Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. O. ir J. V., atstovaujamų advokatės Nataljos Kucharevos, pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: Visagino m. 2-jo notaro biuro notarė Asta Sipavičienė, valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po O. O. mirties atsirado palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). O. O. mirties liudijimas buvo išduotas Airijoje 2023-04-14, bet Lietuvoje jos mirties faktas buvo įregistruotas 2023-07-31. Pareiškėja T. O. gyvena Airijoje, ji pateikė Visagino 2-ojo notarų biuro notarei Astai Sipavičienei paštu prašymą pradėti paveldėjimo bylą po jos motinos O. O. mirties, bet notarė atsisakė priimti jos pareiškimą, paaiškinusi, kad ji praleido įstatymu nustatytą terminą, nepateikė reikalingų dokumentų (notarinės formos pareiškimo, mirties liudijimo įregistruoto Lietuvoje), be to pranešė, kad pagal 2013-01-03 Testamentą reg. Nr. 45 O. O. priklausantį jai visą kilnojamąjį, nekilnojamąjį bei kitą turtą paliko savo seseriai J. V.. Pareiškėja J. V. norėdama atsisakyti priimti palikimą pagal Testamentą kreipėsi į Visagino 2-ojo notarų biuro notarę Astą Sipavičienę, taip pat praleidusi įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą pateikti pareiškimą priimti ar atsisakyti palikimo. Pareiškėjos nėra teisininkės ir nežinojo apie nustatytą terminą priimti palikimą ar jo atsisakyti. Lietuvoje O. O. mirties faktas buvo įregistruotas 2023-07-31, todėl mano, kad teismas gali atnaujinti terminą T. O. priimti palikimą, o J. V. atsisakyti palikimo.

Suinteresuotas asmuo Visagino m. 2-jo notaro biuro notarė Asta Sipavičienė atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas dalinai.

Dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK ) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), kitaip tariant, jie gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Kita vertus, įgyvendindami šias savo subjektines teises jie turi veikti atidžiai ir rūpestingai, kitu atveju patys prisiima galinčių kilti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Asmenų laisvė priimti palikimą arba jo atsisakyti gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. CK 5.50 straipsnyje nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis). Remiantis CK 5.60 straipsniu, įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo; neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo (1 dalis); palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (2 dalis); įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (3 dalis); neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą (4 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. V. prašo atnaujinti terminą atsisakyti palikimo pagal 2013-01-03 Testamentą, reg. Nr. 45 po sesers T. O. mirties. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra nurodoma, kad asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Palikimo atsisakymas – yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Palikimo atsisakymas, taip pat kaip ir palikimo priėmimas, turi būti išreikštas aktyviais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pagal CK 5.60 straipsnio 3 dalį, palikimo atsisakymas yra raštu sudaromas sandoris, apie kurį įpėdinis praneša palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009). Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, pasibaigus palikimo priėmimo terminui, įpėdinio atsisakymas palikimo jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Įpėdinio pareiškimas apie palikimo nepriėmimą, paduotas pasibaigus CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, nepripažįstamas vienašaliu sandoriu, kuriuo atsisakoma palikimo, tačiau turi būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ir apie jo įrodomąją reikšmę sprendžiama visų konkrečios bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismo vertinimu, pareiškėja per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, t. y. neatlikdami jokių aktyvių veiksmų, palikimo nepriėmė. Taigi jos teisė į palikimą pasibaigė ir toks įpėdinės elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, sukeliantis tas pačias teisines pasekmes kaip ir atsisakymas nuo palikimo. Pasibaigus palikimo priėmimo terminui, įpėdinio atsisakymas nuo palikimo jokios teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).

Įvertinus esamą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja J. V. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pareiškime nedviprasmiškai nurodo, jog palikimo, atsiradusio po jos sesers T. O. mirties priimti nepageidauja, prašymas dėl termino atsisakyti priimti palikimą pagal testamentą netenkintinas. Pareiškėjai išaiškintina, kad ji gali paduoti notarui pareiškimą, kad palikimo nėra priėmusi faktiškai ir jokių pretenzijų neturi.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, teismas gali jį pratęsti, jei pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja T. O. yra O. O., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Po T. O. mirties atsirado palikimas: butas, esantis (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po palikėjos O. O. mirties palikimo niekas nepriėmė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką, yra nurodęs, kad sprendžiant klausimus dėl termino palikimui priimti prailginimo, turi būti įvertintos termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės, laiko tarpas, kiek jis buvo praleistas, kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006). Esminę reikšmę, pagal teismų praktiką, turi pareiškėjų veiksmai ar neveikimas 3 mėnesių laikotarpiu, kuriuo turėjo būti atlikti veiksmai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja yra palikėjos O. O. pirmos eilės įpėdinė (dukra), paveldint pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pareiškėja nurodė, kad gyvena ir dirba Airijoje. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta: (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas išduotas 2023-04-14 Airijoje. Lietuvoje O. O. mirties faktas buvo įregistruotas 2023-07-31. Pareiškėja T. O. gyvena Airijoje, po motinos mirties atvykusi į Lietuvą, pateikė Visagino 2-ojo notarų biuro notarei prašymą pradėti paveldėjimo bylą, bet notarė atsisakė priimti jos pareiškimą, paaiškino, kad ji praleido įstatymu nustatytą terminą, nepateikė reikalingų dokumentų (notarinės formos pareiškimo, mirties liudijimo įregistruoto Lietuvoje). Byloje nustatyta, kad O. O. 2013-01-03 Testamentu reg. Nr. 45 priklausantį jai visą kilnojamąjį, nekilnojamąjį bei kitą turtą paliko savo seseriai J. V.. J. V. per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą į notarą nesikreipė, o pareiškimu šioje byloje nedviprasmiškai nurodė, kad neketina priimti sesers palikimo.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja gyvena Airijoje, terminas paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui pasibaigė 2023-07-06. Pareiškėja kreipėsi į notarą 2023-07-31, t. y. terminas praleistas nežymiai. Byloje nėra duomenų, jog kas nors būtų priėmęs palikėjos palikimą, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, sprendžiama, kad pareiškėja nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių ji laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą, todėl laikoma, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas, terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams, kurio eiga pradėtina skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą patenkinti dalinai.

Atsisakyti atnaujinti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą atsisakyti palikimo, po O. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), pagal testamentą.

Atnaujinti T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą po O. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, nustatant pareiškėjai trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Naujo termino eigos pradžia laikyti nutarties įsiteisėjimo dieną.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.