Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes tarpusavyje subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, subendrinta bausmė R. P. paskirta laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė sumažinta bausmė R. P. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į atliktos bausmės laiką įskaitytas R. P. laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2018 m. liepos 9 d. 13.09 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d.

Nukentėjusiojo R. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajam iš R. P. 479,72 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajam iš R. P. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. P. turėtos 150 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamojo R. P. nukentėjusiojo naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas savo sesers S. P. gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nenustatytoje vietoje, girdėdamas, kaip S. P. savo sutuoktiniui R. P. sako jo turimos elektroninės mokėjimo kortelės prisijungimo PIN kodą, įsiminė kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonę – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, po to, 2017 m. balandžio 22 d. iš R. P. striukės kišenėje buvusios piniginės paėmė AB „S“ mokėjimo kortelę „D. M.“, išduotą R. P. vardu, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, juos laikė iki 2017 m. balandžio 25 d., kuomet mokėjimo kortelę padėjo atgal į R. P. piniginę.

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. balandžio 23 d., turėdamas neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo priemonę – R. P. išduotą AB „S“ mokėjimo kortelę „D. M.“ ir jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonę – PIN kodą,

2017 m. balandžio 22 d. 07:53 val. R. P. vardu išduotą AB „S“ mokėjimo kortelę „D. M.“ įdėjo į bankomatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., nurodė bankomatui išduoti 100 eurų ir taip iš AB „S“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių R. P. priklausančių pinigų išsigrynino 100 eurų;

po to, jis 2017 m. balandžio 22 d. 10:34 val. R. P. vardu išduotą AB „S“ mokėjimo kortelę „D. M.“ įdėjo į bankomatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., nurodė bankomatui išduoti 50 eurų ir taip iš AB „S“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių R. P. priklausančių pinigų išsigrynino 50 eurų;

po to, jis 2017 m. balandžio 22 d., tiksliau nenustatytu laiku, parduotuvėje „M“, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, atsiskaitydamas už perkamas 5,70 eurų vertės prekes, įdėjo AB „S“ mokėjimo kortelę „D. M.“, išduotą R. P. vardu, į kortelių skaitytuvą, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., atsiskaitė už prekes AB „S“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiais R. P. priklausančiais pinigais;

po to, jis 2017 m. balandžio 22 d., tiksliau nenustatytu laiku, parduotuvėje „N“, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, atsiskaitydamas už perkamas 8,83 eurų vertės prekes, įdėjo AB „S“ mokėjimo kortelę „D. M.“, išduotą R. P. vardu, į kortelių skaitytuvą, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., atsiskaitė už prekes AB „S“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiais R. P. priklausančiais pinigais;

po to, jis 2017 m. balandžio 22 d., tiksliau nenustatytu laiku, parduotuvėje „B“, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, atsiskaitydamas už perkamas 10,28 eurų vertės prekes, įdėjo AB „S“ mokėjimo kortelę „D. M.“, išduotą R. P. vardu į kortelių skaitytuvą, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., atsiskaitė už prekes AB „S“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiais R. P. priklausančiais pinigais;

po to, jis 2017 m. balandžio 23 d. 11:38 val. R. P. vardu išduotą AB „S“ mokėjimo kortelę „D. M.“ įdėjo į bankomatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., nurodė bankomatui išduoti 50 eurų ir taip iš AB „S“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių R. P. priklausančių pinigų išsigrynino 50 eurų;

po to, jis 2017 m. balandžio 23 d. 19:44 val. R. P. vardu išduotą AB „S“ mokėjimo kortelę „D. M.“ įdėjo į bankomatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., nurodė bankomatui išduoti 50 eurų ir taip iš AB „S“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių R. P. priklausančių pinigų išsigrynino 50 eurų;

po to, jis 2017 m. balandžio 23 d. 19:44 val. R. P. vardu išduotą AB „S“ mokėjimo kortelę „D. M.“ įdėjo į bankomatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., nurodė bankomatui išduoti 10 eurų ir taip iš AB „S“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių R. P. priklausančių pinigų išsigrynino 10 eurų;

po to, jis 2017 m. balandžio 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, parduotuvėje „K“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už perkamas 11,66 eurų vertės prekes, įdėjo AB „S“ mokėjimo kortelę „D. M.“, išduotą R. P. vardu į kortelių skaitytuvą, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., atsiskaitė už prekes AB „S“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiais R. P. priklausančiais pinigais;

po to, jis 2017 m. balandžio 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, parduotuvėje „K“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už perkamas 26,85 eurų vertės prekes, įdėjo AB „S“ mokėjimo kortelę „D. M.“, išduotą R. P. vardu į kortelių skaitytuvą, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., atsiskaitė už prekes AB „S“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiais R. P. priklausančiais pinigais;

po to, jis 2017 m. balandžio 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, parduotuvėje „M“, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, atsiskaitydamas už perkamas 6,40 eurų vertės prekes, įdėjo AB „S“ mokėjimo kortelę „D. M.“, išduotą R. P. vardu į kortelių skaitytuvą, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., atsiskaitė už prekes AB „S“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiais R. P. priklausančiais pinigais;

tokiu būdu jis neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę – R. P. išduotą AB „S“ mokėjimo kortelę „D. M.“ ir jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonę – PIN kodą bei taip neteisėtai inicijavo bei atliko vienuolika finansinių operacijų, kurių metu apgaule savo naudai įgijo svetimą – R. P. priklausantį turtą – 329,72 eurus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo – sumažinti iš jo nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydį nuo 479,72 Eur iki 329,72 Eur.

Teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėjas advokatas A. Zakrasas prašė R. P. apeliacinį skundą tenkinti, taip pat prašė sumažinti iš R. P. nukentėjusiajam priteistas proceso išlaidas. Prokuroras A. Karjakinas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, teismo nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiajam palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis R. P. skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, taip pat jo veikų juridinės kvalifikacijos ir jam paskirtos bausmės neginčija, tačiau nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu – teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo nukentėjusiajam R. P. per didelę pinigų sumą turtinei žalai atlyginti, taip pat nesutinka su iš jo nukentėjusiajam priteistų proceso išlaidų dydžiu – prašo jį sumažinti.

Pažymima, kad pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BPK 219 straipsnio nustatyta, kad kaltinamajame akte be kita ko turi būti aprašyta nusikalstama veika: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras ir sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-575/2011).

Iš kaltinamojo akto matyti, kad R. P. kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 93–97). R. P. baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje taip pat dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 101–103). Skundžiamu apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad R. P. nebuvo kaltinamas iš nukentėjusiojo piniginės pagrobęs pastarajam priklausančius pinigus – 150 Eur, t. y. nebuvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnyje, visiškai nesupranta ir logiškai nepaaiškinama pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog R. P. ne tik apgaule, panaudodamas R. P. mokėjimo kortelę, savo naudai įgijo svetimą, R. P. priklausantį turtą – 329,72 Eur, bet ir pasisavino R. P. 150 Eur grynais pinigais. Kadangi R. P. nebuvo kaltinamas įvykdęs vagystę, akivaizdu, kad teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą, nepagrįstai konstatavo, kad R. P. nukentėjusiajam savo neteisėtais veiksmais padarė ne 329,72 Eur, o 479,72 Eur turtinę žalą, ir šią žalą priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčytinai nustatyta tik tai, jog R. P., panaudodamas R. P. banko kortelę, savo naudai įgijo pastarajam priklausantį turtą – 329,72 Eur, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas ir nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš byloje esančių 2017 m. spalio 24 d. sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), bei kasos pajamų orderio, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nukentėjusysis R. P. už civilinio ieškinio surašymą sumokėjo advokatui M. R. 150 Eur (1 t., b. l. 40), ir pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo turėtas 150 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažinęs proceso išlaidomis, priteisė jas iš R. P. nukentėjusiajam R. P.. Pažymėtina, kad civilinio ieškinio surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo baudžiamajame procese formų, todėl nukentėjusiojo turėtos išlaidos surašant civilinį ieškinį turi būti apmokėtos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo prašyta už civilinio ieškinio surašymą priteisti 150 Eur suma nėra nei per didelė, nei neproporcinga, ji neviršija teismų praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžių, todėl tenkinti nuteistojo bei jo gynėjo prašymą ir mažinti nukentėjusiajam priteistų proceso išlaidų dydį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį pakeisti:

sumažinti iš R. P. nukentėjusiajam R. P. priteistos turtinės žalos dydį

nuo 479,72 Eur iki 329,72 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.