Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir nepilnamečio nukentėjusiojo D. Z. įstatyminei atstovei V. Z.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, LR pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, gyvena (duomenys neskelbtini)., išsituokęs, vykdantis indiv.veiklą, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Z. 2016 m. kovo 25 d. apie 19 val., automobilyje VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame prie PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu- sūnumi D. Z. metu, tyčia dešine alkūne sudavė ne mažiau dvejų smūgių nukentėjusiajam D. Z. į nosį, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. kovo 25 d. apie 19.30 val., automobiliu VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus ir sustojus prie gyvenamojo namo, esančio adresu sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)., tyčia dešine alkūne sudavė du smūgius nukentėjusiajam D. Z. į nosį, tuo padarė nukentėjusiajam D. Z. nosies sumušimą su poodine kraujosruvą, nosies pertvaros iškrypimą, tai yra nesunkiai sutrikdė savo nepilnamečio sūnaus D. Z., gim. (duomenys neskelbtini)., sveikatą.

Kaltinamasis D. Z. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, parodė, kad sūnaus nemušė. Įvykio dieną buvo konfliktas su sūnumi dėl to, kad jis paėmė iš jo piniginės 50 Eur. Jis barė sūnų, lengvai delnu pakštelėjo per pakaušį, patampė už striukės, į veidą, į nosį smūgių nesudavė. Tą dieną sūnus buvo ledo ritulio treniruotėje Kaune, gal ten galėjo susimušti nosį. D. lanko daug įvairių sporto būrelių, yra aktyvus, todėl galėjo susižaloti ten. Tą dieną nepastebėjo, jokių sužalojimų ant sūnaus nosies. 2015 m. buvo autoįvykis, kuriame D., vairuodamas automobilį, padarė avariją, susižeidė veidą – lūpą. Todėl nosies pertvaros lūžimas galėjo būti padaryta tuomet. Su nukentėjusiąja V. Z. jo santykiai blogi, konfliktiški, ji gali jam kerštauti duodama tokius parodymus, apkalba, kad jis sumušė sūnų. Sūnus taip pat nusiteikęs priešiškai. Net teisiamajame posėdyje V. Z. neigė, kad 2015 m. buvo autoįvykis, kuriame sūnus susižalojo. Sūnus taip pat nesakė tiesos, kad 2015 m. buvo susižalojęs autoįvykyje. Po kelių dienų po įvykio V. Z. buvo atvažiavusi pas jį į namus, tačiau nieko nesakė, kad D sumušta nosis, lūžusi nosies pertvara. Priešingai - ji ir sūnus jo atsiprašė. Neaišku, kodėl D, jo teigimu, jau gavęs smūgius į nosį prie (duomenys neskelbtini), kaime prie draugo namų vėl sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje per vidurį, kad vėl būtų pasiekiamas alkūne. Civilinių ieškinių nepripažįsta, prašo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais :

D. Z. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad jis sėdėdamas galinėje sėdynėje per vidurį tėvo automobilyje prie „(duomenys neskelbtini)“, gavo apie 3 smūgius alkūne į nosį. Kai jį atvežė į kaimą pas draugą, tėvas dar sudavė alkūne į veidą. Tuomet jis vėl sėdėjo galinėje sėdynėje per vidurį. Kažką su tėvu kalbėjosi. Nepamena, kaip tėtis buvo apsirengęs. Jis po smūgių neliko automobilyje, išsigando, pabėgo, tėtis bandė vytis, o paskui ne. Nubėgo į mišką, tėtis kažką rėkė, bet po to sėdo į automobilį ir išvažiavo. Po to nuėjo pas draugą T. M. į namus. Draugui jis tą pačią dieną pasakojo, kas įvyko. Nosis skaudėjo, paraudo. Savo mamai taip pat pasakojo apie įvykį. Pas draugą buvo 2-3 dienas, kol ten buvo, mama buvo atvažiavusi. Galėjo būti, kad mamai pasakė po 2 dienų, jog tėtis sumušė. Po smūgių iš nosies kraujas nebėgo. Ledo ritulio treniruotėje negalėjo nosies susimušti. Tėtis vežiojo tik į vieną treniruotę, ar daugiau būrelių lankė 2016 m. kovo mėn.- negali pasakyti. Po įvykio nosies daugiau niekur nesusižalojo. Tėtis jo neatsiprašė. Po smūgių į nosį sudavimo jautėsi blogai. Nebuvo 2015 m. autoįvykio, kurio metu susižalojo.

Liudytoja V. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016-03-28 apie 16 val. sūnų D. Z. paėmė iš O. M.. Sūnus papasakojo, kad 2016-03-25 jo tėvas V. Z. paėmė jį iš ledo ritulio treniruotės (duomenys newskelbtini). D prisipažino, kad iš tėvo rankinės paėmė 50 eurų. Mano, kad taip pasielgė, nes tėvas nemokėjo materialinio išlaikymo ir taip sūnus norėjo padėti jai. Tėvas D nuvežė ir išleido prie PC "(duomenys neskelbtini). Po treniruotės V sūnų pasiėmė ir, kaip sūnus pasakojo, jam sėdint galinėje sėdynėje per vidurį tėvas jį užsipuolė dėl pavogtų 50 eurų ir alkūne sudavė smūgį į nosį. Iš sūnaus pasakojimo suprato, kad smūgių buvo ne vienas. Sūnus pasakojo, kad po suduotų smūgių kraujas iš nosies nebėgo, tačiau jis jautė stiprų skausmą. Po to V nuvežė D pas jo draugą T. M. į sodų bendriją "(duomenys neskelbtini). Sūnus pasakojo, kad sustojus prie draugo namo, jis vėl dešine alkūne sudavė du smūgius sūnui į nosį. Sūnus sakė, kad tėvas šaukė, jog jis jam ne sūnus ir panašiai. Po to, kai jam buvo suduoti smūgiai D išlipo iš automobilio ir pabėgo į mišką, o kai tėvo automobilis nuvažiavo, nuėjo pas draugą, kur nakvojo kelias dienas. Pas O. M. D buvo nuo 2016-03-25 iki 2016-03-29, kol ji neatvažiavo jo pasiimti. Ji pas O buvo atvažiavusi 2016-03-26, tačiau vaikai buvo išėję į lauką ir ji jų nesulaukusi išvažiavo. 2016-03-27 po Velykų vėl atvažiavusi pas O pamatė, kad D. nosis iš abiejų pusių pamėlusi. Paklausus kas įvyko, D papasakojo apie konfliktą su tėvu. Nuvykus pas V. ir paklausus, kaip šis galėjo sumušti sūnų, šis atsakė, kad gal ir padaugino. Į medikus ji su sūnumi kreipėsi 2016-03-28 vakare. Pas ekspertą vyko 2016-03-30. D jokių sporto būrelių 2016 m., išskyrus ledo ritulį, nelankė. Ledo ritulio treniruotėje nesusižalojo. Su T. M. būdamas jis taip pat nesusižalojo. 2015 m. autoįvykyje D. nebuvo iškrypusi nosies pertvara. Problemos su nosimi, sunkus pūtimas, kvėpavimas atsirado po konflikto su tėvu.

2016-03-30 Specialisto išvada Nr. G827/2016(02) nustatyta, kad D. Z. konstatuotas nosies sumušimas su poodine kraujosruva. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo būti padarytas 2016-03-25. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Sužalojimas nebūdingas savigynai. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas veidu pasisukus į jį žalojantį asmenį. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimui. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. ( 1 t., b.l. 35).

2016-05-09 Specialisto išvada Nr. pG1196/2016(02), surašyta gavus ir ištyrus papildomus D. Z. medicininius dokumentus ( 1t., b.l. 41,49), nustatyta, kad D. Z. nosies pertvaros iškrypimas galėjo būti padarytas dėl 2016-03-25 dieną patirtų sužalojimų. Nosies pertvaros iškrypimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo D. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. ( 1t., b.l. 48).

Liudytoja O. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. kovo mėn. pabaigoje prieš pat Velykas, D. lankėsi pas juos namuose. D atvyko vakare, piktas. Paklausus kas atsitiko, tylėjo. Vėliau iš sūnaus T sužinojo, kad D susipyko su tėvu ir tėvas jam trenkė. Buvo atvažiavusi V, tačiau vaikai buvo išvažiavę dviračiais, ji nesulaukė sūnaus. Po to buvo atvykusi vėl, D prašė leisti dar pabūti, ji leido. Matė lyg paraudimą ant D nosies nugarėlės. Per tas dienas, kai D buvo pas juos, nebuvo jokių nusiskundimų, kad vaikas susižalojo. D išvyko po poros dienų, aplinkybių nelabai gerai prisimena.

Liudytojas T. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. prieš Velykas D. atvažiavo pas jį į svečius. Išgirdęs atvažiuojančio automobilio garsą suprato, kad atvežė D. Automobilis išvažiavo, D atėjo vėliau. D pasakojo, kad susipyko su tėčiu, susiginčijo, tiksliai dabar neprisimena, ką D sakė. D veidas buvo nežymiai paraudęs ir patinęs. D svečiavosi kelias dienas. D namie pas jį neužsigavo, nenugriuvo, jokių traumų nebuvo.

Teismo medicinos ekspertės Z.Makšimaitės parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad ji, rašydama išvadas, rėmėsi jai pateiktais medicininiais dokumentais. Ji matė, kad nosies kaulo lūžimo nėra, nosies pertvara pakrypusi nedaug į kairę, rėmėsi rentgeno nuotraukos aprašymu, kurį atliko specialistas rentgenologas, medicinos įstaigos siuntimu tirti ir konsultuoti. Nosies pertvara galėjo iškrypti įvykio metu. Nosis buvo patinusi, buvo neryški poodinė kraujosruva. 2015m. medicininiai dokumentai apie autoįvykio metu padarytus sužalojimus D. Z. jai nebuvo pateikti. Šiuose dokumentuose matoma, kad duomenų apie nosies sužalojimą nėra įrašyta, yra įrašai apie galvos ir veido sumušimą, daryta pilvo organų echoskopija, galvos rentgenograma, užfiksuota, kad sužalota lūpa. Sudavus smūgį į nosį, kraujas gali pasirodyti, bet gali jo ir nebūti.

Kaltinamojo veika pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. kvalifikuota teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. Z. sąmoningai padaryta veika (smūgis alkūne į veidą, o tuo pačiu į nosį), o ne kokios nors kitos atsitiktinės aplinkybės, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Byloje nepasitvirtino aplinkybės, kad nukentėjusysis 2016-03-25 tokį sužalojimą sau pasidarė, sužalojimas padarytas ledo ritulio treniruotėje, ar toks sužalojimas galėjo būti padarytas 2015-09-12 autoįvykio metu ( 2t., b.l. 76-84). 2015-09-12 autoįvykio metu D. sužalota lūpa, po traumos daryta kaukolės, kaklo, krūtinės ląstos, stuburo, dubens kaulų rentgenograma. V. Z. neigia sudavęs smūgį į veidą, nosį net ir netyčia. Bylos dėl fizinio smurto vartojimo prieš vaikus šiuo metu yra aktualios, tokio smurto negalima laikyti mažareikšmiu, nepavojingu, ypač kai smurtą prieš vaikus naudoja nepilnamečių vaikų tėvai. Vaiku asmuo laikomas iki 18 metų. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2017-02-21, numato, kad uždraustos fizinės bausmės, smurtas( veikimas ar neveikimas) prieš vaikus – tiesioginis ar netiesioginis tyčinis poveikis, dėl kurio vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, tėvai gali drausminti, išskyrus fizines bausmes ir ( ar) bet kokį smurtą prieš vaiką. Teismas tiki nepilnamečių nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais. Nukentėjusysis, teisiamajame posėdyje paklaustas apie 2015 m. autoįvykį ir sužalojimą jo metu, tai neigia. Teismas mano, kad jis bijo, nenori apie tai kalbėti, supranta, kad elgėsi netinkamai. Tačiau teismas nemano, kad visi jo parodymai yra melagingi. Apklausiant D. Z. matyti, kad jis tylus, santūrus, pergyvena, nelabai nori kalbėti apie įvykį, tačiau kartu ir nenori to slėpti, nes jam skaudu. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Z. ir anksčiau nesutarė su tėvu, turi ir kitų problemų, jam sunkiai sekasi pritapti mokykloje, jis mokyklos nelankė, buvo daug neigiamų įvertinimų, jis pasiduoda neigiamai kitų asmenų įtakai, dėl to buvo gydomas VšĮ „Apsisprendimas“ pagal stacionarią socialinės reabilitacijos ir integracijos programą ( 2t., b.l. 46).

Byloje kaltinamasis pateikė nuotraukas, jo nuomone, patvirtinančias, jog jam sėdint vairuotojo sėdynėje, fiziškai neįmanoma alkūne pasiekti ir suduoti smūgį galinėje sėdynėje per vidurį ar dešinėje pusėje sėdinčiam D. Z. ( 2t., b.l. 98-99). Teismas mano, kad šios nuotraukos neįrodo kaltinamojo argumentų, nes nėra žinoma ir nenustatyta, ar D. Z. nebuvo pasilenkęs, pasislinkęs arčiau tėvo, ar V. Z. nebuvo pasitraukęs su sėdyne arčiau galinėje sėdynėje sėdinčio sūnaus.

Byloje nukentėjusiojo, liudytojų O. M. ir T. M. parodymai nežymiai skiriasi, kai kurių aplinkybių, apie kurias buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, jie neprisiminė, kai kurias prisiminė labiau. Tai yra liudytojų psichologinių savybių ypatumai. Tai paaiškinama tuo, kad nuo įvykio iki apklausos teisme praėjo daugiau nei metai. Neatmetama galimybė, kad po įvykio jie bendravo, kalbėjo vienas su kitu, su V. Z., pateikė kai kurias jos mintis kaip savo, užkirsti tam kelią neįmanoma. Tačiau liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių – dėl V. Z. sužalojimo, patirto iš savo tėvo, yra nuoseklūs.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa kaltinamajam pareiškė 40,45 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ( 1 t., b. l. 74). Ieškinys įrodytas medicininių dokumentų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 76), grindžiamas tuo, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. Z. 2016-03-28 VšĮ Jonavos ligoninė suteiktos ambulatorinės vaikų ligų gydytojo bei radiologo konsultacijos dėl nosies paviršinio sužalojimo, sumušimo, ligonių kasa už konsultacijas iš PSDF lėšų sumokėjo 28,26 Eur, taip pat Jonavos ligoninėje 2016-04-26 suteikta ambulatorinė otorinolaringologo konsultacija dėl iškrypusios nosies pertvaros, už kurią ligonių kasa sumokėjo iš PSDF biudžeto sumokėjo 12,19 eur. Visi suteiktos paslaugos kainavo 40,45 Eur, ši suma apmokėta iš PSDF biudžeto. Pagal LR CK 6.283 str. 1d., žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. LR CK 6.280 str. numato, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta.

Kauno teritorinė ligonių kasa, kaip privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija išieškodama PSDF biudžetui padarytą žalą, užtikrina apdraustųjų sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkciją, taigi, įgyvendina viešojo intereso apsaugą privalomojo sveikatos draudimo srityje. V. Z. savo nusikalstamais veiksmais sužalojo D. Z., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos medicinos paslaugos, pateikta jų detalizacija. Akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pagal BPK 109 str. ir toks ieškinys privalo būti nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 40,45 Eur žalos atlyginimo ( BPK 115 str.).

Byloje pareikšti nukentėjusiojo D. Z. civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios V. Z. ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ( 1 t., b.l. 52-57). Kaltinamasis ieškinių nepripažįsta.

Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2d.). Dėl sužalojimo D. Z. patyrė fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes : išgyvenimus, pažeminimą, emocinę depresiją. Dėl nosies sužalojimo D. Z. patyrė fizinį skausmą, jam buvo taikomos nemalonios nosies korekcijos bei gydymo procedūros. Dėl kraujosruvų veide buvo jis turėjo nepatogumų lankantis viešose vietose, mokykloje, treniruotėse. Dėl nosies sumušimo jam buvo sunku kvėpuoti. Kvėpavimas yra apsunkintas iki šiol. Dėl augančio organizmo nosies operacija nebus atliekama, ši operacija laukia ateityje, kai organizmas visiškai susiformuos. Dėl patirtos traumos sutriko miegas, atsirado nervinė įtampa, D. Z. naudoja raminamuosius vaistus. Nukentėjusysis prarado pasitikėjimą artimu žmogumi - tėvu, o tai turės įtakos nepilnamečio asmenybės formavimuisi. D. Z. yra uždaro būdo, nelinkęs išsipasakoti ir savyje viską išgyvena, konfliktų mokykloje nekelia, bendrauja mandagiai ( 1t., b.l. 58,70). Jam jau buvo diagnozuotas emocijų sutrikimas ir mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas, jis nėra labai geros sveikatos ( 1t., b.l. 40-45, 50-51, 59-61, 63-69), tačiau teismas mano, kad ši fizinė ir dvasinė trauma pablogino jo būklę. Žala padaryta dėl tyčinių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų, tarp kaltinamojo veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.263 str. 1, 2d.). Nukentėjusiojo D. Z. atžvilgiu padarytas nusikaltimas – tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamasis vykdo individualią veiklą, turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ( 2 t., b.l. 103-121), turi prievolę mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Z., gim.(duomenys neskelbtini)., yra sveikas, darbingas, todėl gali atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į LR Vyriausybės nustatytą minimalią algą, į bendrą Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygį, į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, LR Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes, nes teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Byloje nustatyta, kad dėl nosies sužalojimo D. Z. buvo gydomas, ateityje laukia nosies operacija, todėl gydymas nebaigtas. Nenustatyta, kad D. Z. sveikata sutrikdyta sunkiai, kad liko sunkūs padariniai fizinei sveikatai. Nepateikti įrodymai, kiek kainavo ar ateityje kainuos gydymas, kokius vaistus D vartoja, kokia jų kaina, nosies operacija V. Z. gali būti atliekama nemokamai. Todėl teismas mano, kad 2000 Eur suma pakankama kompensuoti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo V. Z. nukentėjusiajam D. Z. priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( BPK 113 str., 115 str.).

Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su ją patyrusiu asmeniu, todėl teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama, tačiau teismų praktikoje šie ribojimai netraktuojami kaip absoliutūs. Nėra absoliuti ir nuostata, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 2K-390/2012). Baudžiamojoje byloje V. Z. pripažinta nukentėjusiąja, nes jai padaryta moralinė žala ( 1t., b.l.23). Ieškinį grindžia tuo, kad ji skausmingai išgyveno sūnaus patirtus sužalojimus, patirtą fizinę, psichologinę bei emocinę traumą. Ji pati į visas gydymo įstaigas vežiojo sūnų, bendravo su gydančiais gydytojais, pergyveno dėl gydymo sėkmės, dabar pergyvena dėl būsimos chirurginės operacijos, jai sunku stebėti sūnaus prarastą pasitikėjimą tėvu, dėl šio įvykio neigiama linkme pakitusią sūnaus emocinę būseną. Teismas mano, kad išlaidos, patirtos dėl sūnaus vežiojimo į gydymo įstaigas, laikytinos turtine žala, jos įrodinėjamos CPK 177, 178 str. nuostatomis ( BPK 113 str. 2d.). Dėl to, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuotina, jog V. Z. pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, todėl atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 Eur. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, teisingai kompensuos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtą dvasinį sielvartą ir kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo V. Z. nukentėjusiajai V. Z. priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( BPK 113 str., 115 str.).

Įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiosios V. Z. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikti ( BPK 104 str. 2d., 113 str. 2d., CPK 98 str. 1d.), D. Z. suteikta Valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba. Įrodymai apie išlaidas – 285,48 Eur pateikti ( 2t., b.l. 36-37, 91). Jos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo V. Z. valstybei pilnai, nepriklausomai nuo to, kad civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ( BPK 103 str. 6p., 105 str., 106 str., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-129-238/2014).

Kaltinamasis V. Z. kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą ( LR BK 11 str. 4d. ). Lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. V. Z. baustas administracine tvarka (b.l. 151-153), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, nesigydė (b.l. 157), Jonavos PSPC PSC priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (b.l. 157). V. Z. skirtinas laisvės atėmimas, nes tokia numatyta vienintelė bausmė už šį nusikaltimą. Kaltinamojo teistumas išnykęs ( 1t., b.l. 124), jis užsiima individualia veikla, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, bausmės vykdymas atidėtinas. V. Z. skirtinas įpareigojimas ir baudžiamojo poveikio priemonė ( BK 67 str. 2d. 6 p., 75 str. 2d. 6 p., 4d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 297-308 str., teismas

nusprendžia:

Pripažinti V. Z. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir skirti jam 2 ( dvejus) metus laisvės atėmimo.

Pagal LR BK 75 str., bausmės vykdymą V. Z. atidėti 1 ( vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. Z. dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL – 376,60 ( trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 60 euro ct) Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondą, kurią V. Z. įpareigojamas sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ( mokant nurodyti, kad lėšų gavėjas yra LR Teisingumo ministerija, įmonės kodas 188604955, lėšas pervesti į Teisingumo ministerijos sąskaitą SEB banke a.s. LT70 7044 0600 0026 9468 ir tekste nurodyti, kad lėšos pervedamos nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondui iš konkretaus asmens įrašant ir jo asmens kodą).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. Z. taikyti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus kardomosios priemonės netaikyti.

Priteisti nukentėjusiajam D. Z., gim.(duomenys neskelbtini), iš V. Z., a.k(duomenys neskelbtini) 2000 ( du tūkstančius eurų) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajai V. Z., gim.(duomenys neskelbtini), iš V. Z., a.k(duomenys neskelbtini) 300 ( tris šimtus eurų) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią civilinių ieškinių dalį atmesti.

Priteisti iš V. Z., a.k(duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 40,45 EUR ( keturiasdešimt eurų ir 45 euro ct) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333.

Priteisti iš V. Z., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)., valstybei 285,48 Eur ( du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 48 ct) už nukentėjusiajam D. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pristatyti teismo raštinės darbuotojai).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.