Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-54-291/2016 pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., A. M., Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarei N. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam palikėjos Z. M. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.

Nurodė, kad mirus motinai jis, kaip pirmos eilės pagal įstatymą įpėdinis, kreipėsi į notarą, tačiau notaras atsisakė pareiškimą priimti, nes pareiškėjo motina 2012 m. sudarė testamentą. 2009-01-20 jis patyrė sunkią buitinę traumą, ko pasėkoje buvo nustatyti daugybiniai kairės blauzdos lūžimai, kairės kojos girnelės ir kairio stipinkaulio lūžiai, dešinės pusės šonkaulio lūžis. Jis iki šiol sunkiai vaikšto, šlubuoja, turi dėvėti specialią avalynę, nuolat vartoti vaistus nuo skausmo. Jam diagnozuotas ir 2 tipo cukrinis diabetas, nuolat vargina odos niežulys. Artimiausiu metu planuojama antros akies kataraktos operacija, nes nustatyta komplikuota prasidedanti kairės akies katarakta. 2013-03-07 atlikta dešinės akies lęšiuko keitimo operacija. Šiuo metu ir palikimo atsiradimo metu vienintelės pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį – 166 Eur netekto darbingumo pensija (netektas darbingumas 60 procentų). Jokių santaupų, pajamų ar turto pareiškėjas neturi. Dėl esamos sveikatos būklės pareiškėjui rekomenduojama speciali mityba, skiriami kompensuojami ir nekompensuojami vaistai. Kas mėnesį vaistų įsigijimui reikia apie 70 eurų. Dėl negerėjančios sveikatos būklės yra objektyviai sumažėjusi pareiškėjo galimybė įsidarbinti. Dėl esamos sveikatos būklės Z. M. mirties dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti nepretenduodamas į palikimo dalį. Pareiškėjas išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo ir gydymo reikmėms.

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo R. M. prašė pareiškimą atmesti, nurodė, kad pareiškėjas nėra sulaukęs pensinio amžiaus, yra tik iš dalies darbingas, jam nėra nustatyta visiška negalia, nėra nustatyta slauga, darbingumas nustatytas terminuotai. Byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas ieškotų darbo Šiaulių rajone, gretimuose miestuose ar užsienyje. Pareiškėjo bendros sutuoktinių mėnesinės pajamos sudaro 744 Eur, sutuoktinių turto dalys yra lygios, vienam šeimos nariui tenkančios pajamos sudaro 372 Eur, kas yra daugiau nei minimali mėnesinė alga. Pareiškėjas turi tris pilnamečius vaikus, kurie turi pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjui S. M. jo motinos Z. M. mirties dieną - (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.

Teismas nurodė, kad 2012-01-09 Z. M. surašė testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po savo mirties paliko sūnui R. M., (duomenys neskelbtini) Z. M. mirė. 2015-04-21 Šiaulių m. 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž. išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, iš kurio matyti, jog R. M. paveldimą turtą sudaro žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) bei piniginės lėšos, esančios „Swedbank“ AB.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas jokio nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių savo vardu nėra įregistravęs. 2009-01-20 pareiškėjas patyrė sunkią traumą buityje, ko pasėkoje jam buvo nustatyta daugybė kairės blauzdos lūžimų, kairės girnelės ir kairio stipinkaulio lūžis, dešinės pusės kairio šonkaulio lūžimas. Pareiškėjas sunkiai vaikšto, šlubuoja, turi dėvėti specialią avalynę, nuolat naudoti vaistus nuo skausmo. Jam yra diagnozuotas ir 2 tipo cukrinis diabetas, vargina odos niežulys. Artimiausiu metu planuojama antros akies kataraktos operacija, nes nustatyta komplikuota prasidedanti kairės akies katarakta. Dešinės akies lęšiuko keitimo operacija atlikta 2013-03-07. S. M. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir palikimo atsiradimo metu vienintelės pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį - 166 Eur netekto darbingumo pensija. Aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė ėmė kreditus jo gydymui, patvirtina, jog ir pats S. M. bei jo šeima neturėjo pakankamų lėšų būtiniausių poreikių patenkinimui. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Z. M. mirties dieną 2014-12-25 pareiškėjas S. M. neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, t. y. motinos mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo S. M. pareiškimą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 straipsniai), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, padarė nelogiškas išvadas ir dėl to priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė CK 5.20 straipsnio nuostatas ir visiškai nemotyvavo išlaikymo reikalingumo.

7.2. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas turi galimybę gauti ir realiai gauna didesnes, nei pareiškėjo nurodytos 166 eurų, pajamas. Pareiškėjas pardavė automobilį „Fiat Ulysse“, kurio kaina 7596 Lt (2199,95 Eur), pardavimo faktą pripažino ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu. Automobilio kaina sudaro 13 mėnesių pareiškėjo pajamas. Šios aplinkybės neatskleidimas teismui ir suinteresuotam asmeniui rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas nepateikė teismui visų duomenų. Teismas turėjo padaryti išvadą, kad pareiškėjas versliškai užsiima prekyba automobiliais. Pareiškėjas turėjo paneigti aplinkybę dėl automobilio pardavimo, tačiau to net nebandė daryti.

7.3. Šiaulių apylinkės teismas apsiribojo tik pavieniais faktais ir visiškai nevertino aplinkybių visumos. Pirmos instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tik tuo, jog pareiškėjui nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ir tuo, jog buvo sudarytos vartojimo kreditų sutartys. Teismas tik išvardijo kitus bylos duomenis, tačiau visiškai jų neanalizavo bei nepasisakė dėl aplinkybių, kurios buvo akcentuojamos tiek atsiliepime į S. M. pareiškimą, tiek suinteresuoto asmens R. M. atstovo advokato R. T. baigiamojoje kalboje.

7.4. Pareiškėjas teismui yra pateikęs tik UAB „Personalo valdymo sistemos“ atsakymą dėl galimybės įsidarbinti Šiaulių mieste. Tuo tarpu įdarbinimo paslaugas Šiaulių mieste internetinio portalo www.info.lt duomenimis teikia 17 įmonių. Iš UAB „Personalo valdymo sistemos“ pateikto atsakymo matyti, jog pareiškėjas yra pateikęs ketinimą įsidarbinti tik Šiaulių mieste. Duomenų, jog pareiškėjas ieškotų darbo Šiaulių rajone, gretimuose miestuose, užsienyje, nėra. Visa tai rodo, jog pareiškėjui pakanka jo turimų lėšų ir darbo jis intensyviai neieško.

7.5. Niekuo nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditai buvo imami gydymui ar kitų būtiniausių poreikių tenkinimui. Kredito sutartys nėra tikslinės, esant duomenų apie pareiškėjo vykdomą prekybą automobiliais, labiausiai tikėtina, kad kreditas buvo paimtas tikslu gauti apyvartinių lėšų.

7.6. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino duomenų, jog nors pareiškėjo pajamos per mėnesį yra 166,00 Eur mokama netekto darbingumo pensija, tačiau jo sutuoktinė dirba ir jos darbo užmokestis palikimo atsiradimo metu vidutiniškai per mėnesį sudarė 578,00 Eur. Bendros sutuoktinių mėnesinės pajamos - 744 00 Eur, vienam šeimos nariui tenkančios pajamos sudaro 372 Eur, kas yra žymiai daugiau už visą dieną dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens pajamas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas S. M. nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nevertino aplinkybės, anot apelianto, po to, kai jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, kad jis versliškai nupirko ir pardavė automobilius. Šią aplinkybę neva teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas. Tai yra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta ir tik paties apelianto padaryta išvada. Apeliantas neįrodė aplinkybės, kad pareiškėjas vertėsi automobilių prekyba ir jo pajamos buvo didesnės, nei nurodė pareiškėjas. Šios bylos kontekste reikšminga nustatyti, ar paties pareiškėjo palikimo atsiradimo laiku turėtas turtas (pajamos, santaupos, jam priklausantis nekilnojamas ir kt. turtas, jei toks yra, iš jo galimos gauti pajamos) buvo pakankamas save išlaikyti, o materialinės teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių tarpusavio turtinius ir neturtinius santykius, nėra tiek reikšmingos, kiek aplinkybės nustatymas, kad pareiškėjo turtas nepakankamas. Pareiškėjas bandė įsidarbinti per privačias įdarbinimo agentūras, dėl įsidarbinimo galimybės apelianto darbovietėje teiravosi ir paties suinteresuoto asmens, todėl pareiškėjas nebuvo ir nėra pasyvus darbo paieškose, tačiau jo įsidarbinimo galimybės, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, mažiau nei minimalios, ir tą sąlygoja objektyvios priežastys. 2011-10-28 Vartojimo kredito sutarties pagrindu buvo gauta 2896,30 Eur (10 000,00 Lt) lėšų suma gydymo išlaidoms, kredito paskirtis – gydymo išlaidoms. 2013-03-01 Vartojimo kredito sutarties pagrindu gauta 958,45 Eur (3000,00 Lt) suma, kuri panaudota akių operacijos Kauno klinikose apmokėjimui. Palikimo atsiradimo laiku vienos iš dukterų, E. M., pajamos sudarė 190 Eur/mėn, todėl jai ir pačiai buvo reikalinga parama. Advokatas gali teikti teisines paslaugas už atlyginimą arba neatlygintinai, todėl teisinių paslaugų nemokamas teikimas pareiškėjui atitiko įstatymo nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.). Ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijai (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008). Atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.).

10. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskirtai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad palikėja Z. M. 2012 m. sausio 9 d. testamentu visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po savo mirties paliko sūnui R. M.. Testamente nurodyta, kad testatorei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.20 straipsnio turinys „Teisė į privalomą palikimo dalį“ išaiškintas (1 p.), palikėjos vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjos mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis) (2 p.). Z. M. pasirašytą testamentą patvirtino notarė N. M.. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad net ir išaiškinus palikėjai CK 5.20 straipsnio turinį – teisę į privalomąją palikimo dalį, palikėja išreiškė valią po jos mirties visą jai priklausiusį turtą palikti sūnui R. M.. Testamentas yra valinis veiksnaus asmens sprendimas ir ne mažiau reikšminga yra pačios palikėjos testamente išreikšta valia, kuria teisę į palikimą ji suteikė savo sūnui R. M.. Kai yra įpėdiniai pagal įstatymą, o įpėdiniais pagal testamentą paskiriami kiti asmenys, tai vertintina kaip testatoriaus valia įstatyminius įpėdinius dėl vienokių ar kitokių priežasčių eliminuoti iš potencialaus paveldėtojų rato.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. M., būdamas mirusiosios sūnus, kreipėsi į teismą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), todėl svarbu nustatyti, ar pareiškėjui palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas rodo, kad apeliantui buvo mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 576,09 Lt (166,84 Eur). Transporto priemonių bei nekilnojamojo turto pareiškėjo vardu neįregistruota. Suinteresuotas asmuo R. M. į bylą pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei skelbimą apie transporto priemonės „Fiat Ulysse“ pardavimą. Iš skelbimo turinio matyti, kad automobilis „Fiat Ulysse“ buvo pardavinėjamas už 7596 Lt. Išklausius pirmosios instancijos teismo 2015-12-21 posėdžio garso įrašą nustatyta, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad 2014-2015 metais jis turėjo šį automobilį, važinėjo šiuo automobiliu, juo buvo parvežta iš slaugos ligoninės ir pareiškėjo motina Z. M.. Pareiškėjas taip pat pripažino, kad šį automobilį pardavė 2015 m. (garso įrašas nuo 35.40 min.), o tai rodo, kad pareiškėjas už šią transporto priemonę gavo pajamų, kurių pareiškime nenurodė. Pareiškėjo teigimu ši transporto priemonė nebuvo įregistruota, tačiau buvo deklaruota jo vardu. Taigi, nurodytos aplinkybės įrodo, kad palikėjos Z. M. mirties dieną pareiškėjas turėjo kilnojamąjį turtą 2200 Eur (7596 Lt) vertės, tačiau teismui šių aplinkybių nenurodė. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas nurodė, kad išlaidos, susijusios su sveikatos gerinimu, per mėnesį sudaro 70 Eur, gyvenamojo namo išlaikymui per mėnesį skirtina pareiškėjo išlaidų dalis sudaro 31 Eur, pragyvenimui: rūbų, maisto pirkimui, laisvalaikiui ir kitiems poreikiams tenkinti liekančios lėšos yra nepakankamos (tik apie 60 Eur).

13. Pareiškėjas S. M. pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, kad jo sutuoktinė dirba ir jos darbo užmokestis palikimo atsiradimo dienai sudarė 578 Eur, be to, pareiškėjo sutuoktinė iš savo gaunamo atlyginimo padeda materialiai Šiaulių universitete studijuojančiai dukrai. Pažyma apie darbo užmokestį patvirtina, kad palikėjos mirties dieną A. M. buvo mokamas 2027,49 Lt (587,20 EUR) atlyginimas.

14. CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įvertinus pareiškėjo S. M. gaunamą 166,84 Eur netekto darbingumo pensiją bei jo sutuoktinės A. M. gaunamą darbo užmokestį 2014 m. gruodžio mėnesį, konstatuotina, kad bendros sutuoktinių pajamos per mėnesį sudarė 754,04 Eur, vienam šeimos nariui tenkančios pajamos – 377,02 Eur (1301,77 Lt). Statistikos departamento duomenimis nuo 2014 m. spalio 1 d. patvirtinta minimali mėnesio alga buvo 1035 Lt (300 Eur). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad net ženkliai mažesnė gaunamos pensijos suma pakankama konstatuoti, kad pensininkas ar neįgalusis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (civilinė byla Nr. 3K-3-173/2009). Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo S. M. vienam šeimos nariui tenkančios pajamos 2014 m. gruodžio mėnesį, t. y. testatorės mirties dieną, buvo didesnės už Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesio algą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, palikėjos mirties dieną (duomenys neskelbtini) A. M. nuosavybės teise priklausė mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2003-03-05 dienai buvo 12894 Eur. Minėto turto rinkos vertė nustatyta 2003 m. kovo 5 d., todėl neatmestina ta aplinkybė, jog dabartinė šio nekilnojamojo turto vertė gali būti žymiai didesnė. Įvertinant tai, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ½ dalis minėto žemės sklypo, kurios vertė 6447 Eur, nuosavybės teise priklauso ir pareiškėjui S. M., kadangi nėra duomenų, jog tai būtų asmeninė jo sutuoktinės nuosavybė (CK 3.117 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nuosavybės turėjimas yra vienas iš argumentų, pagrindžiančių, jog asmuo nėra reikalingas išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šio nekilnojamojo turto vertę ir į pareiškėjui per mėnesį tenkančias pajamas (377,02 Eur), kurios buvo didesnės nei tuo metu vieno mėnesio minimali alga (300 Eur), konstatuoja, kad S. M. turimas turtas ir gaunamos pajamos palikėjos mirties dieną (2014-12-25) buvo pakankami būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti ir išlaikymas pareiškėjui nebuvo reikalingas.

15. Nesutiktina su pareiškimo argumentu, kad pareiškėjo sutuoktinė A. M. iš savo gaunamo atlyginimo turi materialiai padėti Šiaulių universitete studijuojančiai dukrai. CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje. Tėvai privalo išlaikyti savo pilnamečius vaikus tuo atveju, jeigu jie tokias galimybes turi. Pažymėtina, kad byloje pateikta VSDFV Šiaulių skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad pareiškėjo dukra E. M. nuo 2012-11-02 dirba UAB „Audimas“ ir gauna pastovų mėnesinį darbo užmokestį. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad E. M. draudžiamosios pajamos 2014 m. rugsėjo mėnesį sudarė 902 Lt, spalio mėnesį – 983 Lt, lapkričio mėnesį – 1369 Lt, gruodžio mėnesį – 1003, 80 Lt. Šiaulių universiteto pažymoje nurodyta, kad E. M. priimta į sveikatos edukologijos bakalauro studijų programos pirmą kursą studijuoti ištęstine studijų forma į valstybės nefinansuojamą vietą nuo 2010 m. rugsėjo 22 d., išbraukta pačios prašymu nuo 2013 m. vasario 19 d., E. M. priimta į sveikatos edukologijos bakalauro studijų programos penktą kursą nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad E. M. nebuvo reikalingas išlaikymas, nes ji pati dirbo ir turėjo galimybę tenkinti savo poreikius, o palikėjos mirties dieną (2014-12-25) ji Šiaulių universitete nesimokė.

16. Vertinant, ar pareiškėjas turi teisę į privalomą palikimo dalį, būtina atsižvelgti ir į tai, ar asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisė į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis.

17. Pareiškėjas S. M. teismui pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, iš kurios matyti, kad S. M. iki 2026-12-03 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, draudžiant jam atlikti darbus, susijusius su krovinių kėlimu rankomis, kai krovinio svoris viršija daugiau nei 15 kilogramų, ir darbus, susijusius su nuolatiniu vaikščiojimu. Darbus, neviršijančius nurodytų parametrų, pareiškėjui buvo leidžiama dirbti, tačiau pareiškėjas nedirbo, darbo biržoje kaip ieškantis darbo nesiregistravo. Šiaulių teritorinės darbo biržos 2015-03-31 raštas patvirtina, kad pareiškėjas S. M. buvo registruotas Šiaulių teritorinėje darbo biržoje tik laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 21 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. Duomenų apie vėlesnį registravimąsi darbo biržoje pareiškėjas nepateikė. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad pagal pareiškėjo atstovės advokatės I. G. nurodytą išsilavinimą ir gyvenamąją vietą, per 2013 ir 2014 metus K. seniūnijoje, Šiaulių rajone, 11 darbdavių buvo įregistravę 17 laisvų darbo vietų, išsilavinimas pretendentams – nuo pradinio iki vidurinio išsilavinimo. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas tiek 2013 metais, tiek 2014 metais turėjo galimybių įsidarbinti. UAB „Personalo valdymo sistemos“ atsakymas dėl galimybės įsidarbinti Šiaulių mieste patvirtina, kad pareiškėjas dėl įsidarbinimo kreipėsi tik 2015 metais, prieš kreipiantis į teismą. Sutiktina su R. M. argumentu, kad įdarbinimo paslaugas Šiaulių mieste teikia ne tik UAB „Personalo valdymo sistemos“, bet ir daugiau įmonių, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į jas dėl darbo paieškos. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjas neišnaudojo visų objektyviai įgyvendinamų galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, t. y. neįgyvendino galimybės pagerinti turtinę padėtį, ir šis neveikimas negali būti pripažintas svarbia priežastimi nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjui jo motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas (CPK 178 str., 185 str.). Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas palikėjos mirties dieną būtų buvęs skolingas kredito įstaigoms, laiku nemokėjęs palūkanų ar kredito dalies ar būtų įsiskolinęs už komunalinius patarnavimus, o tai patvirtina, jog pareiškėjo finansinė padėtis nagrinėjamu laikotarpiu atitiko būtinų jo gyvenimo reikmių visumą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 str., 185 str.).

18. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad aplinkybę, jog pareiškėjas ir jo šeima neturėjo pakankamų lėšų būtiniausių poreikių tenkinimui, patvirtina šeimos gauti kreditai. Pažymėtina, kad 2013-03-01 vartojimo kredito sutartis Nr. 13-013279-GV nepatvirtina auščiau nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų. Minėta vartojimo kredito sutartimi suinteresuotam asmeniui A. M. buvo suteiktas 3000 Lt kreditas vartojimo reikmėms, galutinis kredito grąžinimo terminas numatytas 2014 m. vasario 12 d. Byloje nėra duomenų, kad ši sutartis buvo neįvykdyta, t.y. kreditas negrąžintas. Kadangi palikimo atsiradimo metu (2014-12-25) šis vartojimo kreditas buvo grąžintas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį vertino kaip įrodymą, pagrindžiantį pareiškėjo pajamų trūkumą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2011-10-28 AB Swedbank A. M. suteikė 10 000 Lt (2896,20 Eur) kreditą gydymosi išlaidoms, tačiau pareiškėjas nenurodė, o ir byloje nėra pateikta įrodymų, kam buvo panaudota ši ženkli kredito suma. Dešinės akies lęšiuko keitimo operacija buvo atlikta 2013-03-07 ir, pareiškėjo teigimu, šiai operacijai 2013-03-01 buvo suteiktas 3000 Lt (868,86 Eur) vartojimo kreditas. Tuo tarpu 2011 metais pareiškėjui nebuvo atliekama operacija ar teikiamos kitos brangios gydymo paslaugos, kurios būtų pareikalavusios ženklių piniginių išlaidų. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad 10 000 Lt kreditas buvo panaudotas pagal paskirtį, darytina išvada, kad gydymo išlaidoms skirtas kreditas galėjo būti panaudotas ne tik gydymo reikmėms. 2015-12-21 teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad dalis kredito buvo panaudota ne tik gydymo reikmėms, bet, jo teigimu, dukrai. Pareiškėjo pateikti įrodymai apie kairios akies operaciją ir patirtas išlaidas negali būti vertinami, nes jie patvirtina pareiškėjo sveikatos sutrikimus jau po palikėjos mirties, t. y. 2015 metais. Pažymėtina ir tai, kad pagal LR Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą, asmenims, pripažintiems nedarbingais, kompensuojama 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų, sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui, kainos. Kad pareiškėjui yra kompensuojami vaistai cukriniam diabetui gydyti, patvirtina medicinos dokumentų išrašai.

19. CK 3.205 straipsnio 1 dalis numato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus bei jais rūpintis. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas turi pilnamečių vaikų, kurie pagal įstatymą turi pareigą išlaikyti paramos reikalingą tėvą (CK 3.205 straipsnis), savaime nėra pagrindas atmesti pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo. Nagrinėjamos bylos duomenimis, pareiškėjo pilnamečiai vaikai palikimo atsiradimo metu nerėmė pareiškėjo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, jog pareiškėjo suaugęs vaikas teikia jam išlaikymą, gali būti vertinama kaip patvirtinanti išlaikymo pareiškėjui reikalingumą. Jeigu tokiai išvadai neprieštarauja kitų bylos aplinkybių visuma, jeigu kitos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas gali patenkinti būtiniausias gyvenimo reikmes ir be išlaikymo, jo teikimo faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme išlaikymas pareiškėjui reikalingas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-529/2010 ir kt.). Tai, kad pareiškėjo pilnamečiai vaikai nerėmė pareiškėjo finansiškai, tik patvirtina, jog palikėjos mirties dieną jam išlaikymas nebuvo reikalingas.

20. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, pareiškėjas nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, byloje naudojosi profesionalaus advokato paslaugomis. Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011). Pažymėtina, kad pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 5 punktą, apeliantas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti. Nesutiktina su pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad pareiškėjui teisinė pagalba buvo teikiama nemokamai, nes 2015-03-17 Atstovavimo sutartyje Nr. 288/15 advokatė ir pareiškėjas susitarė, kad honoraro dydis bus nustatomas atskiru šalių susitarimu. Byloje nepateikta įrodymų, kad atstovavimo sutarties šalys susitarė dėl nemokamos teisinės pagalbos teikimo. Be to, pareiškėjas neprašė atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti šio mokesčio mokėjimą, ir žyminį mokestį sumokėjo. Minėtos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog neturi pakankamai lėšų ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, ir šių lėšų palikėjos mirties dieną nepakako būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį.

21. Sutiktina su apelianto argumentu, kad iki testatorės mirties, beveik šešis metus, pareiškėjas tenkino savo būtinus poreikius, ir dėl išlaikymo reikalingumo nesikreipė, sugebėjo integruotis visuomenėje ir susitvarkyti savo buitį bei užsitikrinti jo poreikius atitinkančią gyvenimo kokybę. Be to, pareiškėjas nesiregistravo darbo biržoje ir neišieškojo jo sveikatos būklę atitinkančio darbo. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad išlaikymas pareiškėjui nėra būtinas, o palikimo atsiradimo metu jis turėjo pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas išlaikymo reikalingumo pareiškėjui klausimą, neatskleidė bylos esmės, neteisingai įvertino pateiktus byloje įrodymus, nevertino pareiškėjui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalies ir jo vertės, pareiškėjo ir jo sutuoktinės gaunamų pajamų, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas ir jis įgijo teisę į privalomąją palikimo dalį. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas naikina Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą ir priima naują sprendimą – pareiškimą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atmetus pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, iš pareiškėjo S. M. suinteresuotam asmeniui R. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Suinteresuotas asmuo R. M. patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 41 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u sprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo S. M. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 291 Eur (du šimtai devyniasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų.