Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui V. N. dėl žalos atlyginimo ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas bute gyveno šešis metus ir per tą laikotarpį atsakovas bute laikė dviračius, todėl sienos ir grindys buvo išteptos. Atsakovas 2021-09-30 elektroniniu laišku, pasiūlė ieškovui atnaujinti grindis ir išlaidas pasidalinti per pusę, ir šalys 2021m. spalio mėn. atliko grindų remontą. Atsakovas butą paliko nesutvarkytą, todėl ieškovas buvo priverstas kviesti butų valymo profesionalius valytojus kad išvalytų butą.

3. Atsakovas penkis mėnesius vėlavo sumokėti už 2021 metų komunalinius mokesčius ir nuomą, o už 2022 metus vieną mėnesį. Atsakovas privalo atlyginti nuostolius ir pagal buto nuomos sutarties 6 str. 1 p. sumokėti delspinigius už pavėluotą mokėjimą už komunalinius mokesčius ir nuomą. Ieškovo patirti nuostoliai pasireiškė:

3.1. Virtuvė: šaldytuvo durelių nulaužtos lentynos ir vidaus laikikliai – 50,00 Eur, atšokę palangės dažai – 30,00 Eur. Viso 80,00 Eur;

3.2. Vonia: suskaldyta keramikinė kriauklė - 60,00 Eur, išdaužyta vonios emalė -120,00 Eur, išdaužta veidrodžio dalis - 40,00 Eur, darbas- 50, 00 Eur. Viso: 270,00 eur.

3.3. Svetainė: sugadintos sieninės spintos stumdomų durų bėgiukai ir ratukai – 120,00 Eur, palangė – 80,00 Eur. Viso : 200,00 Eur;

3.4. Miegamasis: suplėšytas dvigulės lovos matrasas ir lūžęs stovas – 80,00 Eur, palangė – 80,00 Eur. Viso: 160,00 Eur.

3.5. Buto valymo paslauga - 300,00 Eur;

Viso nuostolių padaryta už 1010,00 Eur, atėmus depozitą -250,00 Eur = 760,00 Eur.

4.1 už 2021m. - 151 d. x 0,02% (386,50 Eur) =151x0,0773=11,67 Eur;

4.2. už 2022 m. – 30 d. x 0,02% (621,08 Eur) = 30 x 0,1242=3,73 Eur.

Viso atsakovas privalo ieškovui atlyginti 775,4 Eur, kurie atsirado dėl Atsakovo įsipareigojimų netinkamo vykdymo.

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

12. Ieškovas teismui pateikė 2016 m. ir 2022 m. vonios, kriauklės, veidrodžio, šaldytuvo ir palangės nuotraukas. Nuotraukose matosi koks yra skirtumas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas grąžino daiktus nuomotojui atkūręs jų būklę. Sudaužyta kriauklė, išdaužta vonios emalė, nuskeltas veidrodis, išlaužtas šaldytuvas, sugadintos palangės, suplėšyta lova ir sulaužyta durų stumdymo sistema negali būti laikoma, kad atkurtas daiktas kaip buvo. Tai yra mechaniniai pažeidimai, kurie buvo padaryti atsakovo nepertraukiamos šešių metų nuomos metu. Apeliantas pateikė naujus įrodymus - sugadintų daiktų kainininkus.

13. Teismo metu ieškovas paaiškino, kad 2022-07-30 atėjo pas nuomininką trise (ieškovas, sūnus ir uošvis), kad supažindintų sūnų su nuomininku, nes ieškovas negalės dalyvauti buto perdavime ir, kad vietoj ieškovo ateis raktų pasiimti sūnus. Vizito metu ieškovas apžiūrėti buto negalėjo, nes atsakovas pasakė, kad kambaryje miega kūdikis, todėl pasiliko koridoriuje, kad neužkrėstų kūdikio. Todėl apžiūrėjo tik vonios patalpą ir susitarė dėl laiko dėl raktų perdavimo mano sūnui. Buto perdavimo metu, buvo likę atsakovo daiktai, kurie gulėjo ant lovos ir spintose, todėl sūnus ir negalėjo pamatyti iš karto suplėšytos lovos. Tą patvirtino ir pats atsakovas.

14. Ieškovas teismui pateikė nuotraukas ir aprašė kokia padaryta žala, t.y. kad sudaužyta kriauklė ir suklijuota išdaužytą vonios emalė, nuskeltas veidrodis (pridedama nuotrauka Nr.3 ir 4). Teismo sprendime rašoma, kad nebuvo pateikta ieškovo daiktų konkrečios vertės, todėl apeliantas apygardos teismui pateikė papildomą 2023-01-31 parduotuvės Senukai vonios daiktų sąskaitą (pridedama Nr. 11 ir 12) ir panašių daiktų nuotraukas kaip Ieškovo bute. Teisme atsakovas pats patvirtino, kad nuomos metu ne dėl jo kaltės buvo sudaužyta kriauklė, išmušta vonios emalė ir išdaužtas veidrodis. Apeliantas mano, kad visą tai galėjo padaryti atsakovo neteisingai pritvirtintas prie sienos 2 metrų aukštyje dušo laikiklis arba trečio asmens netyčiniai veiksmai. Atsakovas negalėjo įrodyti, kad iškritęs veidrodis sudaužė vonios emalę ir keramikinę vokišką kriauklę, o veidrodis liko sveikas ir, kad savaitę bėgo iš čiaupo vanduo.

16. Vonios emalio pažeidimai, kriauklės įskilimai atsirado nukritus nuo sienos pakabintam veidrodžiui. Dėl šios priežasties buvo pažeistas ir pats veidrodis. Veidrodis nukrito nuo sienos dėl prasto pritvirtinimo, nes nukrito su tvirtinimo elementais. Veidrodį net ne atsakovas kabino, todėl negali būti ir atsakingas dėl jo tvirtinimo (pakabinimo) kokybės. Apie šį faktą buvo informuotas ieškovas.

17. Svetainės sieninės spintos durys jau nuo pat pradžių stumdėsi sunkiai. Per šešerius metus jų būklė dėl naudojimo galimai dar pablogėjo. Bėgiukai nesulaužyti, neišimti stovi savo vietose.

18. Svetainės palangės dažai vietomis tikrai atšokę dėl natūralaus susidėvėjimo. Tuo labiau, kad matyti atšokę keli skirtingų dažų sluoksniai, glaistas ir tai pirmiausia liudija nekokybišką palangės parengimą dažymui ir jos nudažymą. Neneigia, kad ant palangių laikė gėles, tačiau apeliantas tai žinojo ir dėl to niekada neprieštaravo, o gėlių vazonai, priešingai, nei teigia apeliantas, buvo su padėkliukais ir vanduo ant palangių tiesiogiai nenutekėdavo.

19. Dvigulės lovos čiužinys įplyšo dėl iššokusios spyruoklės. Audeklas, žinoma, galėjo prairti ir dėl natūralaus kasdienio naudojimo.

20. Tiek lova, tiek kiti daiktai, jau nenauji, jų garantinis laikas seniai pasibaigęs, todėl natūralu, kad jie gali sugesti. Apeliantas teisme patvirtino, kad lovai virš 8 metų. Tas pats pasakytina ir apie kitus daiktus. Taigi natūralu, kad daiktai dėvisi ir gali sugesti. Atsakovas visais daiktais, dėl kurių sugadinimo kilęs ginčas, naudojausi tvarkingai, pagal jų paskirtį, laikydamasis nuomos sutarties sąlygų ir padoraus gyvenimo taisyklių.

21. Buto perdavimo, pasibaigus patalpų nuomos sutarčiai, metu iš apelianto pusės jokių turto pažeidimų ir nuostolių, išskyrus vonios kambaryje konstatuotus turto sugadinimus, nurodyta nebuvo ir jokių pretenzijų pareikšta man nebuvo. Pareikšti reikalavimai prieštarauja pačių šalių buto priėmimo-perdavimo akte konstatuotoms aplinkybėms.

22. Be to, nėra ir negali būti nuomininko atsakomybės be kaltės. Ieškovas atsakovo kaltės faktiškai net neįrodinėjo. Vien gyvenimas nuomojamame bute ir naudojimasis ten esančiais daiktais, net jeigu jie sugedo ar susidėvėjo, nėra atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės įrodymas.

23. Apeliantas iš esmės net neneigdamas skundžiamo teismo sprendimo argumentų, bet atsakydamas į sprendime nurodytus argumentus teikia apygardos teismui naujus įrodymus, siekdamas pagrįsti tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, keičia, neva, sugadintų daiktų kainas arba padarytos žalos dydį ir tikslina reikalavimą (ieškinio dalyką). Taigi, iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Kai su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, turi būti teikiami ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Jokių argumentų, kodėl tik dabar teikiami nauji įrodymai, apeliantas savo skunde nenurodė. Nėra jokių abejonių, kad apelianto teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme tiek su ieškiniu, tiek vėliau – pvz., gavus atsiliepimą į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujai teikiamų įrodymų

25. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Apeliantas teikia apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, siekdamas pagrįsti tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, nurodo kitas galimai sugadintų daiktų kainas arba padarytos žalos dydį ir tikslina reikalavimą (ieškinio dalyką). Taigi, iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme, o tai prieštarauja CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

27. Kai su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, turi būti teikiami ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

28. Atsakovo atsiliepimas į ieškinį jau buvo grindžiamas argumentu, kad ieškovo (apelianto) nurodytos padarytos žalos vertės nepagrįstos jokiais įrodymais. Jokių argumentų, kodėl su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai, apeliantas savo skunde nenurodė. Teismo vertinimu, apelianto teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme tiek su ieškiniu, tiek vėliau – pvz., gavus atsiliepimą į ieškinį. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto prašymą dėl įrodymų pateikimo.

Dėl ginčo esmės

29. Byloje sprendžiamas ginčas, kada atsirado Buto trūkumai, ar jie atsirado dėl atsakovo kaltės, ar nulemti natūralaus nusidėvėjimo.

30. Ieškovas paršo taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę už Buto būklės pablogėjimą. Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

31. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas, leisdamas savo turtu naudotis kitiems asmenims, paprastai siekia gauti pajamų, t. y. gauti iš nuosavybės teise turimo daikto ekonominės naudos, todėl tais atvejais, kai išnuomotas daiktas netenka savo funkcionalumo ar jo dalies, daikto teikiama ekonominė nauda gali sumažėti, dėl ko nuomotojas gali patirti nuostolių. Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).

33. Įstatymas numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

34. Byloje nustatyta, kad nuo Buto nuomos santykiai tarp šalių nuo 2016-05-13 tęsėsi šešerius metus. Nėra duomenų, kad Butas ir įranga nuomos pradžios metu dar buvo nauji ir iki to nenaudoti. Šalys 2016-05-13 sudarė nuomos sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą su atsakovu dėl Buto nuomos. Atsakovas prieš pasirašydamas Nuomos sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą butą apžiūrėjo ir pretenzijų dėl išnuomojamo buto trūkumų ar neatitikimų kokybės reikalavimams nereiškė. Buto nuoma buvo žodžiu pratęsiama kiekvienais metais iki 2021-08-01, kai buvo sudaryta nauja nuomos sutartis, kuri galiojo iki 2022-08-01. Ieškovas teismui pateikė tik 2016-05-13 buto priėmimo - perdavimo aktą, nors 2021-08-01 buvo sudaryta minėta nauja patalpų nuomos sutartis. Šios sutarties 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad butas perduodamas pagal priėmimo – perdavimo aktą, pasirašomą abiejų šalių, tačiau aktas naujos sutarties sudarymo metu nebuvo sudarytas. Atsakovas pagrįstai teigia, kad nebuvo konstatuoti ir jokie pažeidimai. Faktiškai butas perduotas pagal esamą būklę, nors, atsakovo teigimu, ieškovo nurodyti pažeidimai jau buvo. Be to byloje nustatyta, kad ieškovas ir iki nuomos santykių pabaigos buvo Bute, o 2021 metais rugpjūčio mėnesį ginčo šalys bendrais ištekliais remontavo grindis. Šie faktai patvirtina aplinkybę, kad ieškovui dar iki nuomos santykių pabaigos buvo žinoma Buto būklė.

35. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, vadovaudamosi sutarties 2 straipsnio 3 punktu, 2022 m. liepos 30 d. šalys pasirašė priėmimo - perdavimo aktą, kuriame konstatavo, kad ,,…perduodamas butas su turtu: miegamajame integruota stumdomų durtų spinta, lentynos ir lova geros būklės, svetainėje integruota stumdomų durų spinta ir lentynos geros būklės, virtuvėje baldai ir buitinė technika geros būklės. Bute visi sietynai veikia ir langų stiklai sveiki. Vonioje sudaužyta (suklijuota) kriauklė ir vietomis išdaužta vonios emalė.“

36. Sutiktina su atsakovu, kad ir buto perdavimo pasibaigus patalpų nuomos sutarčiai metu iš ieškovo pusės jokių turto pažeidimų ir nuostolių, išskyrus vonios kambaryje konstatuotus turto sugadinimus, nurodyta nebuvo ir jokių pretenzijų pareikšta nebuvo. Be to, teismo vertinimu, nepaneigtas atsakovo argumentas, kad vonios kambario veidrodis nukrito nuo sienos dėl prasto pritvirtinimo, nes nukrito su tvirtinimo elementais. Veidrodį ne atsakovas kabino ir tvirtino prie sienos, todėl negali būti ir atsakingas dėl jo tvirtinimo (pakabinimo) kokybės. Apie šį faktą atsakovas buvo informavęs ieškovą ir tai buvo jam žinoma. Atsakovas daro tik prielaidas, kad visa tai galėjo atsitikti dėl neva neteisingai pritvirtinto dušo laikiklio ar dėl trečiųjų asmenų kaltės. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad vonios kriauklės suskaldymas, veidrodžio ir vonios įskilimai atsirado ne dėl atsakovo kaltės.

37. Pasibaigus nuomos santykiams, atsakovas privalėjo ieškovui perduoti tvarkingą Butą. Byloje nėra įrodymų, kad Butas buvo netvarkingas ir dėl atsakovo netinkamo Buto eksploatavimo reikėjo už 300 Eur atlyginimą samdyti valymo paslaugas teikiančią įmonę. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiomis fotonuotraukomis, sprendžia, kad sugadintos sieninės spintos stumdomų durų bėgiukai ir ratukai, praplyšęs lovos matrasas, lūžęs lovos stovas, atsilupę palangės dažai, nulaužtos šaldytuvo durelių lentynos ir vidaus laikikliai, labiau tikėtina, yra nulemti daugiau kaip šešerius metus trukusios buto eksploatacijos, t.y. natūralaus nusidėvėjimo. Teismo vertinimu, neįrodyti neteisėti atsakovo veiksmai, kurie lėmė turto būklės pablogėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinys atmestas pagrįstai, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.

38. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-04-14 pažyma Nr. APD-2023-06616 dėl antrinės teisinės pagalbos atsakovui V. N. išlaidų, kurios sudaro 146,67 Eur.

39. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

40. Ieškinį ir ieškovo apeliacinį skundą atmetus, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovo priteisiamos valstybei (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo R.L. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 146,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).