- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-2081-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04724-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- AB ,,City Service“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB ,,City Service“ ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1 484,90 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 72 Lt žyminio mokesčio ir iš viso 254,10 Lt už suteiktas teisines paslaugas. Nurodė, kad ieškovė, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrųjų objektų prižiūrėtoja, administratore, teikia administravimo, šilumos ūkio priežiūros techninės priežiūros paslaugas. Atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkas, tai jam kyla pareiga mokėti įvairias rinkliavas, susijusias su šio namo objektų išlaikymu, priežiūra. Atsakovas nuo 2007-03-01 iki 2013-04-01 visiškai nevykdė savo pareigos mokėti už bendros dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, nors kas mėnesį jam buvo teikiamos sąskaitos, todėl susidarė 1 484,90 Lt skola (b. l. 26-29).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, kadangi ieškovė nuo 2006-05-05 iki 2013-05-27 neatliko jokios veiklos, priskirtinos administratoriaus pareigoms bei funkcijoms bei nepagrįstai prašoma priteisti iš atsakovo, kaip socialinio būsto nuomininko, o ne iš būsto savininko – Kauno miesto savivaldybės (b. l. 61-76).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai (b. l. 115-117).
Priteisė iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovui AB „City Service“, į. k. 123905633, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, 1 484,90 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 326,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, valstybei – 12 Lt pašto išlaidų, sumokant VMI prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovas AB „City Service“ 2006 m. gegužės 5 d. Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-7 pagrindu yra paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklausančios Kauno miesto savivaldybei, 2007 m. sausio 15 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi buvo išnuomotos atsakovui R. L.. Teismas pažymėjo, kad buto ar kitos patalpos savininko pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame jie nuosavybės teise turi patalpas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi, tačiau vadovaujantis CK 6.493 straipsnio 1 dalimi pažymėjo nuomininko pareigą atlyginti nuomojamo buto išlaikymo išlaidas. Teismas darė išvadą, kad 2007 m. sausio 15 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.3. p. atsakovas įsipareigojo Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius, todėl privalėjo, kaip ir kiti daugiabučio patalpų savininkai ir nuomininkai, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Ši pareiga buto nuomininkui kyla vadovaujantis CK 4.82 str. 1 d., 3 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d., taip pat Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinėmis nuostatomis, Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatomis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. A-4671, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T-55 patvirtintomis Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklėmis. Kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už (duomenys neskelbtini), Kaune, namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas, mokėjimo pranešimuose (sąskaitose) nurodytos sumos turi būti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Per laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. susidariusi atsakovo skola ieškovui už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas yra 1 484,90 Lt. Ieškovas pateikė atitinkamas ataskaitas apie išlaidas, susijusias su namo (duomenys neskelbtini), Kaune, administravimu, priežiūra, išlaidos tolygiai paskirstomos namo gyventojams, pagal turimą plotą. Atsakovas įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, nepateikė, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo jais netikėti ar vertinti kaip netinkamus.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Panaikinti visus sprendimus, taip pat nutartis, priimtas Kauno apygardos teisme bylose, kai ieškovas AB ,,Kauno energija“, o atsakovai R. L. ir A. L. ir, kai ieškovas Kauno miesto savivaldybė, o atsakovai R. L. ir A. L. (b. l. 122-134).
Motyvuose nurodė:
Teismas nenagrinėjo klausimo dėl Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Kaunas, statuso, t. y. ar šios gyvenamosios nuomojamos patalpos yra komercinis objektas (iš kurio siekiama gauti pelno), ar nekomercinis objektas (kaip socialinis būstas). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių faktą ir aplinkybes, kad butas yra komercinės paskirties ir, kad nuomininkas R. L. jame vykdo komercinę veiklą. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėtas būstas yra ne komercinės paskirties – socialinis būstas, nuomojamas nekomerciniu pagrindu pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokestį mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apsigyventi pagal įstatymo sąlygas. Nuomos sutartyje nenumatyta, kad gyvenamosios patalpos gali būti naudojamos komerciniais pagrindas. Tai, kad būstas yra socialinis ieškovas žinojo. Taip pat žinojo ir teisėja iš ankstesnių bylų. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2008 nėra pagrindo savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininko laikyti ieškovo teikiamų paslaugų vartotoju. Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais, todėl sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos ar kitas sutartis, ji yra ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, o kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą atsakovui, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą. Ji neturi perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurios nuomojamos kaip socialinis būstas, nes tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismas nesivadovavo nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, nei įstatymais, reglamentuojančiais teisinius santykius, Kauno miesto savivaldybė privalo vykdyti socialinės programos funkcijas, kai ši nuomoja socialinį būstą. Teisėja ignoravo visus atsakovo paaiškinimus ir rašytinius įrodymus – jų absoliučiai nevertino ir nepriėmė jokio sprendimo – ar šie susiję su bylos esme, ar ne. Teisėja privalėjo nutraukti bylos nagrinėjimą ir skirti AB ,,City Service“ maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. AB ,,City Service“ reikalavimus privalėjo pateikti tik sutarties šaliai Kauno miesto savivaldybei, kadangi atsakovas R. L. savanoriškai nesudarė su AB ,,City Servise“ jokios savanoriškos sutarties, o ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokia sutartis yra.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 148-150).
Teismas ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Visapusiškai išnagrinėjęs pateiktus į bylą įrodymus bei, atsižvelgdamas į šalių išdėstytas pozicijas, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą – remdamasis tiek teisės aktais, tiek ir suformuota teismų praktika. Atsakovas 2007 m. sausio 15 d. kartu su Kauno miesto savivaldybe sudarė Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria nuomojasi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sutartis galiojanti. Sutarties 2.3 p. numatyta, kad nuomininkas (atsakovas) privalo mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, taigi atsakovas, sudarydamas šią sutartį, prisiėmė pareigą – prisidėti prie bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo, mokėti mokesčius, kitas rinkliavas. Tokią pareigą numato CK 6.584 straipsnio 1 dalis bei LAT 2012-01-27 nutartis numatanti, kad išlaidas, susijusias su namo bendrųjų objektų administravimu ir priežiūra nuomininkas tiesiogiai apmoka namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui.Sąskaitos yra išrašomos pagal mokėtojo kodą ir nėra skiriamos konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, bei kiekvieną mėnesį įmetamos į pašto dėžutę pagal adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tokiu būdu atsakovas kiekvieną mėnesį buvo ir yra informuojamas apie kiekvieną mėnesį priskaičiuotas sumas bei susidariusią skolą, tačiau jos nepadengė. Nors CK bei kituose teisės aktuose įtvirtinta savininko pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, tačiau, šiuo atveju, nors buto, (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkė yra Kauno miesto savivaldybė, tačiau ji su atsakovu sudarė buto nuomos sutartį, kurioje aiškiai aptarta, jog komunalinius mokesčius, įskaitant ir mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, privalo mokėti atsakovas R. L..Pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo ir tokia pareiga nėra susijusi su tuo, kokia veikla vykdoma bute ar patalpoje, todėl argumentai, jog atsakovas nevykdo komercinės veiklos, nėra susiję su skolos atsiradimu ir nėra reikšmingi. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno svaraus argumento, kodėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimas galėtų būti naikintinas. Atsakovas, minėdamas ginčą dėl atsiskaitymo už šilumą, nenurodo, kaip tai susiję su nagrinėjama byla. Atsakovo teiginiai apie šilumos energijos pirkimą bei atsakomybę už įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją visiškai nėra svarbūs byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad vienas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), yra susijęs su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2013).
Nustatyta, kad ieškovė AB „City Service“ pateikė ieškinį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkui atsakovui R. L. dėl 1 484,90 Lt skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovas, pateikęs atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nurodė, kad buto savininkas yra Kauno miesto savivaldybė, o jam šis butas 2007 m. sausio 15 d. išnuomotas kaip socialinis būstas, todėl ne jis, o Kauno miesto savivaldybė, kaip buto savininkė, yra atsakinga už susidariusį įsiskolinimą. Taigi, kilo ginčas, kas turi padengti susidariusią skolą ieškovei (atsakovas, ar Kauno miesto savivaldybė).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. Šios įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472, 6 punkte (2006 m. liepos 24 d. nutarimo redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.) nustatyta, jog valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidų į nuomos mokestį ir, sudarydami nuomos sutartį su nuomininku, numatyti, kad šias išlaidas nuomininkas apmoka tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą vykdančiai daugiabučių namų savininkų bendrijai arba jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam atstovui, arba bendrosios nuosavybės administratoriui. Tokia nuomotojo teisė buvo nustatyta ir nurodyto teisės akto redakcijoje, priimtoje Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 138 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“. Taigi savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-131/2013).
Taigi, įstatymai būtent turto (buto) savininkui (Kauno miesto savivaldybei) numato pareigą mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau nėra draudžiama savininkui susitarti su nuomininku (atsakovu), jog tam tikrus (ar visus) mokesčius (administravimo išlaidas, komunalinius mokesčius ir kt.) mokės nuomininkas tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui (ieškovei), t. y. mokės nuomininkas vietoj savininko. Kilus ginčui, kas yra atsakingas ieškovei už susidariusią skolą (atsakovas – nuomininkas, ar savininkė - Kauno miesto savivaldybė), pirmosios instancijos teismas turėjo trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukti buto savininkę, nes ieškinį atsakovo atžvilgiu atmetus, iš esmės būtų pripažinta buto savininko pareiga sumokėti susidariusią skolą ieškovui, o tai reiškia, jog byloje yra sprendžiama dėl Kauno miesto savivaldybės, kaip buto savininkės, teisių ir pareigų. Neįtraukus Kauno miesto savivaldybės į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu asmeniu ir nesuteikus jai tiesioginės galimybės pateikti savo argumentus ir įrodymus, kam tenka pareiga (kokiu pagrindu) sumokėti susidariusią skolą ieškovei, neabejotinai būtų pažeistos jos teisės, nes, kaip jau minėta, ieškinio atmetimo atveju, ji lieka atsakinga prieš ieškovę. Įtraukus Kauno miesto savivaldybę į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu asmeniu, ši turės galimybę teikti įrodymus (įrodyti), jog būtent atsakovui (nuomininkui) tenka pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą.
Panaikinus apskųstą teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.