- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- A-822-207-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- E. S.
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, paršydamas priteisti jam iš atsakovo 15000 Lt neturtinę žalą bei teismo išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, jog 2007-08-16 Marijampolės PK VP EPS vyresniojo specialisto nutarimu jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 2500 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 30 mėnesių už tai, kad neva jis 2007-07-26 Kaune, Panerių – Linkuvos gatvių sankryžoje, vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, taip pat būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis). 2007-11-15 Kauno apygardos administracinis teismas minėtą Marijampolės policijos komisariato nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, kadangi buvo nustatyta, kad E. S. jis nurodytu laiku Kaune automobilio nevairavo ir jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė. Apie tai, kad jam yra paskirta administracinė nuobauda pareiškėjas sužinojo po to, kai laikraščiuose „Suvalkietis“ ir „Savaitė“ perskaitė informaciją apie tai, kad už vairavimą esant neblaiviam jam atimta teisė vairuoti. Dėl šio neteisėto nutarimo jis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad pareiškėjui E. S. Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto 2007-08-16 nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 2500 litų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 30 mėnesių už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 3 d., 123 str. 1 d., padarymą, t.y. už tai, kad jis 2007-07-26 Kaune, Panerių – Linkuvos gatvių sankryžoje vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra bei būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis). 2007-11-15 Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi minėtas nutarimas panaikintas ir administracinė byla nutraukta, neesant pareiškėjo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d., 126 str. 3 d., sudėties (adm. byla Nr. 11-1509-554/07).
Teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.245 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (Civilinio kodekso 6.271 str. 2 d.). Kadangi Civilinio kodekso 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, neribodamas šio straipsnio taikymo, jog veiksmai būtų atlikti viešojo administravimo srityje, šis straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimą. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17 – 1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A14–751/07).
Pažymėjo, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008). Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Teisinį pagrindą neturtinei žalai, atsiradusiai viešojo administravimo srityje, atlyginti sudaro Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis. Minėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepatenka į viešojo administravimo sritį. Tačiau ši išvada neduoda pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama.
Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos išplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, teismas konstatavo, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Tokios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami Konstituciją, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-08). Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.).
Teismas nustatė, jog pareiškėjui E. S. nepagrįstai buvo paskirta administracinė nuobauda – 2500 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. 2007-11-15 Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi Marijampolės policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimas panaikintas ir administracinė byla nutraukta, nesant pareiškėjo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d., 126 str. 3 d., sudėties.
Pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas bei aplinkybes, išaiškintinas nagrinėjant šias bylas, reglamentuoja ATPK 280, 284 straipsniai bei Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462 (2007-06-04 įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija (toliau – Instrukcija)). Pasiruošdamas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) išsiaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus: ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą; ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga; ar praneša asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą; ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą; ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiųjų, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai (ATPK 280 str.).Taip pat organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn; ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčiais reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str., Instrukcijos 57 p.). Nustačius, kad protokolas ar kita pažeidimo medžiaga surašyta netinkamai ar reikalinga papildoma medžiaga, turi būti kreipiamasis į instituciją (pareigūną), kuri surašė protokolą, nurodoma pašalinti trūkumus ar pateikti papildomą medžiagą (Instrukcijos 43 p.). Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, t.y. nagrinėdami bylą neišsiaiškino, ar būtent pareiškėjas kaltas dėl padaryto pažeidimo, ir šių pareigūnų veiksmai tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, dėl informacijos paskelbimo spaudoje pablogėjo jo reputacija, yra pagrįsti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmeniui padarytos (ir atlygintinos) žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia su atitinkamos rūšies žalos atlyginimu susijusių santykių teisinio reguliavimo ypatumus. Vienas iš šių ypatumų yra susijęs su padarytos žalos dydžio nustatymu (įvertinimu) ir atlyginimo už tą žalą forma. Atlyginant materialinę žalą visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, tačiau mažintinas prašomos priteisti žalos dydis. Nustatant pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį (LR CK 6.250 str.2 d.) teismas atsižvelgė į tai, kad nepateikta duomenų ir įrodymų apie tai, kad sumažėjo pareiškėjo pajamos, klientai atsisakė jo paslaugų, į tai, jog pareiškėjo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo turtinėms ir neturtinėms teisėms, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl pareiškėjo prašomą žalos atlyginimo dydį sumažino ir jam iš atsakovo priteisė 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
III.
Tretysis suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu (b. l. 128 – 130) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Vidaus tarnybos statute nurodyta, kad šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu yra tarnybinis nusižengimas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“, patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 1 punkte nurodyta, kad Tvarka reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų (toliau – tarnybiniai nusižengimai) atlikimo bei Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) (toliau – Statutas) nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką. Tvarkos 6 punkte nurodyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, t.y. nagrinėdamas bylą neišsiaiškino, ar būtent pareiškėjas kaltas dėl padaryto pažeidimo, jo atžvilgiu vadovaujantis anksčiau paminėtais teisės aktais, būtų pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tačiau toks tarnybinis patikrinimas nebuvo nei pradėtas, nei atliktas, be to, Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas A. M. savo 2007-11-15 nutartyje nenurodė, kad būtų pažeisti kokie nors LR ATPK ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, reikalavimai. Jis tik konstatavo, kad surašant ATP protokolą ir skiriant nuobaudą buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad pažeidimą padarė E. S..
2. Civilinė atsakomybė negalėjo atsirasti dėl minėto pareigūno veiksmų, kadangi jis neatliko neteisėtų veiksmų, numatytų LR CK 6.246 straipsnyje, ir nepažeidė jokių teisės aktų, reglamentuojančių pasiruošimą nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas bei aplinkybes, išsiaiškintinas nagrinėjant šias bylas. Kadangi šiuo atveju iš byloje esančių duomenų buvo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė nustatyta pagal asmens dokumentą jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėtajam nedalyvaujant. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. M., išnagrinėjęs minėtą bylą, iš pateiktos medžiagos buvo pagrįstai įsitikinęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra E. S.. Nei viename teisės akte nėra nurodyta pareiga, gavus administracinio teisės pažeidimo bylą su sulaikytu asmens dokumentu, patikrinti, ar jis yra galiojantis.
3. Mano, kad jeigu E. S. ir kilo neigiamų pasekmių, tai tik dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno Ž. D. veiksmų, nes surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą E. S. prisistačiusiam ir E. S. vairuotojo pažymėjimą pateikusiam asmeniui, jis turėjo įsitikinti, kad automobilį vairavęs ir vairuotojo pažymėjime esančioje nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra tas pats. Tačiau jis to nepadarė arba padarė aplaidžiai ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ne tam asmeniui. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybinis patikrinimas dėl Ž. D. veiksmų taip pat nebuvo nei pradėtas, nei atliktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti, argumentuodamas tuo, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos, tai yra neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi ir 6.271 straipsnio 3 dalimi, neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija).
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006). Toks vertinimas, siekiant turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, nebūtinai turi būti atliekamas iškeliant reikalavimus dėl valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų aktų panaikinimo ar veiksmų pripažinimo neteisėtais. Veiksmų teisėtumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas iš esmės, o administracinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skųstas aktas, iš kurio kildinama žala. Antai, administracinėje byloje Nr. A4-1030/2006 teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas. Kitoje administracinėje byloje Nr. A10-332/2007 Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad teisės į žalos atlyginimą atsiradimui, įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nėra įrodyti pareigūnų neteisėti veiksmai, tai yra neįrodyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, yra atmestinas.
Pareiškėjui buvo neteisėtai paskirta administracinė nuobauda, kuri buvo panaikinta 2007 m. lapkričio 15 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, todėl teisėjų kolegija valstybės institucijos pareigūnų neteisėtus veiksmus pripažįsta nustatytais. Toks faktinių aplinkybių vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010). Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą pagrindžia tuo, kad dėl neteisėto nutarimo skirti administracinę nuobaudą jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sukrėtimus, buvo pažemintas jo orumas, pakenkta garbei, neigiama įtaka šeimai.
Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17- 1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už nusižengimą, kurio jis nepadarė, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, o tai yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės.
Spręsdama dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad valstybės institucijų neteisėti veiksmai buvo šiurkštūs, nes pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už nusižengimą, kurio jis nepadarė, ir tai neabejotinai pablogino jo reputaciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 1000 Lt. Todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą dėl pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
trečiojo suinteresuoto asmens Marijampolės apskrities policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.