Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutarimas

2020-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-174-503/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-30
Bylos Nr.
II-174-503/2020
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00156-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Valdas Petraitis (pirm.)
Pareiškėjas
P. V.
Institucija
Marijampolės pataisos namai
Kategorijos
Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo

administracinio nusižengimo byloje bylos Nr. II-174-503/2020;

Proceso Nr. 4-53-3-00156-2020-1;Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2020 m. spalio 30 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, nedalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui, nedalyvaujant pareiškėjui P. V. (P. V.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-04-21 Marijampolės pataisos namų specialistė E. Z. priėmė (surašė) administracinio nusižengimo nutarimą (toliau – nutarimas) pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį dėl to, kad P. V. 2020-03-14 apie 00.45 val., Marijampolės pataisos namuose vartojo necenzūrinius, įžeidžiančio turinio žodžius, t. y. „pitūchas tu blet“, ten dirbusio pareigūno atžvilgiu, tokiu būdu P. V. pažemino šio pareigūno garbę ir orumą.

Nutarimo grafoje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ yra nurodyta, kad P. V. atsakingas pagal 508 straipsnio 1 dalį, tačiau šis straipsnis dalių neturi, todėl šios grafos netikslumas vertintinas kaip spausdinimo klaida ir taisytinas (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

P. V. teismui pateikė skundą dėl anksčiau minėto nutarimo panaikinimo. Skunde iš esmės nurodė, jog šis nutarimas nepagrįstas, neteisėtas. Šis nutarimas nepagrįstas, nes nutarimą priėmusi pareigūnė netinkamai, nevisapusiškai, neišsamiai, neobjektyviai, ir šališkai ištyrė aplinkybes dėl galimo nusižengimo. Skundžiamas nutarimas prieštarauja realioms faktinėms aplinkybėms, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas nutarimas iš esmės grindžiamas pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, tačiau minėti pareigūnai atsakydami į jo skundą raštu paaiškino, kad jokio konflikto nebuvo, jie nuteistųjų kambaryje bendravo mandagiai, o jam (P. V.) nubudus, nurodė, jog vykdomas patikrinimas. Taigi, tarp jo ir pareigūnų jokio konflikto nebuvo, jie bendravo mandagiai – necenzūrinės leksikos pareigūnų atžvilgiu nebuvo. Todėl jo atžvilgius pareigūnės surašytas administracinio nusižengimo protokolas (toliau – protokolas) ir skundžiamas nutarimas yra spaudimo ir grasinimo, represinė priemonė. Be to, tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodytų žodžių jis pareigūnų atžvilgiu nepasakė. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pareigūnai, vykdydami patikrinimus ir bendraudami su nuteistaisiais, turi naudoti tarnybinį vaizdo registratorių. Jam susipažinti su vaizdo medžiaga nebuvo leista.

P. V. į teismo posėdyje nedalyvavo. Jam teismo šaukimas dėl ankstesnio teismo posėdžio tinkamai neįteiktas. Į paskutinįjį teismo posėdį jis pagal teismo nutartį policijos pareigūnų pagalba neatvesdintas. Iš pareigūno gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog teismo nurodytoje gyvenamojoje vietoje P. V. nerastas, be to gauti duomenys, jog jis išvykęs į užsienį. Pagal ANK 577 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi ne tik teises, tačiau ir pareigas : laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis; šaukiamas atvykti į teismą. Pagal bylos rašytinę medžiagą akivaizdu, jog P. V. žino, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamas jo skundas. Iki paskutiniojo posėdžio pradžios iš jo jokios informacijos, prašymo negauta. Jo iš pataisos namų išėjimas į laisvę, po to išvykimas į užsienį, liudija, jog jis nenori dalyvauti teismo posėdyje. Pagal tai teismas sprendžia, kad nėra kliūčių bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. iš esmės paaiškino, jog dirba Marijampolės pataisų namų Kybartų sektoriuje. Nakties metu gavo informaciją, jog galimai nuteistųjų kambaryje yra neblaivūs asmenys. Todėl jis, pareigūnas G. S. ir dar keturi pareigūnai nuėjo į nuteistųjų kambarį patikrinti minėtą informaciją. Jis ir pareigūnai nuteistųjų kambaryje elgėsi pagal nustatytą tvarką, - įjungė šviesą ir tik žiūrėjo, kuris nuteistas neblaivus. Nei jis, nei kiti pareigūnai P. V. nežadino. Paaiškėjo, jog kambaryje nuteistasis K. neblaivus. Todėl šį jie vedėsi iš nuteistųjų kambario. Šiuo metu nuteistasis P. V. pareigūnų atžvilgiu garsiai pasakė žodžius „pitūcahas tu blet“. Mano, jog P. V. šiuos žodžius pasakė, jo atžvilgiu, nes tai buvo ne pirmas kartas, kai jis šią naktį buvo užėjęs į šį kambarį. Į P. V. minėtus žodžius pareigūnas G. S. atsakė P. V., kad nevartotų necenzūrinių žodžių, tačiau šis nenurimo ir toliau elgėsi įžūliai ir vartojo necenzūrinius žodžius. Atsakė, jog anksčiau P. V. už tai, kad pažemino jo (R. M.) garbę ir orumą administracine tvarka nebaustas. Taip pat atsakė, kad minėtu laiku ir nuteistųjų kambaryje jis tarnybinio vaizdo registratoriaus nenaudojo.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. S. iš esmės paaiškino, jog dirba Marijampolės pataisų namų Kybartų sektoriuje. Nakties metu buvo gauta informacija, jog galimai nuteistųjų kambaryje yra neblaivūs asmenys. Todėl jis, pareigūnas R. M. ir dar keturi pareigūnai nuėjo į nuteistųjų kambarį patikrinti minėtą informaciją. Jis ir pareigūnai nuteistųjų kambaryje elgėsi pagal nustatytą tvarką, - įjungus šviesą, tik žiūrėjo, kuris nuteistas neblaivus. Nei jis, nei kiti pareigūnai P. V. nežadino. Paaiškėjo, jog kambaryje nuteistasis K. neblaivus. Todėl šį jie vedėsi iš nuteistųjų kambario. Šiuo metu nuteistasis P. V. pareigūnų atžvilgiu garsiai pasakė žodžius „pitūcahas tu blet“. Mano, jog P. V. šiuos žodžius pasakė, jo arba pareigūno R. M. atžvilgiu. Atsakė, kad suprato, jog minėtus žodžius P. V. pasakė jo atžvilgiu. Į P. V. minėtus žodžius jis šiam atsakė, kad nevartotų necenzūrinių žodžių, tačiau šis nenurimo ir toliau elgėsi įžūliai ir vartojo necenzūrinius žodžius. Atsakė, jog anksčiau P. V. už tai, kad pažemino jo (G. S.) garbę ir orumą administracine tvarka nebaustas. Taip pat atsakė, kad minėtu laiku ir nuteistųjų kambaryje jis tarnybinį vaizdo registratorių turėjo, šio nenaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo teisena P. V. atžvilgiu pagal ANK 508 straipsnį nutrauktina.

R. V. kaltės nepripažino ir iš esmės nurodė, jog tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime aprašytų žodžių pareigūnų atžvilgiu nesakė.

Teismas, įvertinęs tarnybiniuose pranešimuose, tiek teisiamojo posėdžio metu R. M., tiek G. S. nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog šie tvirtina, kad skundžiamame nutarime nurodytus žodžius P. V. pasakė visų nuteistųjų kambaryje buvusių pareigūnų atžvilgiu.

Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK 508 straipsnis užtraukia asmeniui atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Taigi, šiuo konkrečiu atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005). Tai gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse (Administracinė byla Nr. ATP-507-200/2013).

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, leidžiančiu konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima nustatyti ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamais duomenimis nurodytos aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į visus byloje esančius ir virš aptartus duomenis, jų visumą, teismas sprendžia, kad nepakanka vien tik pareigūnų R. M. ir G. S. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, jog tiek protokole, tiek skundžiamame nurodytu laiku, teismo nustatytoje vietoje P. V. protokole aprašytais žodžiais pažemino pareigūno garbę ir orumą.

Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, jog akivaizdu, jog tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime aiškiai nenurodyta, kurio konkrečiai pareigūno garbę ir orumą minėtais žodžiais P. V. pažeidė. Tiek protokole, tiek skundžiame nutarime turi būti aiškiai nurodytos galimo nusižengimo padarymo aplinkybės (nusižengimo esmė) taip pat kitos žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti ir kita pagal įstatymą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nusižengimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus) įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16?1673/2007). Pažymėtina, jog nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio nusižengimo padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos : byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl ANK 609 straipsnis reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien tiksliai, aiškiai aprašyti nusižengimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis. O šiuo atveju neaišku, visgi kurio konkretaus pareigūno atžvilgiu P. V. pasakė anksčiau aprašytus žodžius.

Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, jog 2020-04-21 pareigūno nutarimu P. V. nubaustas bauda už tai, kad pažemino Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje dirbusio pareigūno garbę ir orumą.

P. K. departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-522 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 1 punktą šis aprašas nustato tarnybinių vaizdo registratorių naudojimą laisvės atėmimo vietų įstaigose, fiksuojant įstatymų, kitų teisės aktų ir dienotvarkės pažeidimus, vaizdo registratorių naudotojų teises, pareigas ir kt. Pagal minėto aprašo 8.5. papunktį vaizdo registratoriai naudojami bendraujant su konfliktuojančiais, nuolat drausmės pažeidimus darančiais nuteistaisiais. Pagal minėto aprašo 9 punktą, prieš pradėdamas filmuoti, esant galimybei, vaizdo registratoriaus naudotojas informuoja nuteistuosius, kad bus naudojamas vaizdo registratorius, įrašantis garsą ir vaizdą. Pagal šio aprašo 10 punktą, pareigūnas, vaizdo registratoriumi užfiksavęs nuteistojo daromą teisės pažeidimą, apie užfiksuotą pažeidimą informuoja tiesioginį vadovą ir pateikia tarnybinį pranešimą, kuriame nurodo, koks nuteistojo teisės akto pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriumi.

Šiuo atveju, pabrėžiant tai, jog anksčiau P. V. baustas už tai, kad pažemino pareigūno garbę ir orumą, jog pareigūnai R. M., G. S. ir kiti patikrinimą vykdė nakties metu, todėl minėti pareigūnai turėjo tikėtis situacijos, kad tiek P. V., tiek kitų nuteistųjų bendravimo maniera gali neatitikti ramaus, pagarbaus, dalykiško pokalbio standarto. Nustatyta, kad G. S. tuo metu turėjo tarnybinį vaizdo registratorių ir turėjo galimybę šį naudoti, tačiau nagrinėjamojoje situacijoje dėl neaiškių, nes įtikinamai nieko nepaaiškino, priežasčių šio, bendraujant su P. V., nenaudojo.

Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn asmenys turėtų būti traukiami, administracine tvarka baudžiami tik esant neabejotiniems užgaulaus, niekinamo, žeminančio bendravimo su pareigūnu atvejams, kai pašnekovas aiškiai suvokia, jog tokiu būdu bendrauja su pareigūnu ir turi tiesioginę tyčią jį paniekinti ir pažeminti, ko nagrinėjamu atveju patikimais duomenimis (įrodymais) nenustatyta.

Be to, tam, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitiktų objektyviuosius ir subjektyviuosius ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo požymius, neturi būti abejonių, kad pastarasis suvokia, jog užgaulius, įžeidžiamus žodžius adresuoja būtent pareigūnui (statutiniam valstybės tarnautojui) ir siekia jį įžeisti.

Nekaltumo prezumpcijos principas sako, jog visos abejonės, nepašalinti neaiškumai, prieštaravimai, jei jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju visi nepašalinti neaiškumai, abejonės aiškinamos P. V. naudai, nes, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas bylos aplinkybes, jų nepavyko pašalinti. Teismo vertinimu, pareigūnams nefiksavus minėto galimo P. V. administracinio nusižengimo tarnybiniu vaizdo registratoriumi, nėra galimybės gražinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pagal visa tai teismas sprendžia, kad pareigūnė E. Z. priėmė nepagrįstą, neteisėtą skundžiamą nutarimą. Todėl P. V. skundas tenkinamas – 2020-04-21 Marijampolės pataisos namų specialistės E. Z. nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo bylos teisena P. V. atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Marijampolės pataisos namų specialistės E. Z. 2020-04-21 nutarimą Nr. 0040-ANR-N-19-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną P. V. atžvilgiu pagal ANK 508 straipsnį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.

Teisėjas Valdas Petraitis