Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei Ramintai Šetikaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio 1959 m. vasario 19 d. Kelmės rajone, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyrusio, ūkininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K., būdamas ūkininku, savo ūkininko ūkyje (duomenys neskelbtini), nelegaliai, t. y. nesudaręs rašytinės darbo sutarties, apie įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, prieš pradedant darbus neišrašė ir neišdavė Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito, įvairiems ūkio darbams atlikti 2014 m. balandžio 12 d. įdarbino M. Š., 2014 m. balandžio 15 d. - G. K. ir A. B..

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis ūkininkauja apie 20 metų, dirba 30 ha žemės, kultivuoja ekologinę žemdirbystę, augina gyvulius. Įvairiems ūkio darbams atlikti jis pasamdė tris darbininkus. Dėl savo aplaidumo neišsiėmė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelės, prieš pradedant pasamdytiems asmenims dirbti jo ūkyje neišrašė jiems kvito, su jais rašytinių sutarčių nesudarė, apie juos nepranešė Sodrai. Po patikrinimo jis įsigijo kvitų knygelę, išrašė kvitus darbininkams, kurie patikrinimo dieną dirbo jo ūkyje, sumokėjo valstybei mokesčius už ūkyje dirbusius asmenis.

Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažymos (7-8 b. l.), operatyvaus patikrinimo pažymos (15 b. l.), institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovės paaiškinimų matyti, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, vykdydami operatyvaus patikrinimo pavedimą, tikrino J. K. ūkio, esančio Kelmės rajone, Maironių kaime, vykdomą veiklą. Patikrinimo metu rasti trys darbininkai, dirbantys ūkyje: A. B. gamino maistą ūkininkui bei jo šeimos nariams, G. K. ruošė pašarą kiaulėms, tvarkė tvartą, M. Š. tvarkė aplinką bei remontavo traktorių. A. B., G. K., M. Š. pateikė paaiškinimus raštus (9, 13, 14 b. l.), iš kurių matyti, kad A. B. ir G. K. ūkininko J. K. ūkyje dirbo nuo 2014 m. balandžio 15 d., M. Š. – nuo 2014 m. balandžio 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio nuostatas darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, dviem egzemplioriais, ją pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą), darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu, darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nuostatomis asmenims, teikiantiems paslaugas, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai, ūkininkas prieš pradedant darbus gali išrašyti ir išduoti paslaugų kvitą.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. B., G. K., M. Š. ūkininko J. K. ūkyje dirbo nelegaliai – jie atliko ūkininko ūkyje įvairius žemės ūkio ir gyvulių priežiūros darbus, pareigūnų patikrinimo metu rasti darbo vietoje, su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys, apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, ūkininkas neišrašė ir jiems neišdavė prieš pradedant jiems dirbti ūkyje žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito, nes žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelės įdarbindamas A. B., G. K. ir M. Š. nebuvo išsiėmęs. Todėl J. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusižengęs (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 Lt iki 10000 Lt.

Vertinant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, pobūdį, pažymėtina tai, kad šis pažeidimas priskirtinas prie vienų iš pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, nelegalus darbas – šešėlinės ekonomikos reiškinys, o skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Be to, nuobaudos tikslas yra ne tik nubausti nusižengusį asmenį, bet ir prevencinė priemonė, auklėjanti kitus visuomenės narius, kad jie nedarytų analogiškų pažeidimų. Neigiamų finansinių pasekmių atsiradimas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą baudą pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šeimyninė padėtis, pareiga išlaikyti šeimą, vaikus nėra išskirtinė ir lemianti administracinės nuobaudos švelninimą aplinkybė. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato prašymas taikyti atsakomybę švelninančias įstatymo nuostatas ir paskirti už kiekvieną įdarbintą asmenį po 500 Lt, yra akivaizdžiai nepagrįsta, neadekvati padaryto pažeidimo sunkumui, neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus, siekianti išvengti atsakomybės už itin grubų ir savanaudišką pažeidimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. K. nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusižengęs, nuo pat pažeidimo išaiškinimo momento prisipažino ir buvo nuoširdus, tai reiškia, kad padėjo išaiškinti pažeidimą, jį pašalino – nelegaliai dirbantiems asmenims išrašė paslaugų kvitus (49-51 b. l.), mokesčius valstybei už nelegaliai įdarbintus asmenis sumokėjo (54-56 b. l.), nusižengia ir baudžiamas pirmą kartą, todėl įvertinus skiriamos nuobaudos proporcingumo ir teisingumo kriterijus, tikslinga J. K. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Atsižvelgiant į tai, kad nelegaliai buvo įdarbinti trys asmenys, vieno iš jų nelegalus darbas tęsėsi net šešias dienas, todėl už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį skirtina 1000 Lt bauda, 3000 Lt bauda laikytina tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti ( ATPK 20 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. K. pripažinti kaltu įvykdžius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, nubausti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.