Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. lapkričio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (1 mėn. 14 dienų) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, V. S. paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį draudimą taikant visą laisvės atėmimo bausmės laiką bei nurodytą terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos;

– konfiskuota automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 900 Eur (devyni šimtai eurų).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 31 d., apie 8.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,49 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi, t. y. prašo skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

5. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato galimybę kaltininkui skirti tris alternatyvias bausmių rūšis – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. S. griežčiausią bausmės rūšį, t. y. terminuotą laisvės atėmimą, ir nustatydamas jos dydį – devyni mėnesiai, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (nesunkus nusikaltimas, susijęs su Kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (būdamas neblaivus, važiavo nusipirkti alkoholinių gėrimų), nusikalstamos veikos stadiją (veika užbaigta), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, konsultuotas/gydytas dėl (duomenys neskelbtini)), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat įvertinta aplinkybė, kad nauja nusikalstama veika buvo padaryta lygtinio paleidimo metu. Visos šios aplinkybės neleido apylinkės teismui tikėtis, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vis dėlto, esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo apeliantui parinktai bausmės rūšiai ir jos dydžiui, t. y. bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Taip pat nenustatytas pagrindas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymui. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

7. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Tuo pačiu pažymėtina, kad kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

8. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad šis teistumas V. S. jau septintas, anksčiau jis teistas už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir už analogiško nusikaltimo įvykdymą, t. y. vairavimą esant neblaiviam. 2018 m. liepos 25 d. V. S. vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,25 promilių etilo alkoholio. Dėl šio nusikaltimo padarymo jam buvo paskirta bauda ir trejus metus uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. 2019 m. birželio 22 d. ir 2021 m. liepos 29 d. apeliantas smurtavo savo mažamečio sūnaus ir sugyventinės atžvilgiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o 2022 m. lapkričio 25 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatyta 2,31 ir 2,49 promilių girtumas). Šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje V. S. kaltinamas 2023 m. kovo 4 d., t. y. jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,11 promilių girtumas). Administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 76–81) liudija, kad V. S. ne kartą yra baustas ir už administracinių nusižengimų padarymą jam esant neblaiviam, įskaitant ir vaiko teisių pažeidimus. Šie duomenys rodo, jog savo netinkamo elgesio nuteistasis visiškai nekoreguoja ir reikiamų išvadų nedaro, t. y. jo elgesys sistemingai prasilenkia su įstatymų imperatyvais.

9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale V. S. buvo konsultuotas / gydytas nuo 2022 m. vasario 17 d. dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 69), kitų duomenų apie jo gydymąsi nuo turimos priklausomybės bylos medžiagoje nėra, t. y. yra fiksuotas tik vienkartinis apsilankymas. Nors apeliantas teigia, jog lanko Anoniminių alkoholikų susirinkimus bei vartoja atitinkamus vaistus, mažinančius potraukį svaigalams, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų prie apeliacinio skundo jis nepateikė. Be to, net jei V. S. ir deda tam tikras pastangas kovoti su turima priklausomybe, akivaizdu, kad jo pastangos, priešingai nei mano pats apeliantas, nėra pakankamos ir reikiamų rezultatų neduoda, t. y. jam būtinas griežtesnis režimas bei nuolatinė specialistų pagalba. Šiuo atveju, apelianto nurodytos pastangos atsikratyti priklausomybių lankantis pas kunigą ar atliekant išpažintį, nepadės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog įsidarbino UAB „N.“ pagalbiniu darbininku, todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neigiamos įtakos jo darbo santykiams, t. y. šiuos reikėtų nutraukti. Vis dėlto, Sodros duomenimis V. S. minėtoje įmonėje nėra oficialiai įdarbintas. Paskutinė jo darbovietė buvo žemės ūkio bendrovė „N.“, kur jis dirbo nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. lapkričio 14 d. (b. l. 73–74). Pasibaigus šiems darbo santykiams, nauja darbo sutartis nebuvo sudaryta, t. y. Sodros duomenimis V. S. nedirba jau beveik penkis mėnesius. Be to, įvertinus nuteistojo darbo istoriją, matyti, kad jis dažnai keitė darbovietes, nesugebėdamas sukurti ilgalaikių, pastovių darbo santykių, kas rodo, jog jo darbinė motyvacija nėra itin stipri, darbo santykių puoselėjimas bei pastovių pajamų turėjimas nėra V. S. prioritetas. Taigi, net jei nuteistasis iš tiesų kur nors neoficialiai dirba, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog šis užimtumas veiks kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo.

11. Be to, teisėjų kolegija negali ignoruoti aplinkybės, jog kartą bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam jau buvo taikytas, tačiau per nustatytą laikotarpį, kuris nebuvo ilgas (vieni metai), V. S. nesugebėjo laikytis jam nustatytų probacijos sąlygų, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, o jis pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Antrą kartą teismas nuteistajam parodė pasitikėjimą taikydamas jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atlikus 3/4 paskirtos bausmės, tačiau ir šis kartas resocializacijos prasme nebuvo sėkmingas, nes naujas tyčinis nusikaltimas buvo padarytas praėjus vos kelioms savaitėms po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Trečią kartą pasitikėti apeliantu, nesant esminių jo gyvenimo pokyčių teigiame linkme (V. S., būdamas neblaivus ir neturėdamas specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones, sistemingai važinėja, keldamas pavojų tiek sau pačiam, tiek ir aplinkiniams), teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo.

12. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos, bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-05296, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. S., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Stasė Kupčiūnienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą V. S. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 90 Eur.

14. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2023 m. kovo 6 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja (b. l. 149). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu advokatė Stasė Kupčiūnienė nurodė, jog su ginamuoju nebendravo ir gynybos pozicijos nederino. Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. S. apeliacinis skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau bylos duomenys liudija, kad jo materialinė padėtis yra sunki. Jau minėta, jog apeliantas oficialiai niekur nedirba, turi kelis išlaikytinius (mažamečius vaikus), taip pat jo atžvilgiu yra priteista nemažai baudų, kurių visų padengimas reikalauja ilgalaikės griežtos finansinės kontrolės. Atsižvelgus į šiuos duomenis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. S. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. S. nepriteisti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.