Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) 2009-07-14 Radviliškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 3 mėnesiams; 2) 2010-12-27 Kelmės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 3) 2015-02-19 Kelmės r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015-12-22 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atlikęs 2016-09-23, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. laikotarpyje nuo 2017-04-20 iki 2017-04-22, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas savo sesers S. P. gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nenustatytoje vietoje, girdėdamas, kaip S. P. savo sutuoktiniui R. P. sako jo turimos elektroninės mokėjimo kortelės prisijungimo PIN kodą, įsiminė kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonę – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, po to, 2017-04-22 iš R. P. striukės kišenėje buvusios piniginės paėmė AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Debit Mastercard", išduotą R. P. vardu, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, juos laikė iki 2017-04-25, kuomet mokėjimo kortelę padėjo atgal į R. P. piniginę.

Be to, R. P. laikotarpyje nuo 2017-04-22 iki 2017-04-23, turėdamas neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo priemonę – R. P. išduotą AB „Swedbank" mokėjimo kortelę „Debit Mastercard" ir jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonę – PIN kodą,

2017-04-22 07:53 val. R. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Debit Mastercard" įdėjo į bankomatą H090/HB, esantį Rūdės g. 14, Šiauliuose, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., nurodė bankomatui išduoti 100 eurų ir taip iš AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių R. P. priklausančių pinigų išsigrynino 100 eurų;

po to, jis 2017-04-22 10:34 val. R. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Debit Mastercard" įdėjo į bankomatą H044/HB, esantį Trakų g. 43, Šiauliuose, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., nurodė bankomatui išduoti 50 eurų ir taip iš AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių R. P. priklausančių pinigų išsigrynino 50 eurų;

po to, jis 2017-04-22, tiksliau nenustatytu laiku, parduotuvėje „Maxima" (X-844), esančioje Radviliškio mieste, atsiskaitydamas už perkamas 5,70 eurų vertės prekes, įdėjo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Debit Mastercard", išduotą R. P. vardu, į kortelių skaitytuvą, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., atsiskaitė už prekes AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiais R. P. priklausančiais pinigais;

po to, jis 2017-04-22, tiksliau nenustatytu laiku, parduotuvėje „Norfa" (X-844), esančioje Radviliškio mieste, atsiskaitydamas už perkamas 8,83 eurų vertės prekes, įdėjo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Debit Mastercard", išduotą R. P. vardu, į kortelių skaitytuvą, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., atsiskaitė už prekes AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiais R. P. priklausančiais pinigais;

po to, jis 2017-04-22, tiksliau nenustatytu laiku, parduotuvėje „Bijūnas", esančioje Radviliškio mieste, atsiskaitydamas už perkamas 10,28 eurų vertės prekes, įdėjo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Debit Mastercard", išduotą R. P. vardu į kortelių skaitytuvą, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., atsiskaitė už prekes AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiais R. P. priklausančiais pinigais;

po to, jis 2017-04-23 11:38 val. R. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Debit Mastercard" įdėjo į bankomatą H090/HB, esantį Rūdės g. 14, Šiauliuose, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., nurodė bankomatui išduoti 50 eurų ir taip iš AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių R. P. priklausančių pinigų išsigrynino 50 eurų;

po to, jis 2017-04-23 19:44 val. R. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Debit Mastercard" įdėjo į bankomatą H090/HB, esantį Rūdės g. 14, Šiauliuose, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., nurodė bankomatui išduoti 50 eurų ir taip iš AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių R. P. priklausančių pinigų išsigrynino 50 eurų;

po to, jis 2017-04-23 19:44 val. R. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Debit Mastercard" įdėjo į bankomatą H090/HB, esantį Rūdės g. 14, Šiauliuose, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., nurodė bankomatui išduoti 10 eurų ir taip iš AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių R. P. priklausančių pinigų išsigrynino 10 eurų;

po to, jis 2017-04-23, tiksliau nenustatytu laiku, parduotuvėje „Kražių parduotuvė", esančioje Kražiuose, Kelmės r., atsiskaitydamas už perkamas 11,66 eurų vertės prekes, įdėjo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Debit Mastercard", išduotą R. P. vardu į kortelių skaitytuvą, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., atsiskaitė už prekes AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiais R. P. priklausančiais pinigais;

po to, jis 2017-04-23, tiksliau nenustatytu laiku, parduotuvėje „Kražių parduotuvė", esančioje Kražiuose, Kelmės r., atsiskaitydamas už perkamas 26,85 eurų vertės prekes, įdėjo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Debit Mastercard", išduotą R. P. vardu į kortelių skaitytuvą, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., atsiskaitė už prekes AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiais R. P. priklausančiais pinigais;

po to, jis 2017-04-23, tiksliau nenustatytu laiku, parduotuvėje „Maxima" (X-030), esančioje Šiaulių mieste, atsiskaitydamas už perkamas 6,40 eurų vertės prekes, įdėjo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Debit Mastercard", išduotą R. P. vardu į kortelių skaitytuvą, įvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį R. P., atsiskaitė už prekes AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiais R. P. priklausančiais pinigais;

tokiu būdu jis neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę – R. P. išduotą AB „Swedbank" mokėjimo kortelę „Debit Mastercard" ir jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonę – PIN kodą bei taip neteisėtai inicijavo bei atliko vienuolika finansinių operacijų, kurių metu apgaule savo naudai įgijo svetimą - R. P. priklausantį turtą - 329,72 eurus.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad visų aplinkybių nepamena, buvo apsisvaiginęs, nesuprato, ką daro. Labai blogai pasielgė, jaučia didelę gėdą, atsiprašo. Viskas vyko 2017 m. balandžio 20 d., tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) g., ten gyvena jo sesuo ir nukentėjusysis. Iš R. P. paėmė bankomato kortelę ir daug kartų ja pasinaudojo. Bankomato kortelė buvo striukės kišenėje, striukė kabojo ant pakabos. Prisijungimo duomenis nugirdo, kai sesuo pasakė juos R. P.. Tą pačią dieną pasakė duomenis, kai paėmė kortelę. Duomenis įsiminė. Negali paaiškinti, kada kilo mintis paimti kortelę, nes buvo apsisvaiginęs. Matė, kur yra kortelė. Kai paėmė kortelę, ją panaudojo imdamas grynus pinigus ir atsiskaitydamas už prekes. Sutinka su visais prokuroro išvardintais kartais. Tiksliai nepamena bendros sumos. Sutinka su kaltinime nurodyta suma. Kortelė buvo banko AB „Swedbank“. Kai paėmė kortelę, buvo neblaivus, būdamas blaivus, kortelės nebūtų ėmęs. Jam didelė gėda, gailisi. Žalos nėra atlyginęs. Civilinį ieškinį pripažįsta, pilnai supranta, kad nukentėjusysis patyrė žalą, sumos yra pagrįstos, sutinka ir su patirta neturtine žala ir turtine žala. Su procesinėmis išlaidomis sutinka. Po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju. Jis rašė pasižadėjimą. Be kortelės daugiau iš piniginės nieko neėmė. Iš kortelės nuėmė pinigus, nepamena, kad iš piniginės būtų ėmęs grynus pinigus. Buvo apsvaigęs, dėl to neprisimena. Po to buvo Anglijoje, dirbo ten, dar atliko bausmę už administracinį pažeidimą. Kai išeis į laisvę atlikęs bausmę, eis dirbti. Gal nukentėjusysis priims jį į darbą, atlygins jam žalą. Jei nepriims, susiras kitą darbą. Tikrai atlygins žalą. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių medžiagų. Kelias dienas naudojosi kortele. Po kelių dienų persigalvojo, kortele nebesinaudojo. Grįžo namo ir pajautė didelę gėdą. Draugės vaikas yra ir jo vaikas. Parskrido į Lietuvą ir buvo sulaikytas, nes buvo paieškomas. Ateityje dirbs, atlygins žalą. Sutinka su turtinės žalos 500 Eur suma. Kai pasirašinėjo raštelį, jam pasakė apie grynus pinigus, bet jis jų neprisimena. Nori dar kartą atsiprašyti nukentėjusiojo. Dėl šio poelgio gailisi, jei įmanoma, prašo lygtinės bausmės, nes jo sūnus yra su negalia. Jei turėtų darbą, galėtų padėti sūnui ir atlyginti žalą nukentėjusiajam. Didelė gėda prieš nukentėjusįjį, visą šeimą, labai gailisi.

Nukentėjusysis R. P., apklaustas dėl civilinio ieškinio, teisme parodė, kad kaltinamasis iš banko kortelės nuėmė pinigus, bet buvo ir grynų pinigų piniginėje, kuriuos irgi paėmė. Paėmė 150 Eur grynų pinigų. Čia suapvalinta suma, tikslios sumos įvardinti negali. 150 Eur tikrai buvo piniginėje. Bendroje sumoje gaunasi 480 Eur. Jam padaryta 480 Eur turtinė žala. Kai rašė raštelį, R. P. pats parašė 500 Eur sumą. Netikslina civilinio ieškinio, prašo priteisti 500 Eur turtinės žalos. Kortelė buvo atskirame piniginės skyrelyje. Piniginėje buvo palikta 50 Eur grynais. Tuo metu jo žmona laukėsi, tai kainavo abiems daug nervų. Pinigus buvo uždirbęs užsienyje, jie buvo skirti vaikui, reikėjo supirkti visus daiktus. Į medikus nesikreipė. Ši situacija jam kainavo daug nervų. Kortelėje dar buvo likę kažkiek pinigų, gal 50 Eur. Už 50 Eur nebuvo galima nupirkti vaikui lovytės. Tai buvo jo paskutinės santaupos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-25 apie 9 val. būdamas namuose (duomenys neskelbtini), pasiėmė iš savo striukės kišenės ten buvusią piniginę ir pastebėjo, jog joje nebėra 100 eur (2 kupiūrų po 50 eurų). Pinigus galėjo pavogti tik žmonos S. P. brolis R. P., kuris nuo 2017-04-20 iki 2017-04-26 svečiavosi pas juos. Kai pastebėjo, kad nebėra piniginėje buvusių pinigų, R. P. tuo metu namuose nebuvo, kadangi turėjo vykti į Klaipėdą, R. P. nesulaukęs išvažiavo. Vykdamas prisijungė prie savo internetinės bankininkystės banke AB „Swedbank" ir pastebėjo, kad iš sąskaitos, laikotarpyje nuo 2017-04-22 iki 2017-04-25, nuimta 260 eurų, bei atsiskaityta už įvairias prekes įvairiose parduotuvėse už 69,72 Eur. Apie 15.30 val. jam grįžus, namie buvo R. P., kuriam pasakė apie pavogtus pinigus, kortelę ir nuimtus iš sąskaitos pinigus. R. P. pripažino pavogęs iš piniginės 100 eurų, bei nežinant 2017-04-22 pavogęs iš piniginės banko AB „Swedbank" kortelę. PIN kodą jis buvo girdėjęs, kai dieną prieš tai žmona jį diktavo. Kiek R. P. nuėmė pinigų nuo sąskaitos, neatsiminė, tik paminėjo, kad kortelę 2017-04-25 padėjo atgal į jo piniginę. Kad butų dingusi jo banko kortelė, jis pats nepastebėjo. Su R. P. sutarė, kad pinigus leis grąžinti, policijai apie įvykį nepraneš. Paėmęs popieriaus lapą R. P. jame parašė, kad yra skolingas 450 eurų, žadėjo grąžinti 500 eurų iki 2017-04-27. Tačiau R. P. pinigų negrąžino. 2017-04-26 R. P., negrąžinęs pinigų, išvyko atgal į užsienį (1 t., b. l. 20-23, 27-29, 33-35).

Liudytoja S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie įvykdytą brolio vagystę sužinojo iš vyro R. P.. 2017 metų balandžio 21 į jos namus, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atvyko jos brolis R. P. su savo sūnumi. Brolis viešėjo apie penkias dienas. Prieš išvykstant broliui, vyras pasigedo 100 eurų, buvusių piniginėje. Kur vyras laikė piniginę, negali pasakyti. Vyras, pasigedęs pinigų piniginėje, pasitikrino savo banko kortelę. Pamatė, kad kortelė tuščia ir paskambino sakydamas, kad kortelėje nėra pinigų. Savo pinigų nepasigedo. Kiek buvo pas vyrą pinigų banko kortelėje, iš kurios brolis pavogė išgrynindamas, nežino, nes nepamena. Kokia pavogta bendra pinigų suma susidaro iš vyro R. P., nežino. Brolis R. P. išvykdamas prisipažino pavogęs iš vyro banko mokėjimo kortelę ir iš jos išgryninęs buvusius pinigus. Ar brolis prisipažino pavogęs ir grynuosius pinigus, nežino. Ar brolis pasakojo, kiek kartų ir kur išgrynino pinigus iš vyro banko kortelės, nepamena. Buvo šokiruota tokio savo brolio elgesio (1 t., b. l. 50-53, 57-59).

R. P. AB SWEDBANK banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad 2017-04-22 iš sąskaitos išgryninta 100 eurų bankomate H090/HB RU DES G. 14, ir 50 eurų bankomate H044/HB TRA KU G. 43; 2017-04-23 iš sąskaitos išgryninta 50 eurų bankomate H090/HB RU DES G. 14 ir 50 eurų bankomate H090/HB RU DES G. 14 ir 10 eurų bankomate H090/HB RU DES G. 14; 2017-04-24 atsiskaityta sąskaitoje buvusiais pinigais už 5,10 eurų vertės pirkinį X-844 MAXIMA Radviliškis, atsiskaityta sąskaitoje buvusiais pinigais už 8,83 eurų vertės pirkinį NORFA - RT Radviliškis, atsiskaityta sąskaitoje buvusiais pinigais už 11,66 eurų vertės pirkinį Kražių parduotuvėje Kelmės r., Kr., atsiskaityta sąskaitoje buvusiais pinigais už 26,85 eurų vertės pirkinį Kražių parduotuvėje Kelmės r., Kr., atsiskaityta sąskaitoje buvusiais pinigais už 6,40 eurų vertės pirkinį X-030 MAXIMA Šiauliai; 2017-04-25 atsiskaityta sąskaitoje buvusiais pinigais už 10,28 eurų vertės pirkinį PARDUOTUVE BIJU (duomenys neskelbtini) RADVILISKIS (1 t., b. l. 46).

2017-05-08 AB SWEDBANK raštas Nr. S/3696, kuriuo pateiktos finansines operacijas R. P. sąskaitoje atlikusio asmens nuotraukos (užfiksuotas R. P.) (1 t., b. l. 132-139).

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 214 str. 1 d. kyla tam, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Pagal LR BK 215 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Pagal LR BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė padarius nusikaltimus, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, banko sąskaitos išrašu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. P. suvokė, jog neteisėtai įgijo, laikė, disponavo svetimos (R. P.) elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, juos naudojo, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas pripažįsta, jog inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, panaudodamas apgaulę ir siekdamas baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių savo naudai įgyti svetimą turtą, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę R. P. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Dvi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.) ir viena nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 182 str. 1 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi jas padaręs (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus įvykdė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, bei tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Kaltinamasis R. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas atitinka LR BK 27 str. numatytą nusikaltimų recidyvo sampratą (2 t., b. l. 30-52), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 53), nedirbantis (2 t., b. l. 54). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Laikantis LR BK 64¹ straipsnio reikalavimų, paskirta subendrinta bausmė mažinama 1/3.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2018-07-09 13.09 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2018-08-28.

Kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų turtinės ir 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 37-39). Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu iš jo buvo pasisavintos piniginės lėšos 500 eurų sumai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė 479,72 eurų turtinę žalą (pasisavindamas iš banko kortelės 329,72 Eur ir 150 Eur grynais), civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo mažintinas ir iš R. P. priteistina nukentėjusiajam R. P. atlyginti 479,72 Eur sumą.

Nukentėjusysis R. P. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 800 Eur. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis, pagrįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad dėl jo atžvilgiu padarytų nusikaltimų, jis patyrė didelį stresą, prarado pasitikėjimą giminaičiu, ėmė vengti bendravimo su giminėmis ir draugais, nes jais nebepasitiki, jaučiasi apgautas tokio įžūlaus kaltinamojo elgesio, pablogėjo sveikata, po įvykio ėmė kamuoti nemiga, vartojo raminančius vaistus. Taip teisme teigė, kad įvykio metu buvo paimtos visos šeimos santaupos, o jo žmona tuo metu laukėsi, todėl nebebuvo net už ką nupirkti daiktų gimsiančiam kūdikiui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepaisant to, kad pats kaltinamasis su prašomos priteisti neturtinės žalos suma sutiko, įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, dėl to civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. P. atlyginti 300 eurų nukentėjusiajam R. P..

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. P. prašė iš kaltinamojo jam priteisti turėtas išlaidas dėl advokato dalyvavimo byloje. Iš bylos medžiagoje esančios sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderio matyti, kad už ieškinio surašymą nukentėjusysis R. P. atstovui advokatui M. R. sumokėjo 150 eurų. Pagal LR BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis išlaidas patyrė dėl R. P. jo atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. P., sumokant nukentėjusiojo naudai 150 eurų.

Daiktinis įrodymas – R. P. ranka rašytas raštelis, 1 vnt., pridėtas prie bylos medžiagos pirmo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę R. P. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimų, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę sumažintą bausmę R. P. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018-08-28.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į atliktos bausmės laiką įskaityti R. P. laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2018-07-09 13.09 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2018-08-28.

Kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo R. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 500 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam iš R. P. 479,72 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo R. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam iš R. P. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo R. P. patirtas 150 eurų išlaidas dėl advokato dalyvavimo byloje pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo R. P. nukentėjusiojo naudai.

Daiktinį įrodymą – R. P. ranka rašytą raštelį, 1 vnt., pridėtą prie bylos medžiagos pirmo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.