Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų M. B., U. T. ir V. T. atstovei advokatei Giedrei Subačiūtei-Dulinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. B., U. T. ir V. T. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas ieškovų M. B., U. T. ir V. T. ieškinys atsakovei valstybės įmonei Turto bankas (toliau – Turto bankas) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kuriuo prašoma pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir butas) yra asmeninė G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

2. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad prašo ieškinį tenkinta visa apimtimi, nes jis yra pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

4. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)G. Z. motinai A. T. buvo išduotas Orderis Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajam plotui apgyvendinti vietinės Tarybos, valstybinės, kooperacinės, visuomeninės organizacijos namo bute, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16). (duomenys neskelbtini), mirus G. Z. motinai A. T., buto nuomos sutartis buvo pakeista ir sudaryta G. Z. vardu (el. b. l. 32). (duomenys neskelbtini)G. Z. susituokė su M. Z. (el. b. l. 135). Po santuokos sudarymo, 1988 m. vasario 23 d. buto nuomos sutartyje buvo pakeista G. Z. pavardė, rašte yra nurodoma, jog šeimoje yra vienas asmuo (el. b. l. 22).1991 m. rugpjūčio 1 d. G. Z. Kauno miesto valdybai pateikė pareiškimą leisti pirkti butą. Pareiškime nurodoma, jog bute kartu su pagrindiniu nuomininku, t. y. G. Z., registruotas vienas šeimos narys – V. T.. Pareiškime taip pat yra pateikta pastaba, jog sutuoktinis M. Z. registruotas kitur (el. b. l. 21). Kartu su pareiškimu pateiktas ir sutikimas, kuriuo nuomininkas V. T. sutiko, kad pagrindinė buto nuomininkė pirktų butą (el. b. l. 23). 1992 m. sausio 31 d. tarp pirkėjos G. Z. ir pardavėjos Kauno miesto valdybos buvo sudarytas Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas, kuriuo buvo nustatyta buto vertė ir išpirkimo tvarka (el. b. l. 24-25). 1992 m. vasario 11 d. tarp Kauno miesto ir G. Z. buvo sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu G. Z. už bendrą 14 416 rublių sumą, iš kurių 1 758 rublių įmokėjo grynaisiais pinigais į Kauno miesto būtų privatizavimo tarybos sąskaitą, o likusią 12 658 rublių sumą apmokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais), įsigijo butą (el. b. l. 26-28).1992 m. rugsėjo 26 d. tarp Kauno miesto ir G. Z. sutuoktinio M. Z. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis pagal 1991-05-28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 (el. b. l. 29-30). 1999 m. balandžio 6 d. buvo nutraukta G. Z. ir M. Z. santuoka (el. b. l. 71). 2001 m. kovo 4 d. M. Z. mirė. Dėl po M. Z. mirties atsiradusio palikimo niekas nesikreipė (el. b. l. 15). M. Z. nuo santuokos sudarymo momento iki savo mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu – (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 140). 2006 m. rugpjūčio 1 d. tarp G. Z. ir G. T. buvo sudaryta rentos sutartis, kurios pagrindu G. Z., kaip rentos gavėja, perleido jai nuosavybės teise priklausantį butą, rentos mokėtojai G. T. (el. b. l. 33-35, 37-38). Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal G. Z. ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo atsakovei G. T., kurioje 2013 m. sausio 17 d. sprendimu už akių teismas tenkino G. Z. ieškinį ir nutraukė 2006 m. rugpjūčio 1 d. rentos sutartį (el. b. l. 39-41, 139). 2016 m. gruodžio 20 d. testamentu visą jai priklausiusį turtą, tame tarpe ir butą, G. Z. paliko ieškovams (el. b. l. 12, 20, 31, 138). 2018 m. spalio 9 d. G. Z. mirė (el. b. l. 11).

Dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto teisinio režimo

5. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – ir CK, 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje įtvirtinta, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje G. L. v. J. L.; bylos Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z.; bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D.; bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. Z. ir M. Z. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 135), nutraukta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 71). Duomenų apie santuokos nutraukimo metu padalintą bendrasantuokinį turtą byloje nėra.

8. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), G. Z. nuosavybės teise įgijo 1992 m. vasario 11 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, pagrindu, t. y. jos ir M. Z. santuokos metu, todėl jis turi būti laikomas G. Z. bei M. Z. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186, neteko galios 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 (nuo 2001 m. liepos 1 d.), toliau – SŠK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

10. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartį priimtą, civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008, 2019 m. kovo 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-133-440/2019).

11. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2018 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-566-601/2018).

12. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1991 m. rugpjūčio 1 d. G. Z. Kauno miesto valdybai pateikė pareiškimą leisti pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el b. l. 21). 1992 m. sausio 31 d. tarp pirkėjos G. Z. ir pardavėjos Kauno miesto valdybos buvo sudarytas Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas, kuriuo buvo nustatyta buto vertė ir išpirkimo tvarka (el. b. l. 24-25), o 1992 m. vasario 11 d. tarp Kauno miesto ir G. Z. buvo sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu G. Z. už bendrą 14 416 rublių sumą, iš kurių 1 758 rublių įmokėjo grynaisiais pinigais į Kauno miesto būtų privatizavimo tarybos sąskaitą, o likusią 12 658 rublių sumą apmokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais), įsigijo butą (el. b. l. 26-28). Duomenų, patvirtinančių, kad G. Z. sutuoktinis M. Z. buto įsigijimui būtų panaudojęs asmeninės lėšas byloje nėra.

13. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes – G. Z. sutuoktinis M. Z. (duomenys neskelbtini), t. y. beveik tapačiu laiku pirkimo – pardavimo sutarties pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 pagrindu įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 29-30). Tokiu būdu darytina išvada, kad G. Z. sutuoktinis M. Z. nedalyvavo buto įkainojimo procese, pareiškimo su G. Z., kaip pagrindine nuomininke, dėl buto pirkimo nepateikė, bute negyveno ir nebuvo buto nuomininkas (el. b. l. 21-23), butas buvo įgytas už G. Z. asmenines lėšas.

14. Teismas taip pat sprendžia, kad įrodymai, iš kurių matyti, kad po santuokos sudarymo, 1988 m. vasario 23 d. buto nuomos sutartyje buvo pakeista G. Z. pavardė, tačiau rašte yra nurodoma, jog šeimoje yra vienas asmuo (el b. l. 22), 1991 m. rugpjūčio 1 d. G. Z. Kauno miesto valdybai pateikė pareiškimą leisti pirkti butą, kuriame nurodoma, jog bute kartu su pagrindiniu nuomininku, t. y. G. Z., registruotas tik vienas šeimos narys – V. T. bei pateikta pastaba, jog tuometinis sutuoktinis M. Z. registruotas kitur ir jis nėra įtrauktas į šeimos narių sąrašą (el. b. l. 21) leidžia daryti išvadą bei patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

15. Pažymėtina, kad G. Z. ir po santuokos nutraukimo disponavo butu kaip asmenine nuosavybe – 2006 m. rugpjūčio 1 d. rentos sutarties pagrindu buvo perleidusi G. T., po Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. priimto sprendimo butas buvo grąžintas G. Z. nuosavybėn (el. b. l. 33-35, 37-38, 39-41, 139). Pažymėtina ir tai, kad G. Z. visą laiko rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, sudarė sutartis su komunalinių paslaugų teikėjas ir mokėjo už komunalines paslaugas (el. b. l. 42-70, 73-134). Dėl buto palikimo ieškovams 2016 m. gruodžio 20 d. sudarė testamentą, patvirtintą Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Zitos Kasperovičienės (el. b. l. 12, 20, 31, 138). Taigi, G. Z. visą laiką butu rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, išlaikė ir juo disponavo kaip vienintelė teisėta jo savininkė.

16. Atsakovė VĮ Turto bankas byloje nepateikė duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškinyje nurodytas aplinkybes.

17. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, sprendžia, kad ieškovų M. B., U. T. ir V. T. ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė G. Z. nuosavybė, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

18. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės ieškovams turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau akivaizdu, jog ieškinys teismui buvo pateiktas tik todėl, kad ieškovai neturėjo kitų teisinių galimybių mirus testatorei G. Z. gauti paveldėjimo teisės liudijimo į ginčo butą tik kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo asmenine G. Z. nuosavybe. Iš atsiliepime nurodytų argumentų darytina išvada, jog atsakovė iš esmės ir neginčija ieškovų teisių, todėl, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, jos iš atsakovės ieškovams nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

19. Pašto išlaidos valstybei taip pat nepriteistinos, nes jų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.