Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas su Kauno technikos kolegija 2009 m. rugpjūčio 13 d. sudarė Valstybės finansuojamų studijų sutartį, kurios 4 punktu įsipareigojo nutraukus sutartį arba pašalinus atsakovą iš aukštosios mokyklos, grąžinti į valstybės biudžetą studijų kainai valstybės finansuotose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Atsakovas 2010 m. vasario 11 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo, todėl jam atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Apie atsiradusią prievolę ieškovas informavo atsakovą pranešimais, tačiau atsakovas lėšų negrąžino. Atsakovui buvo išaiškinta galimybė teikti prašymą grąžinti lėšas dalimis, tačiau atsakovas tokio prašymo ieškovui nepateikė.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, 2020 m. spalio 22 d. byloje priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai.

Ieškovas atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė.

Teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi panaikino byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Šalims pasiūlyta iki teismo posėdžio pateikti rašytinius paaiškinimus dėl ginčo.

Dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir 2021 m. sausio 5 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Atsakovas su Kauno technikos kolegija 2009 m. rugpjūčio 13 d. sudarė Valstybės finansuojamų studijų sutartį Nr.U1-405 (toliau – ir Sutartis), kurios 4 punktu įsipareigojo, nutraukus sutartį arba pašalinus atsakovą iš aukštosios mokyklos, grąžinti į valstybės biudžetą studijų kainai valstybės finansuotose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

Atsakovas 2010 m. vasario 11 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo, šį faktą patvirtina išrašas iš Kauno technikos kolegijos 2010 m. vasario 19 d. Fondui pateikto valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašo. Atsakovui kilo pareigą grąžinti į valstybės biudžetą studijų kainai valstybės finansuotose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Kauno technikos kolegija 2010 m. vasario 19 d. siųstu pranešimu informavo ieškovą apie šios mokymo įstaigos studentus, nutraukusius sutartis išsiųsdama studentų sąrašą ir sutarčių kopijas. Ieškovas 2010 m. spalio 22 d. įspėjimu informavo atsakovą apie atsiradusią prievolę grąžinti lėšas nurodydamas, kad prievolę atsakovas privalo įvykdyti per 180 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo. Atsakovas 2010 m. gruodžio 22 d. pateikė ieškovui prašymą atleisti jį nuo lėšų grąžinimo. Apie prašymo netenkinimą ir apie prievolę ieškovui atsakovas informuotas 2011 m. vasario 15 d. pranešimu, kuriame, be kita ko, atsakovui išaiškinta galimybė teikti prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis. Atsakovas 2011 m. vasario 24 d. prašymu kreipėsi į ieškovą prašydamas sumažinti grąžintinos skolos dydį. 2011 m. balandžio 4 d. ieškovo raštu atsakovas informuotas apie tai, kad grąžintina suma yra apskaičiuota teisingai. 2014 m. rugpjūčio 14 d., 2016 m. birželio 16 d. raštais atsakovas pakartotinai informuotas apie pareigą grąžinti ieškovui lėšas nurodant, kad negrąžinus lėšų gera valia, bus kreiptasi į teismą.

Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę ieškovui, byloje nėra. 2020 m. rugsėjo 22 d. teisme gautas ieškovo ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes.

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį nurodydamas, kad skola atsirado 2010 m. vasario 11 d., ieškinį teismui ieškovas pateikė 2020 m. rugsėjo 16 d. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad prievolė grąžinti lėšas atsakovui atsirado 2010 m. vasario 11 d., tačiau jos įvykdymo terminas suėjo tik 2011 m. balandžio 20 d., nuo šios dienos Fondas įgijo teisę pateikti teismui ieškinį, todėl ir ieškinio senaties terminas turi prasidėti nuo šios dienos.

Ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą ir šio termino nustatymo pradžią, išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016).

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kauno technikos kolegija 2010 m. vasario 19 d. ieškovui siųstu pranešimu informavo ieškovą apie šios mokymo įstaigos studentus, nutraukusius sutartis išsiųsdama studentų sąrašą ir sutarčių kopijas. Studentų, nutraukusių sutarį su Kauno technikos kolegija, sąraše nurodytas ir atsakovas, su atsakovu sudarytos Sutarties nutraukimo data – 2010 m. vasario 11 d. ir Sutarties nutraukimo pagrindas – už nepažangumą. Ieškovas 2010 m. spalio 22 d. įspėjimu informavo atsakovą apie atsiradusią prievolę grąžinti lėšas nurodydamas, kad prievolę atsakovas privalo įvykdyti per 180 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo, taigi prievolės įvykdymo terminas suėjo 2011 m. balandžio 20 d., pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, prasidėjo ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d., 2016 m. birželio 16 d. raštais atsakovas pakartotinai informuotas apie pareigą grąžinti ieškovui lėšas nurodant, kad negrąžinus lėšų gera valia, bus kreiptasi į teismą, tačiau prievolės atsakovas neįvykdė. Ieškovo ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo teisme gautas 2020 m. rugsėjo 22 d., t. y. nepasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmetamas.

Dėl skolos priteisimo

Atsakovas su aukštąja mokykla (Kauno technikos kolegija) 2009 m. rugpjūčio 13 d. sudarė studijų sutartį Nr.U1-405. Pagal Sutartį atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2010 m. vasario 11 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo. Sutarties 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka studentas, nutraukęs Sutartį arba pašalintas iš aukštosios mokyklos, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį. Atsakovas studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, vadovaujantis Aprašo 4.2 punktu bei Sutarties 4 punktu, todėl jam atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą.

2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo XII-2534 (kuriuo priimta naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Šios nuostatos įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi administruojant lėšų grąžinimą – Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašas. Vadovaujantis Aprašo 4 punktu, lėšas į valstybės biudžetą grąžina valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurie savo noru nutraukia studijas arba yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis atsakovas 2010 m. gruodžio 22 d. pateikė ieškovui prašymą atleisti jį nuo lėšų grąžinimo, nurodydamas, kad yra pripažintas neįgaliu iki senatvės pensijos amžiaus. Šis prašymas buvo netenkintas, apie tai atsakovas informuotas 2011 m. vasario 15 d. raštu. Nors šioje byloje atsakovas neprašo atleisti jo nuo lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą, tačiau pareiškime atsakovas nurodo, kad su ieškovo reikalavimu nesutinka, todėl teismas, nagrinėdamas ginčą, pasisako ir dėl pirmiau nurodyto ieškovui teikto prašymo.

Atsakovas 2020 m. vasario 11 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo, todėl vadovaujantis Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 29 d.) 4.2 papunktyje nurodyta aplinkybe, jam atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Aprašo 6 punkte numatyta, kad Fondas atleidžia šio aprašo 4.1 punkte nurodytus asmenis nuo kainos grąžinimo, jeigu: asmuo studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki naujo studijų semestro pradžios raštu praneša aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.1. papunktis); asmuo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neįgaliu ir pateikia pažymą apie jo neįgalumą (6.2. papunktis); asmuo miršta (6.3. papunktis). Prievolė atsakovui atsirado vadovaujantis Aprašo 4.2 papunktyje nustatyta tvarka, todėl jam Aprašo 6 punktas negali būti taikomas. Aprašo 6 papunktyje nurodytos atleidimo nuo lėšų grąžinimo sąlygos taikomos tik Aprašo 4.1 papunktyje nurodytiems asmenims – tiems, kurie nutraukė studijas savo noru: aktyviais veiksmais išreiškė savo valią, informavo aukštąją mokyklą apie ketinimą nutraukti studijas. Aprašo 4.2 papunktyje nustatytu atveju, kai asmuo yra pašalintas iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka, Aprašo 6 punkte nurodyti atleidimo nuo lėšų grąžinimo pagrindai (įskaitant Aprašo 6.2 papunktį) nėra taikomi (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimas c. b. Nr. e2A-180-896/2019).

Atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, todėl jam kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius, CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Grąžintinų lėšų dydis įtvirtintas Aprašo 5 punkte. Pagal jį asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau nei nurodyta Apraše. Sutarties 3 punkte numatyta studijų kaina yra 1 332,25 Eur (4 600 litų), ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 666,13 Eur (50 proc. studijų kainos), ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo. Kadangi atsakovas pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu neįvykdė ir lėšų negrąžino, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas jam skaičiuojami delspinigiai, kurių suma – 0,02 procento nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Delspinigių suma už 180 dienų, atsižvelgiant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, yra lygi 23,98 Eur.

CK 6.210 str. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (690,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamas 16,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, 666,13 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 13 ct) skolos, 23,98 Eur (dvidešimt tris eurus 98 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (690,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,00 Eur (šešiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.