Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-06 · Civilinė byla Nr. e2A-1179-585/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-06
Bylos Nr.
e2A-1179-585/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas
S. M. M.
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos numeris e2A-1179-585/2017
Teisminio proceso numeris 3-61-3-01330-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės S. M. M. ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti melioracijos sistemos gedimus. Nurodo, jog ieškovės žemės sklype yra valstybei priklausantys melioracijos sistemos ir įrenginiai. Atsakovė patikėjimo teise valdo ir naudoja šiuos statinius. Teigia, jog dar 2005 metais įvyko melioracijos sistemos gedimai, kurių pasekmė yra ta, kad ieškovės žemės sklype kaupiasi vanduo. Ieškovė 2014 m. sausio 28 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydama, be kita ko, pašalinti melioracijos sistemos gedimus. Atsakovė atsisakė vykdyti ieškovės reikalavimą dėl gedimų pašalinimo. Atsakovė prašo atmesti ieškinį. Atsikerta, jog melioracijos sistemos gedimai nėra pašalinti ne dėl atsakovės kaltės, o dėl buvusio žemės sklypo savininko pozicijos, draudžiančios atlikti rekonstrukcijos darbus. Gedimai dabar gali būti pašalinti tik pačios žemės sklypo savininkės lėšomis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies – įpareigojo atsakovę iki 2017 m. spalio 1 d. pašalinti melioracijos sistemos gedimus. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog ieškovės žemės sklype yra valstybei priklausantys melioracijos sistemos ir įrenginiai. 2005 metais fiksuoti melioracijos sistemos gedimai. 2014 m. sausio-vasario mėn. buvo užtvindytas ieškovei priklausantis žemės sklypas. Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalis numato, jog valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Todėl atsakovė pagal pareigas privalo šalinti melioracijos sistemos, esančios ieškovei priklausančiame žemės sklype, gedimus.Sprendimu nurodoma, jog darbai, kurie reikalingi gedimams pašalinti, gali būti susiję su investicijomis ir viešaisiais pirkimais. Todėl gedimams pašalinti nustatomas ilgesnis terminas, negu prašo ieškovė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį numato Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsiliepimu į ieškinį pateikto argumento, jog atsakovė, jeigu būtų patenkintas ieškovės reikalavimas, turėtų atlikti tyrinėjimo darbus ne tik ieškovei priklausančiame žemės sklype, bet ir dar keturiuose žemės sklypuose, kurių savininkai nėra įtraukti į bylos procesą.Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog teisės ir pareigos kyla ne tik melioracijos įrenginių patikėtiniui, bet ir melioruotos žemės savininkui, kuris, be kita ko, privalo sudaryti sąlygas patikėtinio pareigoms vykdyti. Buvęs žemės sklypo savininkas neatvyko į savivaldybės administraciją suderinti remonto-rekonstrukcijos darbų projekto. Buvusio savininko pozicija, draudžianti atlikti rekonstrukcijos darbus, ir nulėmė, kad nebuvo vykdomi gedimų šalinimo darbai.Ieškovės žemės sklype yra ne tik valstybei, bet ir ieškovei priklausantys melioracijos sistemos įrenginiai. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog nėra nustatyti tikslūs gedimai ir sistemos netinkamo veikimo priežastys. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kurie – ieškovei ar valstybei priklausantys – įrenginiai sugedo. Pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas nėra pakankamas gedimams pašalinti. Skundžiamu sprendimu neatskleista, kodėl būtent toks terminas yra nustatytas gedimams pašalinti. Be to, nustatant terminą, neįvertinta, jog nėra žinomos gedimų priežastys ir todėl nėra žinomi darbų apimtys ir darbų atlikimo terminai. Ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be kitų argumentų, yra grindžiamas šiais argumentais:Apeliaciniu skundu nurodomų asmenų (kitų žemės sklypų savininkų) pareiga sudaryti atsakovei sąlygas jos, kaip melioracijos įrenginių patikėtinės, pareigoms vykdyti kyla pagal įstatymą. Todėl atsakovės argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo yra nepagrįstas. Ieškovė nevengė savo, kaip žemės sklypo savininkės, pareigos sudaryti atsakovei sąlygas jos, kaip melioracijos įrenginių patikėtinės, pareigoms vykdyti. Priešingai, pati ieškovė dėjo visas pastangas, siekdama melioracijos įrenginių gedimų pašalinimo. Atsakovės nurodomos aplinkybės, susijusios su buvusio savininko pozicija dėl gedimų šalinimo, neturi reikšmės šiai bylai išspręsti. Pačios atsakovės sudaryta darbo grupė nustatė melioracijos sistemos gedimus ir vandens susikaupimo ieškovės žemės sklype priežastis. Dar daugiau, atsakovė pripažino savo pareigą pašalinti nustatytus gedimus, tačiau atsisakymą tą daryti grindė jau patvirtinta melioracijos darbų programa ir lėšų darbams atlikti neskyrimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Apeliantė teigia, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį numato Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Nurodo, jog ieškovės reikalavimui įvykdyti būtini tyrinėjimo darbai, kurie turi būti vykdomi ne tik ieškovei priklausančiame žemės sklype, bet ir dar keturiuose žemės sklypuose. Šių žemės sklypų savininkai nėra įtraukti į bylos procesą.Apeliantės nurodomas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas egzistuoja, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas dėl asmens teisių ir pareigų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme reiškia teisių ir pareigų asmeniui nustatymą, pripažinimą, pakeitimą, panaikinimą ar kitokią įtaką asmens teisinei padėčiai. Melioracijos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 punktai numato, jog melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai privalo leisti tikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių būklę, atlikti šių statinių priežiūros, remonto arba rekonstravimo darbus. Todėl, jeigu ir yra būtini apeliantės nurodomi tyrinėjimo darbai, pareiga sudaryti sąlygas šiems darbams vykdyti atsiranda pagal įstatymą. Kitų melioruotos žemės sklypų savininkams skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nenustatytos kitos ar papildomos pareigos, negu numato įstatymas. Vadinasi, priešingai negu teigia apeliantė, neegzistuoja jos nurodomas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, neegzistuoja ir kiti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), savininkė. Šiame žemės sklype yra valstybei priklausantys melioracijos sistemos ir įrenginiai. Apeliantė patikėjimo teise valdo ir naudoja šiuos statinius (Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, jog sugedo apeliantės patikėjimo teise valdomi melioracijos statiniai, gedimų pasekmė – ieškovei priklausančio žemės sklypo užtvindymas. Apeliantė savo skundu nurodo, jog ieškovės žemės sklype yra ne tik valstybei, bet ir pačiai ieškovei priklausantys melioracijos statiniai, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kurie – ieškovei ar valstybei priklausantys – įrenginiai sugedo. Tačiau ši aplinkybė nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nekėlė šio fakto klausimo, pirmosios instancijos teisme apskritai nekilo ginčo, jog sugedo būtent valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos įrenginiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nurodomo apeliantės argumento (nutarties 7.3 punktas). Ieškovė pareikštu ieškiniu reikalauja pašalinti apeliantės patikėjimo teise valdomų melioracijos statinių gedimus. Ieškinys pareikštas nuosavybės teisei į žemės sklypą apginti. Civilinio kodekso 4.98 straipsnis numato, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Kaip nustatyta, sugedus melioracijos statiniams, buvo pažeista ieškovės nuosavybės teisė į žemės sklypą, tai yra buvo užtvindytas ieškovės žemės sklypas. Apeliantė pagal pareigas privalo vykdyti patikėjimo teise valdomų melioracijos statinių priežiūrą ir šalinti šių statinių gedimus. Apeliantės nurodomos aplinkybės (nutarties 7.2 punktas) neatleidžia nuo pareigų, kurios atsiranda, patikėjimo teise valdant melioracijos statinius, vykdymo. Vadinasi, egzistuoja sąlygos ieškovės nuosavybės teisei į žemės sklypą apginti. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės materialinį subjektinį reikalavimą. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas skundžiamam sprendimui įvykdyti nėra pakankamas. Tačiau pati nenurodo, koks terminas būtų ar, jeigu, kaip teigia apeliantė, nėra žinomos gedimų priežastys ir todėl nėra žinomi darbų apimtys ir darbų atlikimo terminai, galėtų būti pakankamas skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui įvykdyti. Apeliantės atstovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog gedimų šalinimo darbai gali būti vykdomi tik balandžio-rugsėjo mėnesiais. Laiko tarpas nuo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos iki pirmosios instancijos teismo nustatyto termino sprendimui įvykdyti pabaigos apima apeliantės atstovo nurodytą darbų vykdymo periodą. Apeliantė neįrodė, jog terminu, kuris yra nustatytas skundžiamam sprendimui įvykdyti, yra objektyviai neįmanomas tokio sprendimo įvykdymas. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą dėl termino skundžiamam sprendimui įvykdyti nepakankamumo. Apibendrinus visa, kas yra išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą. Tačiau skundžiamo sprendimo rezoliucine dalimi nepagrįstai nurodoma, jog ieškinys yra patenkintas iš dalies. Ieškovės materialinis subjektinis reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti melioracijos statinių gedimus yra patenkintas visiškai. Tiesiog pirmosios instancijos teismas nustatė kitokį (ilgesnį) terminą skundžiamam sprendimui įvykdyti, negu prašė ieškovė, t.y. nustatė vykdymo tvarką, kuri numato ilgesnį nei ieškovė prašė įvykdymo terminą. Todėl apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslindamas (pakeisdamas) teismo išvadą dėl ieškinio patenkinimo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė, kuri turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys), nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Pakeisti teismo sprendimo rezoliucinės dalies išvadą „ieškinį tenkinti iš dalies“ išvada „patenkinti ieškinį visiškai“.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėDanutė KutrienėVytautas Zelianka