- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-22
- Bylos Nr.
- II-328-506/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05604-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Pareiškėjas
- E. J.
- Advokatai
- Edmundas Rusinas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant pareiškėjui E. J., jo atstovui – advokatui Edmundui Rusinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014-04-28 nutarimo Nr. 10N-11302174-14,
Aprašomoji dalis
nustatė:
VPK Kelių policijos valdybos 2014-04-28 nutarimu Nr. 10N-11302174-14 E. J. pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje padarymo ir nubaustas 1000 Lt bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių. Nutarime nurodoma, kad E. J., 2014-04-22, apie 7,30 val., Vilniaus (duomenys neskelbtini) chuliganiškai vairavo motociklą Suzuki (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra jis, važiuodamas trijų eismo juostų keliu, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, piko metu, pavojingai manevravo tarp automobilių, nerodė posūkio signalų, važiavo ant brūkšninių kelio ženklinimo linijų tarp automobilių, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, tai yra jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 88.2 ir 122 punktų nuostatas.
Skundą teikiantis administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. J. teisme palaikė skundo reikalavimus ir parodė, kad 2014-04-22, apie 7.30 val., važiavo Vilniaus (duomenys neskelbtini), į kurį įvažiavo iš greitėjimo juostos ir palaipsniui persirikiavo į trečią eismo juostą. Prieš jį važiavęs automobilis parodęs kairįjį posūkio signalą pasitraukė į šoną ir jis šį automobilį apvažiavo niekam nesudarydamas jokių kliūčių. Po to persirikiavo į antrą juostą, vėl priartėjo prie automobilio, jį apvažiavo, grįžo vėl į trečią juostą, po ko, vėl persirikiavo į antrą juostą ir ja važiavo. Maždaug už šimto metrų pamatė veidrodėlyje mirksinčius policijos automobilio švyturėlius, suprato, kad yra stabdomas, todėl persirikiavo ir sustojo kelkraštyje. Jokių chuliganiškų veiksmų jis nepadarė, tiesiog važiavo persirikiuodamas ir lenkdamas automobilius. Greičio ypatingai neviršijo, nes jo motociklas nėra galingas. Sustabdęs pareigūnas paėmė dokumentus ir grįžo į savo automobilį. Maždaug po 15 minučių privažiavo kitas policijos ekipažas. Palaukęs iš viso apie pusvalandį jis pats nuėjo prie automobilio ir paklausė, už ką yra sustabdytas baudžiamas. Motociklo greitis buvo ne didesnis, kaip 90 km/val. Tame ruože leidžiamas 80 km/val. greitis. Jis važiavo beveik bendrame automobilių sraute ir tik lenkdamas padidindavo greitį iki 90 km/val. Nesutinka su veikos kvalifikacija, kaip chuliganiško vairavimo, nes nebuvo priežasčių taip elgtis, jis važiavo normaliai. Jis jau penkis metus važinėja motociklu, niekada nebuvo baustas. Rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą jis rodė posūkio signalus savo ir kitų vairuotojų saugumui. Vaizdo įraše užfiksuotas jo vairuojamas motociklas.
Liudytojas - policijos pareigūnas A. G. parodė, kad 2014 metų balandžio pabaigoje, apie 7.30 val. vairuodamas tarnybinį automobilį Volkswagen Passat be policijos skiriamųjų ženklų, pastebėjo priekyje važiuojantį motociklą. Motociklas pasuko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir, nerodydamas posūkio signalo, persirikiavo ne į pirmą ar antrą juostas, nors jos buvo laisvos, o iškart į trečią juostą ir staiga padidinęs greitį pradėjo greitai tolti. Tame kelyje leidžiamas greitis yra 80 km/val. Pradėjus persekioti pažeidėją jų automobilio spidometras rodė 120-130 km/val. greitį. Motociklas priartėjo prie greta vienas kito antra ir trečia juostomis važiavusių automobilių, įvažiavo į brūkšninę liniją ir, ja važiuodamas, pravažiavo tarp automobilių juos pralenkdamas. Po to, vėl, neparodydams posūkio signalo įvažiavo į antrą juostą, padidino greitį, vėl nutolo ir vėl pasivijęs kitus du greta važiuojančius automobilius, pristabdęs (užsidegė motociklo „stop“ signalas) vėl įvažiavo į brūkšninę liniją ir vėl pravažiavo brūkšnine linija tarp dviejų greta važiuojančių skirtingomis juostomis automobilių. Dėl tokio važiavimo realiai kilo akivaizdus pavojus kitiems eismo dalyviams ir pavojus pačiam motociklininkui. Tai šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl to jis sustabdė motociklo vairuotoją ir ėmėsi pažeidimo įforminimo. Įvykio metu jo automobilyje veikė vaizdo registratorius ir vaizdo įraše gerai matomi užfiksuoti įvykiai. Chuliganiškas vairavimas pasireiškė tuo, kad pavojingai manevruodmas tarp kitų automobilių, nerodydamas posūkio signalo, motociklo vairuotojas sudarė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Brūkšnine linija važiuodamas jis kėlė pavojų, nes automobilių vairuotojai negalėjo tikėtis, kad kai jie važiuoja šalia vienas kito, į jų tarpą įvažiuos dar viena transporto priemonė. Pagal KET nenumatyta tokia galimybė pravažiuoti tarp dviejų transporto priemonių, važiuojančių eismo juostomis. Motociklininkas kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Chuliganišką vairavimą patvirtina ir tas faktas, kad pats pažeidėjas negalėjo nurodyti priežasties ar motyvo, dėl ko jis taip darė. Motociklininkas tiesiog puikavosi tokiu savo važiavimo būdu. Tarnybiniame pranešime neteisingai nurodytas motociklo valstybinis numeris dėl apsirikimo.
Liudytojas – policijos pareigūnas B. K. parodė, kad 2014 m. balandžio 22 dieną, apie 7.30 val. tarnybiniu automobiliu su viršininku A. G. važiavo iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) juos aplenkė motociklas ir iš karto išvažiavo į trečią juostą nerodydamas posūkio. Pravažiavęs kelis šimtus metrų motociklas pasivijo automobilius, kurie važiavo antroje ir trečioje juostose, įvažiavo tarp jų per brūkšninę liniją, nerodydamas posūkio signalo išvažiavo į antrą juostą, paskui grįžo atgal ir vėl prašoko tarp dviejų automobilių per skiriamąją juostą, po ko, vėl išvažiavo į antrą juostą be posūkio ženklų ir dideliu greičiu nutolo, nors ten leistinas greitis 80 km/val. Motociklo greitis prieš jo sustabdymą siekė apie 120 km/val.. Tai jis nustatė pagal jų (policijos automobilio) spidometrą. Tų automobilių vairuotojų, tarp kurių važiavo motociklininkas, jokios reakcijos į tokį važiavimą nebuvo, jie nestabdė, nemanevravo. Vaizdo įraše matosi, kad juos lenkdamas motociklininkas posūkio signalo nerodė. Chuliganiškas vairavimas pasireiškė tuo, kad motociklininkas apie 5 kartus nerodė privalomo posūkio signalo ir, be to, per brūkšninę liniją mažiausiai du kartus važiavo tarp automobilių. Atstumas tarp mašinų buvo nedidelis, todėl buvo pavojinga taip važiuoti, galėjo būti užkabintas veidrodis ar pan. Pirmą kartą, kai motocinklininkas įvažiavo į tarpą tarp mašinų, pirma juosta tikrai buvo laisva.
124² straipsnio 2 dalyje chuliganiškas vairavimas apibrėžiamas kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Aptartais faktiniais duomenimis (vaizdo įrašu, liudytojų parodymais, pareigūno A. G. tarnybiniu pranešimu) nustatyta, kad E. J., nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas motociklą, pažeidė kelis Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir draudimus:
9 punktą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti;
88.2 punktą, reikalaujantį, kad vairuotojas įspėtų atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas;
122 punktą, įpareigojantį transporto priemonių vairuotojus važiuoti eismo juostomis tuo atveju, kai važiuojamoji dalis suskirstyta eismo juostomis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais, bei draudžiantį užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų, išskyrus atvejus, kai persirikiuojama į kitą eismo juostą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. parodymai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės arba palengvinti savo padėtį. Policijos pareigūnų automobilyje įmontuotos vaizdo kameros užfiksuotas vaizdas, taip pat policijos pareigūnų A. G. ir B. K. parodymais teisme bei pareigūno A. G. tarnybiniu pranešimu (b.l.11) nustatyta, kad E. J., važiuojantis motociklu, policijos pareigūnų buvo pastebėtas 2014-04-22, apie 7,30 val. Vilniaus vakariniame aplinkelyje ir pastarųjų pradėtas persekioti. Persekiojimo metu užfiksuota, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas akivaizdžiai leistiną greitį viršijančiu greičiu, horizontalaus ženklinimo linijomis atskirtų trijų eismo juostų viena kryptimi kelyje, nekeisdamas važiavimo krypties, nepersirikiuodamas ir nerodydamas posūkių signalo du kartus per eismo juostas skiriančią brūkšninę liniją pravažiavo tarp atskiromis eismo juostomis greta vienas kito važiavusių automobilių, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą ir apvažiuodamas automobilius nerodė posūkių signalo („nardė tarp automobilių“).
Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nepaisymo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažeidėjo elgesys, kai nesant aiškios priežasties nesivadovaujama kelio ženklinimu, važiuojama nerodant posūkio signalų, važiuojama tarp judančių automobilių per eismo juostas skiriančią brūkšninę horizontalaus ženklinimo liniją neabejotinai yra elgesys, keliantis realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Toks vairavimas vertinamas kaip chuliganiškas (byla ATP-58-195/2012).
Byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui įrodyti. Nenustatyta aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pažeidimo įvykdymu, todėl nutartyje konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis ir E. J. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124² str. 2 d.
Ta aplinkybė, kad E. J. važiavo žymiai didesniu, nei leistina minėtame kelio ruože greičiu, nėra E. J. inkriminuojama, ji ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui, nes važiavimo greitis nebuvo fiksuojamas nustatyta tvarka, o žymaus greičio viršijimo faktas grindžiamas tik E. J. persekiojusių policijos pareigūnų, sprendusių apie greičio viršijimą iš tarnybiniame automobilyje fiksuoto jų važiavimo greičio.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti E. J. apeliacinį skundą todėl jis atmestinas, o skundžiamas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-04-28 nutarimas Nr. 10N-11302174-14 paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-302² str., teisėja
nutarė:
E. J. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014-04-28 nutarimą Nr. 10N-11302174-14 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.