Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. J. skundą dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-13659-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25288258558, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

2.4. Institucija nurodė, kad V. J. neįvykdė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. rugpjūčio 1 d. nurodymo Nr. (7.1 Mr) FR0706-4793 pateikti pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM311) už 2023 ir 2024 metus, kurios buvo būtinos mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti.

2.8. Institucijos vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų nustatytas pareigas, o vėlesnis deklaracijų pateikimas (2026 m. spalio 14 d.) nepaneigia padaryto pažeidimo fakto, kadangi jis buvo atliktas jau po nutarimo priėmimo. Atsižvelgdama į tai, institucija prašo teismo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą, išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 punkte numatyta, kad Mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių.

V. J. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad, jis, neįvykdė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. rugpjūčio 1 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.1 Mr) FR0706-4793 pateikti „Pajamų mokesčio deklaraciją“ (forma GPM311) už 2023 m., 2024 m. dėl ko mokesčių administratorius negalėjo atlikti jam pavestų funkcijų.

Teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 505 straipsnyje įtvirtinti formalios administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. nusižengimas laikomas baigtu padarius nors vieną iš sudėtyje nustatytų alternatyvių veikų: 1) kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas arba 2) pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnių sprendimų nevykdymą (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-602-634/2021).

Vertinant V. J. skundo argumentus, kad deklaracijos nebuvo pateiktos dėl netyčinių priežasčių ir kad jo vykdoma veikla generavo minimalias pajamas, pažymėtina, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį kyla už teisėtų nurodymų nevykdymą nepriklausomai nuo to, ar dėl to atsirado reikšmingos pasekmės. Pareiga pateikti deklaracijas ir vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus yra imperatyvi, todėl aplinkybės dėl veiklos masto ar gautų pajamų dydžio nepaneigia pažeidimo fakto.

Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog V. J. deklaracijas pateikė tik 2026 m. sausio 14 d., t. y. jau po nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo, nepaneigia jo padaryto administracinio nusižengimo fakto, o tik patvirtina, kad teisėtas mokesčių administratoriaus nurodymas nebuvo įvykdytas laiku. Administracinė atsakomybė šiuo atveju kyla būtent už nurodymo nevykdymą per nustatytą terminą, todėl vėlesnis pareigos įvykdymas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Priešingai, tai vertintina kaip aplinkybė, patvirtinanti, jog V. J. turėjo galimybę įvykdyti nurodymą, tačiau to nepadarė laiku ir tinkamai.

Teismas kritiškai vertina asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, argumentus, jog jis negavo mokesčių administratoriaus pranešimų. Iš bylos duomenų matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 1 d. Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (7.1 Mr) FR0706-4793 įteiktas per „Mano VMI“ portalą ir asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, apie tai papildomai informuotas el. V. J.. Be kita ko, tokiu pat būdu (per „Mano VMI“ portalą ir el. paštu), V. J. 2025 m. spalio 7 d. buvo informuotas apie galimybę dalyvauti administracinio nusižengimo protokolo surašyme, o 2025 m. spalio 17 d. V. J. minėtas protokolas buvo įteiktas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, skundo matyti, jog V. J. skundą dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-13659-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25288258558, pateikė jį siųsdamas iš to paties elektroninio pašto adreso, kuriuo jam buvo siųsti ankščiau minėti dokumentai. Visa tai, leidžia daryti išvadą, kad nurodymas ir procesiniai dokumentai buvo įteikti laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl V. J. deklaratyvūs teiginiai apie negavimą nėra pakankami konstatuoti įteikimo procedūros pažeidimus.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus jų visumoje, darytina išvada, kad V. J., nevykdydamas teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti deklaracijas ir nebendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, todėl, teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų byloje Nr. AN-2-205-654/2018).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Vertinant nuobaudos individualizavimą, būtina atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę bei kitas pažeidimo padarymo ir bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta nei V. J. atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad už analogišką administracinį nusižengimą jis anksčiau baustas nėra, tačiau yra baustas pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, kai pažeidimo esmė buvo panaši, t. y. susijusi su individualios veiklos vykdymu bei Metinės pajamų deklaracijos nepateikimu teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Teismo vertinimu, nors minimali bauda šiuo atveju negali būti skiriama, kadangi, kaip minėta, V. J. yra baustas pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau ši aplinkybė savaime nepagrindžia paskirtos 300 Eur baudos dydžio, kuri akivaizdžiai yra neproporcinga padarytam pažeidimui, darytina išvada, jog nuobaudos tikslai gali būti pasiekti švelnesne sankcija.

Be to, iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame V. J. buvo siūlyta skirti pusę minimalios baudos, t. y. 40 Eur, kas leidžia spręsti, jog pirminiu vertinimu pažeidimas buvo laikytas mažesnio pavojingumo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus 100 Eur dydžio baudą, kuri atitinka proporcingumo, teisingumo ir individualizavimo principus bei yra pakankama administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti.

Esant šioms aplinkybėms, V. J. skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. VMI-01-ANR_N-13659-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25288258558, keistinas, ir už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje paskiriant 100 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-13659-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25288258558, dalį dėl V. J. paskirtos administracinės nuobaudos ir už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, paskirti 100 Eur baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.