekių kainos, ji kaip buhalterė, įtraukdavo šiuos dokumentus į įmonės, buhalterinę apskaitą, nes taip nurodydavo direktorius ir tik tokie dokumentai buvo. Kiek žino iš L., dalį prekių UAB „Linjana” pardavė iš viso be jokių dokumentų. Todėl tą dalis prekių pardavimų be dokumentų iš viso nebuvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu UAB „Linjana” buhalterinė apskaita, kai dalis pardavimų iš viso nebuvo fiksuojama jokiais dokumentais, o dalis nors ir buvo fiksuojama, tačiau dokumentais, kuriuose buvo nurodytos tikrove neatitinkančios (sumažintos) kainos, buvo tvarkoma apgaulingai“ (b.l. 2 t., b. L 172-174). Pažymėtina, kad „jei vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, pateikia suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jie būtų įtraukti į apskaitą, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-596/2012). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-06-11 specialisto išvada Nr. (27.13)-86-26 nustatyta, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „Linjana” veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio už 2011-2012 metus. (3 t., b. l. 96-107). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-06-11 specialisto išvada Nr. (4.65)-86-51 nustatyta, kad UAB „Linjana” 2011-2012 metais už realizuotas prekes gavo 150 000 Lt (4344, 30 Eur) pajamų, šių pardavimų nefiksavo buhalterinės apskaitos dokumentuose, neįtraukė į buhalterinės apskaitos registrus, nedeklaravo. Bendra nesumokėtų mokesčių suma 32 231 Lt (9334,74 Eur) (3 t., b. 1.120-120). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis J. L. pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1 d., 21 str. 1 d., 14 str. 2 d., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 12 str. 2 d., 12 str. 4 d., 2001-11-06 LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 14 str., apgaulingai tvarkė UAB „Linjana” buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2012 metus. Tokia kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., požymius bei teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d..
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. L. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (4 t. b.l. 188).
Teismas, skirdamas kaltinamajam J. L. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus (lėšų grobstymas), nusikaltimo stadiją (baigti nusikaltimai), į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. L. – LITEKO duomenimis, neteistas, nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nebaustas administracine tvarka, VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės centro ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (4 t., b.l. 172-187), 2014-12-15 UAB „Linjana“ atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais, valstybės pinigų fondais (3 t., b.l. 126-128). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir padėjo išaiškinti šią veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Šių padarytų nusikalstamų veikų ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytas baudų bausmes. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. L. skiriama galutinė bausmė mažintina 1/3.
Iš baudžiamosios bylos matyti, jog kaltinamasis J. L. buvo laikinai sulaikytas 2012-11-27, 15:00 val. (4 t., b.l. 2), o paleistas 2012-11-29, 13:00 val. (4 t., b.l. 5) (2 paros). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
Kaltinamajam J. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b.l. 7) - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2012-12-14 nutarimu (4 t., b.l. 116) (nurodymų pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopijos (b.l. 119), į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įnešti saugoti J. L. asmens kratos metu paimti 11 300 Lt, 4929 JAV doleriai. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 108 straipsnio 1 dalies numatyta tvarka.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vokas, kuriame yra priedai prie 2012-11-26 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų - 4 skaitmeninės laikmenos CD-R bei prie 2012-11-29 telefono apžiūros protokolo – 1 skaitmeninė laikmena DVD-R. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatyta tvarka.
2012-11-27 prokuroro nutarimu paskirto J. L. laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigines lėšas, esančias AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir į pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2015-02-27, paliekant visišką nuosavybės teisių apribojimą leidžiant įmokas į nurodytas sąskaitas. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, turto konfiskavimas kaltinamajam neskiriamas (2014-12-15 UAB „Linjana“ atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais, valstybės pinigų fondais (3 t., b.l. 126-128)), todėl laikinasis nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintinas (žr, pvz.: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. teismo baudžiamasis įsakymas, Nr. 1-1273-119/2014; Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamasis įsakymas, Nr. 1 -2874 -888 /2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str., 182 str. 1 d., 222 str. 1 d., baudžiamojo proceso kodekso 94 str., 108 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendė:
J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio (2824 EUR) baudos bausmę.
J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 95 MGL dydžio (3577 EUR) baudos bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 144 MGL (5423 EUR) baudos bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti – 96 MGL dydžio (3615 EUR) baudos bausmę.
Įskaityti laikinajame sulaikyme J. L. išbūtą laiką, t. y. 2 paras, kurios prilyginamos 4 MGL (150, 64 EUR) dydžio baudai, ir konstatuoti, jog likusi nesumokėta baudos dalis yra 3464, 36 EUR.
J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įneštus saugoti J. L. asmens kratos metu paimtus 11 300 Lt, 4929 JAV dolerius – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti J. L..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 voką, kuriame yra priedai prie 2012-11-26 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų - 4 skaitmeninės laikmenos CD-R bei prie 2012-11-29 telefono apžiūros protokolo – 1 skaitmeninė laikmena DVD-R – palikti saugoti byloje.
Laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir į pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
6. Bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.