- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-10
- Bylos Nr.
- e2S-1076-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00694-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- L. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui R. B. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Tauragės rajono apylinkės teisme priimtas ieškovės L. M. ieškinys atsakovui R. B. dėl 2017-01-21 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pinigų už automobilį grąžinimo.Ieškiniui užtikrinti ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir/ar nekilnojamąjį daiktą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-04-03 nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir ieškovės L. M. reikalavimo įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui R. B. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, už 9 000,00 Eur sumą, uždraudžiant atsakovui disponuoti areštuotu turtu, vykdyti bet kokius atsiskaitymus iš areštuotų piniginių lėšų, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal pareikštą reikalavimą, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, o lėšų nesant ar esant nepakankamai, papildomai areštavo atsakovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, už 9 000,00 Eur sumą (įskaitant areštuotų piniginių lėšų sumą), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą, turto vertės sumažinimą bei jo ir iš jo kylančių teisių apribojimą.Teismas nurodė, jog teismų praktikoje preziumuojama, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jei kilo turtinis ginčas dėl didelės sumos. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui dėl 9 000,00 Eur skolos priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas tikėtinai pagrįstas, į jo turtinį pobūdį, į didelę pareikšto reikalavimo sumą – 9 000,00 Eur, taip pat neturėdamas duomenų apie tikrąją atsakovo finansinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovės prašymą tenkino.Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Be to, šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo, todėl atsakovo interesai taip pat neturi būti ignoruojami. Taigi teismas taikė tokią laikinųjų apsaugos priemonių seką: pirma eile areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – nekilnojamąjį turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-04-03 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti, teismo nutartį, kuria būtų patenkintas atskirasis skundas, leisti vykdyti skubiai.Atsakovas nurodo, kad įstatymo leidėjas įtvirtino dvi sąlygas, kurios turi egzistuoti, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. turi būti nustatytas preliminarus ieškinio pagrįstumas ir įrodyta reali grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui. Ieškovė neįrodė nei vienos iš šių sąlygų, dėl to pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai.Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino ieškinio pagrįstumo. Skundžiamoje nutartyje nepateiktos aiškios priežastys ir motyvai, kodėl teismas mano, jog ieškinys yra pagrįstas, o atsakovas gali imtis kokių nors veiksmų išieškojimui išvengti. Išsamiai įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus akivaizdu, jog kyla daug abejonių dėl ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių bei teisinio pagrindo panaikinti šalių sudarytą sutartį. Šioje proceso stadijoje pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškinys preliminariai pagrįstas, taigi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Kaip vienintelę aplinkybę, rodančią galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui, pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad ieškinio suma yra didelė. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne. Teismas konkrečiam asmeniui pareikšto turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal asmens turto vertę, pajamas, įsipareigojimus.Ieškovė neįrodė, jog pareikšto ieškinio suma atsakovui laikytina didele ir dėl to gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas teigia, jog jo finansinė padėtis gera: vien jam priklausančio nekilnojamojo turto vertė viršija ieškovės pareikšto ieškinio sumą, dėl to akivaizdu, jog nėra jokios grėsmės būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui.Be to, atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pirma eile areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir, tik jų nesant ar esant nepakankamai, papildomai areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eilė prieštarauja aktualiai teismų praktikai, nepagrįstai bei neproporcingai suvaržo atsakovo teises ir teisėtus interesus, dėl to egzistuoja papildomas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo skundą atmesti.
Šalies argumentai
5.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovas skunde nurodo tiesos neatitinkančias ir žinomai melagingas aplinkybes dėl ieškinio nepagrįstumo.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovas akivaizdžiai klaidina teismą teigdamas, kad jo turto vertė yra žymiai didesnė nei nurodyta VĮ Registrų centro pažymose. Iš atsakovo pateiktų išrašų matyti, jog atsakovo žemės sklypams taikomas areštas. Taigi jau nuo 2014 metų atsakovui apribota nuosavybės teisė į dalį turto, o tai patvirtina, kad atsakovas turi ir kitų kreditinių įsipareigojimų, kurie nėra įvykdyti. Dėl šios priežasties nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eilė, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog šiuo atveju neegzistuoja nei viena iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo mastą, yra gera.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas būsimo ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia. Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, jog preliminarus (lot. prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011, etc.). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, jog ieškovės reikalavimas tikėtinai pagrįstas. Nors atsakovas atskirajame skunde nurodo eilę faktinių aplinkybių, kurios, jo nuomone, rodo akivaizdų ieškinio nepagrįstumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Kaip minėta, teismo išvada dėl ieškinio pagrįstumo taikant laikinąsias apsaugos priemones apsiriboja tuo, jog teismas, atsižvelgdamas į faktinių ir teisinių ieškinio argumentų pobūdį, konstatuoja ieškinį nesant akivaizdžiai nepagrįstą, tačiau tai visiškai nereiškia, jog teismas turėtų tirti ar vertinti ieškinio faktinius bei teisinius argumentus iš esmės, taip pat iš esmės įvertinti juos pagrindžiančius ieškovo pateiktus įrodymus. Priešingai, šioje proceso stadijoje, t. y. taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja bylos iš esmės. Atsakovas atskirajame skunde ieškinio pagrįstumą kvestionuoja argumentais, dėl kurių pagrįstumo bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės (t. y. ar ieškovė, sudarydama sutartį, buvo ar nebuvo suklaidinta, kokią sumą sumokėjo už perkamą transporto priemonę ir pan.). Kadangi ieškovės reiškiamas reikalavimas teisiškai įmanomas, ieškinys suformuluotas tinkamai, pagrįstas faktiniais bei teisiniais argumentais (kurių atitikimą tikrovei teismas vertins nagrinėdamas bylą iš esmės) ir tinkamais bei leistinais įrodymais, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.Atsakovas taip pat teigia, jog jo turtinė padėtis, atsižvelgiant į reiškiamo reikalavimo pobūdį, yra pakankamai gera, todėl nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Pažymėtina, kad tai, ar ieškinio suma lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, visada turi būti įvertinama per atsakovo finansinės padėties prizmę. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Bet kuriuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui būtų vertinama kaip didelė, ar ne, vien ši aplinkybė negalėtų būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016 ir 2-28-407/2016 ir kt.). Kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdumui, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Savo turtinei padėčiai pagrįsti atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė tik išrašus iš VĮ Registrų centro duomenų bazės. Iš jų matyti, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso trys sklypai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), vienas iš jų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su R. B.. Pažymėtina, jog iš antstolio į bylą pateikto 2017-04-11 turto aprašo matyti, kad, vykdydamas skundžiamą nutartį ir aprašydamas nurodytus sklypus, antstolis sklypus įvertino bendra 7 585 Eur. Nors atsakovas teigia, jog sklypų vertė žymiai didesnė nei nurodyta VĮ Registrų centro pažymose, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat atsakovas nepateikė daugiau jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį. Kadangi atsakovui reiškiamas 9 000 Eur dydžio reikalavimas, darytina išvada, jog reiškiamo reikalavimo mastas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, galėtų kelti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau vien šio fakto taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepakanka. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuoti antstolių nuo 2014 metų. Atsakovas, teigdamas, jog sklypų vertės pakanka reiškiamam reikalavimui patenkinti, niekaip nepaaiškina, net nemini šios aplinkybės. Nurodytą faktą kartu su reiškiamo reikalavimo mastu, papildomai padidinančiu grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismo vertina kaip pagrindą abejoti atsakovo sąžiningumu, dėl to konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo vykdymui. Atsakovas taip pat ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eilę. Nagrinėjamu atveju teismas pirma eile areštavo atsakovui priklausančias lėšas ir, tik jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus.Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.Teismas privalo parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios ne tik apsaugos ieškovo interesus, bet kartu sukels kuo mažesnę neigiamą įtaką skolininkui. Teismų praktikoje pažymima, kad piniginių lėšų areštas tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims yra itin skausmingas, nes tiesiogiai suvaržo įmonės veiklą ar fizinio asmens normalią gyvenimo tėkmę. Todėl ieškinio reikalavimams užtikrinti paprastai pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia atsakovui patirti mažiau neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015).Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos, sukeliančios atsakovui didesnius turtinius ribojimus nei tai yra būtina, todėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių eilė keistina, pirma eile areštuojant atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir tik šio nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau neteisingai nustatė jų eilę, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p).Bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už paduotą atskirąjį skundą ir advokato teisinės pagalbos išlaidų ruošiant atskirąjį skundą) paskirstymo klausimas nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-20 nutartis priimta civilinėje byloje Nr.e2-701-464/2017).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį pakeisti, nurodant, jog ieškovės L. M., gim. 1968-07-26, gyvenančios (duomenys neskelbtini), reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikomos laikinosios apsaugos priemonės – areštuojamas atsakovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, esantis pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą, turto vertės sumažinimą bei jo ir iš jo kylančių teisių apribojimą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuojamos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui disponuoti areštuotu turtu, vykdyti bet kokius atsiskaitymus iš areštuotų piniginių lėšų, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal pareikštą reikalavimą, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui; bendras turtas arešto mastas – 9 000 Eur.
Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.