Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo G. N. atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui Dainiui Vinciūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2007 m. kovo 6 d. tarp pareiškėjo G. B. ir J. B. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią J. B. už 5000 Lt (1448,10 Eur) kainą perleido pareiškėjui nuosavybės teisę į 32/1000 dalis pastato – įstaigos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pagal pastato kadastrinius duomenis, pastatas pastatytas 1974 m., pažymėtas plane 1B1ž. Nuosavybės teisė į visą šį pastatą nuo 1995 m. gegužės 29 d. iki 2007 m. sausio 22 d. buvo įregistruota Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Vilūnai“ vardu pagal 1995 m. gegužės 24 d. Apskrities valdytojo įsakymą Nr. 30. Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Vilūnai“ nuosavybės teisė išregistruota 1998 m. vasario 20 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu, iš kurio matyti, kad besikuriančiai (duomenys neskelbtini) pajininkų grupei buvo perduotas turtas, tarp jo darželio pastatas. Iš (duomenys neskelbtini) pajininkų susirinkimo, vykusio 1998 m. vasario 16 d. protokolo Nr. 3 išrašo matyti, kad nutarta įstaigą 1B‘/Ž paskirstyti 17-olikai pajininkų, pagal jų prašymus ir turimą pajaus dalį. Kauno regioninis valstybės archyvas duomenų apie žemės ūkio bendrovei „Vilūnai“ priklausiusį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), neturi, Kauno regioniniame valstybės archyve žemės ūkio bendrovių dokumentai nesaugomi. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija duomenų apie žemės ūkio bendrovei „Vilūnai“ priklausiusį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat neturi. Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovė „Vilūnai“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro 1999 m. rugpjūčio 24 d. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 27 d. sudarė Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį su savivaldybės įmone „Kaišiadorių paslaugos“ dėl komunalinių atliekų surinkimo adresu (duomenys neskelbtini) ir išvežimo į atliekų tvarkymo įrenginius. AB „Energijos skirstymo operatorius“ tiekia elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjo sudarytą Geriamojo vandens tiekimo paslaugų sutartį UAB „Kaišiadorių vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atsiskaito laiku.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis; 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Viena iš daikto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų yra ta, kad asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu, CK 4.47 straipsnyje, numatytu būdu.

Pagal byloje pateiktą 2007 m. kovo 6 d. tarp pareiškėjo G. N. ir J. B. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į 32/1000 dalis pastato – įstaigos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į likusias 968/1000 dalis pastato nuosavybės teisė šiuo sandoriu nebuvo perleista, todėl pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės į 968/1000 dalis pastato kitokiu, CK 4.47 straipsnyje, numatytu būdu.

Bylos duomenimis nuosavybės teisė į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 1995 m. gegužės 29 d. buvo įregistruota Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Vilūnai“ vardu, o šią bendrovę likviduojant, šis pastatas perduotas besikuriančiai (duomenys neskelbtini) pajininkų grupei, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti, kad šis turtas yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir dėl to negalėtų būti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį objektu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. P., kuris buvo (duomenys neskelbtini) pajininkų grupės susirinkimo, vykusio 1998 m. vasario 16 d., pirmininkas, parodė, kad pajininkų susirinkimo metu pastatas buvo paskirstytas pajininkams, pagal jų turimas pajaus dalis. Buvo nuspręsta pastatą parduoti ir tai atlikti buvo įgaliota J. B. Be (duomenys neskelbtini) niekas kitas iš pajininkų nuosavybės savo vardu į pastatą neregistravo, pastatą laikė nevertingu ir norėjo sunaikinti. (duomenys neskelbtini) už parduotą savo dalį pastato gautus pinigus – 5000 Lt, padalino ir perdavė visiems pajininkams, pagal jų turimas pajaus dalis sudarant pajininkų sąrašą. Niekas iš pajininkų jokių pretenzijų nei dėl pastato nuosavybės, nei dėl gautų pinigų nereiškė. Šiuos liudytojo P. P. parodymus iš esmės taip pat patvirtina, byloje pateiktas J. B. rašytinis pranešimas, kad ji pardavė už pajus gauto savo pastato dalį pareiškėjui. Kiti pajininkai taip pat pardavė savo dalis pareiškėjui, iš viso buvo gauti 5000 Lt, kurie padalinti pajininkams.

Teismui įvertinus liudytojo P. P. parodymus bei kitus byloje pateiktus išlikusius rašytinius įrodymus, spręstina, kad J. B. 2007 m. kovo 6 d. pardavus savo turimas pastato 32/1000 dalis, atitinkančias 0,032 pajaus dalis, nurodytas (duomenys neskelbtini) pajininkų susirinkimo, įvykusio 1998 m. vasario 16 d., protokole Nr. 3, ir 2007 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi gautas iš pareiškėjo 5000 Lt lėšas paskirstant visiems pajininkams pagal jų turimo pajaus dydį, su visais pajininkais buvo atsiskaityta. Ši aplinkybė, kad pareiškėjo sumokėtus J. B. 5000 Lt, ji paskirstė visiems pajininkams, leidžia spręsti, kad visi pajininkai gavo piniginių lėšų dalį, atitinkančią jų turimo pajaus dalį, ir tokiu būdu pajininkai perleido pareiškėjui savo turimas pajaus dalis.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, atsiskaitęs su visais pajininkais, sąžiningai įgijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nesislapstydamas, nepertraukiamai, kaip savą turtą valdo nuo 2007 m. kovo 6 d., tai yra daugiau kaip 10 metų (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Per pareiškėjo daiktų valdymo laikotarpį bet kuris kitas daiktų savininkas (jeigu toks buvo) galėjo pareikšti pretenzijas pareiškėjui dėl turto valdymo arba įgyvendinti savo teisę į pareiškėjo valdomus daiktus pareikšdamas ieškinį dėl daiktų išreikalavimo iš pareiškėjo valdymo, tačiau toks asmuo neatsirado. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir teismui specialiame interneto tinklalapyje paskelbus pranešimą apie šios bylos nagrinėjimą teisme (CPK 532 straipsnis). Taigi, pareiškėjas pradėdamas valdyti visą pastatą buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, konstatuoja, kad byloje įrodytos visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos, todėl pareiškimas tenkinamas ir nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 968/1000 dalis pastato – įstaigos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5 Eur minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 straipsniais, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 968/1000 dalis pastato – įstaigos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.