Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Jūratei Gritienei., dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovei R. G., atsakovų G. P. ir A. G. atstovei advokatei Daliai Dudėnienei, trečiajam asmeniui K. D., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. P. ir A. G., tretysis asmuo byloje K. D., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad nepilnametė U. P. yra G. P. ir A. G. dukra. 2020 m. lapkričio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7620-759/2020, buvo laikinai apribota atsakovės A. G. ir atsakovo G. P. tėvų valdžia nepilnametei U. P.. Iš kiekvieno atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui U. P., po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2020 m. liepos 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Duomenų, kad būtų išnykusios priežastys, dėl kurių atsakovams 2020 m. lapkričio 23 d. buvo laikinai apribota tėvų valdžia nepilnametės U. P. atžvilgiu, ieškovas neturi. Priešingai, yra tik faktiniai duomenys, rašytinai įrodymai, duodantys pagrindą ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios atsakovams apribojimo jų nepilnametės dukros atžvilgiu. Teismo sprendimu laikinai apribojus atsakovų tėvų valdžią, jie turėjo pakankamai laiko pradėti keisti savo gyvenimo būdą: įsidarbinti ir gerinti finansinę šeimos gerovę, išspręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą ir siekti susigrąžinti dukrą į šeimą, tačiau atsakovų šeimos pokyčių neįvyko.

2020 m. gruodžio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11709-759/2020, nepilnamečiui vaikui U. P. buvo nustatyta nuolatinė globa, nepilnamečio vaiko nuolatine globėja ir turto administratore paskirta K. D., nepilnamečio vaiko U. P. gyvenamoji vieta nustatyta globėjos šeimoje.

Pažymėtina, kad A. G. ir G. P. šeima Skyriui dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, vaikų nepriežiūros ir socialinių įgūdžių stokos yra žinoma nuo 2013 metų. Šeima buvo įtraukta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Šeimoje augo penki nepilnamečiai vaikai: E. G., gimusi (duomenys neskelbtini) (mergaitė yra globojama močiutės, mamai neterminuotai apribota motinos valdžia), G. G., gimęs (duomenys neskelbtini) (teismo sprendimu gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu J.G.), V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), O. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (nepilnamečiai V. ir O. yra įvaikinti, tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia), U. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Šeimai nuo 2018 m. lapkričio 5 d. Ukmergės Nestacionarių socialinių paslaugų centras inicijavo atvejo valdybos procesą. Atsakovams yra skirtos ir iki šiol teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovai G. P. ir A. G. kartu nebegyvena ir ryšių tarpusavy nepalaiko. G. P. gyvena su mama vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). A. G. dabartinė faktinė gyvenamoji vieta ir kontaktinei duomenys ieškovui nėra žinomi.

Iki laikino tėvų valdžios apribojimo su šeima intensyviai dirbo Vilniaus apskrities mobiliosios komandos specialistai (toliau – MK): atsakovams buvo taikytas psichologinis konsultavimas ištikus krizei, motyvavimo technikų taikymas, saugios aplinkos vaikams kūrimo įgūdžių mokymas, priklausomybės specialisto konsultacijos. Po MK darbo su šeima, teigiamų pokyčių nepastebėta. Sugyventiniai pasirašė sutikimą priimti MK pagalbą, bet vengė susitikimų, nebendradarbiavo. MK specialistai pateikė rekomendacijas dėl tolesnio darbo su atsakovų šeima. Abiem sugyventiniams buvo rekomenduotas stacionarus gydymas, socialinio darbuotojo priežiūra dėl alkoholio vartojimo. Taip pat grįžus iš gydymo įstaigos rekomenduota oficialiai įsidarbinti, dalyvauti pozityvios tėvystės mokymų programoje, atlikti kosmetinį būsto remontą. Ieškovo turimais duomenimis atsakovai iki šiol neįvykdė MK rekomendacijų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad U. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovų G. P. ir A. G. dukra. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7620-759/2020, matyti, kad buvo nutarta: laikinai apriboti atsakovės A. G. motinos ir atsakovo G. P. tėvo valdžią nepilnametei U. P.; nustatyti nepilnametės U. P. gyvenamąją vietą dabartinėje jos gyvenamojoje vietoje – laikinosios globėjos K. D. šeimoje; priteisti iš kiekvieno iš atsakovų A. G. ir G. P. išlaikymą nepilnametei U. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2020 m. liepos 23 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti nepilnametės U. P. piniginių lėšų tvarkytoja iki teismo sprendimo dėl U. P. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo laikinąją globėją K. D.. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-11709-759/2020, matyti, kad buvo nutarta: nustatyti nepilnamečiui vaikui U. P. nuolatinę globą, jo nuolatine globėja paskirti K. D.; nustatyti nepilnamečio vaiko U. P. gyvenamąją vietą dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje nuolatinės globėjos K. D. šeimoje, nustatyti nepilnamečio vaiko U. P. turto administravimą ir turto administratore paskirti K. D.. Skyrius 2021 m. sausio 22 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiami duomenys, kad nepilnametė U. P. globėjai retai užsimena apie tėvus, bet juos prisimena. Iki 2021 m. sausio 22 d. nei mama, nei tėtis vaiku nesidomėjo, neskambino, noro susitikti neišreiškė. Pažymėtina, kad atsakovai alkoholio vartojimo problemos nesprendžia, pastangų susigrąžinti dukrą nededa, dukros nelanko ir jos gyvenimu nesidomi. 2021 m. balandžio 14 d. G. P. kreipėsi į Ukmergės globos centro socialinį darbuotoją dėl galimybės susitikti su dukra. Susitikimas įvyko 2021 m. balandžio 16 d. globos centre, tačiau buvo emociškai sunkus, U. P. išsigando kartu su tėvu atvykusios močiutės, į veiklas su atsakovu vaikas neįsitraukė, buvo išsigandusi, atsisakė bendrauti. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro 2021 m. gegužės 7 d. pagalbos plane nurodoma, kad atsakovas G. P. niekur nedirba, negauna jokių pajamų, jį išlaiko pensininkė mama, nors atsakovas buvo nuolat skatinamas įsidarbinti. Patikrinus duomenis apie atsakovą nustatyta, kad Sodros duomenų bazėje – duomenų apie atsakovą nėra. Užimtumo tarnyboje jis užsiregistravo 2021 m. vasario 12 d. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro 2021 m. gegužės 5 d. pagalbos plane nurodoma, kad atsakovė A. G. socialinės paslaugos nėra teikiamos, kadangi nėra žinoma jos faktinė gyvenamoji, telefonu neatsiliepia, į kvietimus atvykti gyvenamosios vietos deklaracijos adresu nereaguoja. Patikrinus duomenis apie atsakovę nustatyta, kad Sodros duomenų bazėje – duomenų apie atsakovę nėra. Iš Užimtumo tarnybos ji buvo išregistruota, darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėnesius, kadangi atsakovė 2021 m. birželio 15 d. atsisakė siūlomo darbo be pateisinamos priežasties. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie atsakovę matyti, kad per 3 metų laikotarpį yra fiksuotų atsakovės alkoholio bei mobilaus telefono vagysčių iš parduotuvių, karantino sąlygų nesilaikymo atvejų.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovai savo vaiku nesirūpina, dvejų metų laikotarpyje atsakovė A. G. nesusisiekė ir nebendravo su dukra, o atsakovas G. P. buvo susitikęs du kartus ir teigė, kad norės bendrauti, tačiau jokių veiksmų po susitikimų nebebuvo iš atsakovo pusės. Atsakovų dukra U. P. gyvena trečiojo asmens K. D. šeimoje. Pasak trečiojo asmens, ieškovo atstovės atsakovai A. G. ir G. P. neteikia savo vaikui teismo priteisto išlaikymo, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, sveikata, ugdymu, auklėjimu, nesudaro jai palankių ir tinkamų sąlygų visapusiškai ir harmoningai augti ir vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. Toks atsakovų elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka ir visiškas nusišalinimas nuo tėviškų pareigų savo vaiko įgyvendinimo, rodo, kad atsakovai gyvena tenkindami tik savo poreikius ir interesus ir nėra suinteresuoti tėvų valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiui vaikui, kurio atsakovė dviejų metų laikotarpyje nėra mačiusi ir bendravusi, o atsakovas matėsi tik du kartus, gyvena atskirai ir neteikia dėmesio, rūpesčio bei tėviškos ir motiniškos meilės.

Teismo vertinimu, tokios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog atsakovai G. P. ir A. G. savo vaiku visiškai nesirūpina, juo nesidomi, neprižiūri, nesidomi sveikata, neprisideda prie vaiko išlaikymo ir yra visiškai nusišalinę nuo tėvo pareigų. Akivaizdu, kad toks atsakovų elgesys daro vaikui žalą. Atsakovų kaip tėvų pareigų savo nepilnamečiui vaikui neįgyvendinimas, atsakovų siekio su vaiku bendrauti stoka, vertintinas kaip atsakovų veikimas priešingai vaiko interesams. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaikui kas dieną reikalingas abiejų tėvų rūpestis, išlaikymas ir parama. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms (motiniškoms) pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo, trečiojo asmens bei atsakovų atstovės advokatės paaiškinimus, pripažintina, kad atsakovai G. P. ir A. G. vengia atlikti savo pareigas vaikui, vaiku nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovų G. P. ir A. G. tėvų valdžią nepilnamečiui vaikui: U. P., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimų panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

Atsakovams išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad už kitus reikalavimus bylose mokamas 100,00 Eur žyminis mokestis. Pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 75,00 Eur. Atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų. Iš 2021 m. gruodžio 6 d. Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 95 Eur. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 99, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiui vaikui U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.